Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus G. Š. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Institucijos teikimu siūloma R. B. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. B. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau 1 kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 16 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi. Nuo 2013 m. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją dirbo VĮ prie Pravieniškių pataisos namų Vilniaus filiale. Nuo 2019 m. gruodžio 5 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę. Pataisos namuose vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu negauta. Bylos duomenimis nuteistajam buvo priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau jo teigimu, civilinius ieškinius jis yra pilnai padengęs. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką ši rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 34 balų, tačiau vis dar išskiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje). Nuteistasis dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos plane numatytuose užsiėmimuose, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, yra mandagus su administracijos darbuotojais, turi gerus bendravimo įgūdžius, turi vidutinį savivertės jausmą, palaiko socialinius ryšius su mama, broliu, vaikais bei sūnėnais, po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas mamą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras – netenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. balandžio 25 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvadomis ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (mama, broliu, vaikais ir sūnėnais). Nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Yra 16 kartų skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, nepalaiko kriminalinės subkultūros apraiškų. Vykdomųjų dokumentų dėl priteistų civilinių ieškinių pataisos namuose nėra gauta. Nuo 2013 m. pataisos namuose dirba, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, o laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam R. B. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 34 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika sumažėjo 29 balais (2016 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 63 balai, o 2020 m. vertinimo metu nustatyti 47 balai). Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, galima teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, tačiau jų dar nepakanka jam paskirtos bausmės švelninimui.

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad R. B. yra 16 kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, per paskutiniuosius metus gauti 4 paskatinimai, tačiau yra vieną kartą pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką drausminė nuobauda jam nebuvo skirta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nuo 2013 m. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją dirbo, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės galimybę įsidarbinti UAB „M.“ darbininko pareigose, kas leidžia teigti, jog pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija. Nors gaunamų pajamų nuteistajam kasdieninėms išlaidoms pakanka, tačiau svarbu įvertinti ir tai, ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ar įsipareigojo ją atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. Iš nuteistojo R. B., solidariai su kitais nuteistaisiais, nukentėjusiesiems bendrai priteista 20732,25 Lt (6004,47eurų) žalos atlyginimo. Vykdomųjų raštų pataisos namuose negauta, o nuteistojo teigimu, civiliniai ieškiniai yra atlyginti. Pažymoje apie vykdomuosius raštus (asmens bylos 4 tomas, b. l. 186), nurodoma, kad išskaičiavimai iš nuteistojo nebuvo vykdomi, pagal nuteistojo prašymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta tik 10 eurų organizacijai NVO Justitia est fundamentum. Nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytų nuskalstamų veikų nepripažino, tačiau teikime nurodoma, jog šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, gailisi.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis – R. B. praeityje buvo teistas, bet ne už smurtinio pobūdžio veikas (1986 m. kovo 24 d. nuteistas už vagystes). Kalbant apie R. B. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, įvertinama tai, kad jis šiuo metu bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį padarymą (nužudymas, kvalifikuoti nužudymai ir pasikėsinimas nužudyti), nusikaltimai padaryti su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime, kurio vienas įkūrėjų ir buvo R. B.. Tokio pobūdžio sisteminiai smurtiniai nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė konstatavo, kad R. B. smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trūkumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lemiantys veiksniai yra išnykę. Ši specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją (asmens bylos t. 4, 185 l.). 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyti labai panašūs duomenys – kad R. B. „supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieštaravimų. <...> nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Asmuo yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiškai“ (asmens bylos t. 5, 38 l.). Be to, minėtos socialinio tyrimo išvados grafoje „Gyvenimo stilius ir draugai“ buvo nurodyti duomenys, kad nuteistasis 90-aisiais metais vertėsi komercine veikla, kurioje ne viskas buvo legalu, tačiau savo tokią veiklą pateisina, nes <...> tuo metu buvo tokie laikai. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo“ (asmens bylos t. 5, 37 l.). Vėliau atliktoje 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo dėstomi panašūs duomenys. Joje buvo nurodyta, kad nuteistajam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. pasižymi aukšta saviverte, savivaizdis neturi realaus pagrindo, subjektyvus, nesavikritiškas, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, pasireiškia impulsyvus būdas, mąstyme stokoja lankstumo. Nuteistasis pripažino, kad ne kartą naudojo smurtą, siekdamas kito žmogaus palankumo, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Šios išvados grafoje „Mąstymas ir elgesys“ konstatuota, kad nuteistasis nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų; ne visas socialines situacijas vertina teisingai, daugiau remiasi savo požiūriu ir patyrimu (asmens bylos t. 5, 52 l.).

