- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1641-842/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00282-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- E. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. T. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės prašo priteisti iš atsakovo 1 982,95 Eur išmokėtos sumos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. vasario 27 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos įrodymus: pranešimus dėl draudimo išmokos, pretenziją, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą, mokėjimo nurodymą, 2018 m. liepos 18 d. pranešimą apie žalos atlyginimą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikos sutartį dėl regreso žalos grąžinimo dalimis. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2019 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas E. T. 2018 m. birželio 16 d., vairavo transporto priemonę M. B. E320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje), ir atsitrenkė į stovintį automobilį S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas E. T.. Transporto priemonės M. B. E320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 1982,95 Eur už su eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remontą.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 ir 59.4 punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio bei TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovė atsakovui siuntė pretenzijas dėl padarytos žalos atlyginimo, siūlė pasirašyti taikos sutartį ir išmokėtą sumą grąžinti dalimis. Atsakovas padarytų nuostolių neatlygino. Kadangi atsakovas neatlygino ieškovei 1982,95 Eur dydžio nuostolių, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 45,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 1,73 Eur, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 1 982,95 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 95 ct) išmokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 982,95 Eur sumą nuo 2019 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovės per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.