Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties J. L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

J. L. Š. 2010 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį 200 litų bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 7 d., 13.01 val., Šiauliuose, Vyturių gatvėje, vairavo automobilį 78±3 km/h greičiu ir viršijo leistiną 50 km/h greitį 25 km/h (atėmus paklaidą). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu J. L. Š. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. J. L. Š. pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto skunde įvardintos aplinkybės (gailestis, materialinė padėtis, pažeidimas padarytas vietoje, kur eismas neintensyvus) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš byloje esančios pažymos (b. l. 14-18) matyti, kad apeliantas yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe – už greičio viršijimą, be to, 2009 m. gegužės 6 d. asmeniui buvo skirta nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kas laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad tos pačios rūšies pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai (šiuo atveju – 10 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“, žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį N444-1504/2008). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo vadovautis Institucijos pateikta pažyma apie asmens baustumą. Institucijos pateikta pažyma (b. l. 14-18) yra oficiali informacija apie asmens padarytus pažeidimus, kaupiama duomenų bazėse. Pažeidimai, kuriuos asmuo yra padaręs seniau nei prieš vienerius metus, taip pat pažeidimai, numatyti kituose ATPK skirsniuose (kaip šiuo atveju ATPK 195 straipsnio pažeidimas, b. l. 17) nelaikomi sunkinančiomis aplinkybėmis, tačiau anksčiau padaryti pažeidimai leidžia charakterizuoti pažeidėjo asmenybę ir tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. L. Š. skirta ATPK 124 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. L. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį J. L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.