Visgi naujausioje 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kardinaliai priešingi duomenys ir jau teigiama, kad R. B. emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Šiuo metu situaciniai sprendimai nėra grįsti spontaniškumu/impusyvumu. Nuteistasis su kitais nesielgia agresyviai, nepasižymi kontroliuojančiu elgesiu. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra paskutinis žinomas smurtinio elgesio panaudojimo atvejis. Asmuo turi gana aukštą savikontrolę, ją stiprino lankydamas agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus. Problemas sprendžia mąstydamas lanksčiai, kurdamas alternatyvas, linkęs kreiptis pagalbos. Jis aiškiai ir lanksčiai kelia asmeninius tikslus, turi gerus ateities formavimo įgūdžius. Neišryškėjo kūrybinio ar abstraktaus mąstymo problemų. R. B. remia visuomenines pažiūras elgesyje ir bendravime atsispindi pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Tai apibendrinus, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad asmens nuostatos nėra susijusios su rizika pakartotinai nusikalsti (asmens bylos t. 5, 75-76 l.)

Nuteistojo motina J. B. 2021 m. gegužės 10 d. pateikė sutikimą priimti gyventi sūnų jam išėjus į laisvę. UAB „M.“ direktorius 2021 m. gegužės 14 d. raštu įsipareigojo nuteistąjį priimti į darbą šioje įmonėje, kai jis išeis į laisvę, nes R. B. yra motyvuotas darbo rinkai ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą (pas motiną). Resocializacijos skyriaus psichologė 2021 m. liepos 8 d. pažymoje nuteistąjį vertina kaip grupinių užsiėmimų metu pasižymėjusį aukšta motyvacija, sąžiningai ir nuoširdžiai atlikusį skirtas užduotis (asmens bylos 5 t., 78-80).

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio pokytį teigiama linkme per vienerius metus nuo ankstesnio teikimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme netenkinimo. Be 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų išimtinai teigiamai jo mąstymą, elgesį, emocinę gerovę apibūdinančių aplinkybių pastebėtos ir R. B. išreikštos pastangos kiek įmanoma labiau mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu R. B. perkeltas iš Pravieniškių PN-AK kalėjimo rėžimo į pataisos namų rėžimą tęsti bausmės atlikimo (asmens bylos II tomas 1 dalis, 31 l.). Pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1659 jis perkeltas į lengvąją grupę (asmens bylos 5 t., 59 l.), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. liepos 28 d. priimti 4 nutarimai dėl jo paskatinimo už stropų ir pareigingą darbą, pažangos darymą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos 5 t., 64 l., 69 l., 73 l., 82 l.). Be to, nuteistasis prašė Lietuvos probacijos tarnyboje dirbančių mediatorių padėti susisiekti su nukentėjusiaisiais ir su jais sudaryti taikos sutartį, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, iš esmės dėl formalių kriterijų – kad mediacijos procesui netinka atvejai, susiję su tyčiniu nužudymu (asmens bylos 5 t., 71-72 l.). Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie R. B. teigiamas religines nuostatas ir socialinio santykio palaikymą su (duomenys neskelbtini) bažnyčios parapija bei kardinolu A.J. B..

Taigi nuo anksčiau atmesto teikimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atmetus nuteistojo R. B. gynėjo advokato N. S. skundą) iki šiol nuteistasis padarė savo elgesio pokyčių teigiama linkme, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal Oasys metodiką sumažėjo iki žemos (34 balai, iš kurių 14 balų dinaminiai).

Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis teigiama kryptimi orientuotas nuteistojo elgesys buvo išreikštas gana trumpą laikotarpį – vos vienerius metus. R. B. maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį dėjo tik tuomet, kai buvo atmestas pirminis teikimas dėl bausmės švelninimo. Šio vienerių metų laikotarpio duomenys dar negali pilnai atspindėti nuteistojo asmenybės ir jo vertybinių nuostatų. Būtinas ilgesnis nei analizuojamas vienerių metų terminas, per kurį būtų galima drąsiai teigti apie R. B. ilgalaikį teigiamą požiūrį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles. Tik ilgesnėje laiko perspektyvoje būtų galima stebėti ką tik teigiama linkme pakitusį nuteistojo elgesį tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su kitais nuteistaisiais, jo teigiamą požiūrį į išsilavinimą, jo aktyvų užimtumą, glaudžius šeiminius santykius su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimą ir jos taisyklių nesilaikymą, pažangų dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningą laisvalaikį, narkotinių, psichotropinių ir / ar alkoholio nevartojimą, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Ir tik padarius išvadą, kad visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste R. B. išimtinai teigiamas elgesys išlieka stabilus pakankamai ilgą laikotarpį, bus galima spręsti dėl bausmės švelninimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu tokios išvados prieiti dar negalima, nuteistojo moralinių nuostatų dinamikos teigiamas vektorius dar tik prasidėjo ir per anksti vertinti koks jis bus ateityje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad liko nepaneigta teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų išsakyta aplinkybė, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį R. B. jų neatsiprašė, nei kiek neatlygino neturtinės žalos. Nors bylos duomenys rodo, kad nuteistasis per įkalinimo įstaigos administraciją domėjosi, kokią žalos atlyginimo sumą jis turi sumokėti nukentėjusiems, prašė skirti tam mediatorių, tačiau teismas šias jo pastangas vertina tik kaip formalų siekį rinkti išimtinai teigiamai save charakterizuojančius duomenis. Apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatyta žalos suma 20732,25 Lt (6004,47eurų), kuri nukentėjusiems solidariai priteista iš visų nuteistųjų. Be to, nukentėjusieji K. K. ir A. G. su atstovu dalyvavo teismo posėdyje ir nagrinėjant pirminį teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme ir išsakė R. B. pretenzijas, kad šis neatlygino jokios žalos dalies. Taigi nuteistasis žinodamas priteistos žalos dydį, nukentėjusiųjų poziciją šiuo klausimu, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų patenkinti nukentėjusiųjų pretenzijas. Priešingai, įkalinimo įstaigos administracijai ir pirminį teikimą nagrinėjusiam teismui teigė, kad žalą jau atlygino, kad vykdomųjų raštų dėl jo nėra gauta, tačiau aktualaus teikimo nagrinėjimo metu teisme paaiškino, kad jaučiasi nukentėjusiems skolingas ir nori pinigais kompensuoti neturtinę žalą, tačiau nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokios iniciatyvos aptarti šį klausimą su nukentėjusiaisiais neišreiškė.

Visi minėti duomenys rodo, kad nepaisant dalies R. B. teigiamai charakterizuojančių duomenų, pasireiškusių per trumpą laikotarpį, kurio nepakanka esmingam elgesio pokyčiui konstatuoti, egzistuoja jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl R. B., nuteistam už labai sunkių nusikaltimų padarymą ir kartu su kitais asmenimis įvykdytus net keturių asmenų nužudymus, pasikėsinimą nužudyti dar vieną asmenį bei kitus nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens kontekste, bent jau šiuo metu negali būti pakeista. Priešingu atveju būtų paminta bausmės paskirtis, pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus G. Š. 2021 m. liepos 26 d. teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.