- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-11569-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01951-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Violeta Balčytienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Romano Klišausko ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R., atstovaujamo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. R. (toliau ir – pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD) 2025-03-29 sprendimą Nr. 25S81923 (toliau ir – Sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino:
2.1. „Šiuo konkrečiu atveju, Pareiškėjas vertina situaciją nutikusią dėl įdarbinančios Pareiškėją įmonės menkavertės baudos, nors Pareiškėjas ne kartą turėjo leidimą laikinai gyventi ir niekada neatlikęs Lietuvos Respublikoje jokių pažeidimų ar nusikaltimų. Pareiškėjas galėtų pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės teisminio proceso metu.“
2.2. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Sprendimas priimtas dėl pareiškėją įdarbinančios įmonės kaltės. Pareiškėjas tik gavęs Sprendimą sužinojo apie tai, kad įdarbinanti įmonė netinkamai vykdo savo įsipareigojimus; Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad įdarbinanti įmonė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus.
2.3. Pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos, nesugebėjo suprasti, kokias teises ir pareigas jis turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) ir kokius veiksmus atliko ar jų neatliko įdarbinanti įmonė.
2.4. Pareiškėjas turi teisę gauti visą prašomą informaciją iš atsakovo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą duomenis ir dokumentus pateikti į administracinę bylą ir paaiškinti, kodėl leidimas laikinai gyventi neišduodamas pagal priimtą Sprendimą.
2.5. Sprendimas priimtas neatlikus visų reikšmingų aplinkybių vertinimo.
2.6. „Pareiškėjas ilgą laiką turėjo galiojančią Lietuvos Respublikos vizą ir leidimą laikinai gyventi, kurie tik sustiprina poziciją dėl Pareiškėjo siekio integruotis gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:
3.1. Pareiškėjo argumentai dėl sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo bei Užimtumo įstatymo nuostatų taikymo atmestini, nes nėra susiję su ginčijamu sprendimu, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ nuostatas.
3.2. Pareiškėjas deklaratyviai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką (2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009), tačiau nepateikia argumentų, kurie pagrįstų, kad ginčijamas Sprendimas šios praktikos neatitinka.
3.3. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su Europos Sąjungos piliečio statusu, nes pareiškėjas yra Azerbaidžano, o ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
3.4. Pareiškėjas nenurodo, kaip ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus, todėl šie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs.
3.5. Pareiškėjas vertina situaciją kaip „nutikusią dėl menkavertės baudos“, tačiau pažymėtina, kad UTPĮ 44 str. 8 d. numatyta, jog darbdavys turi atitikti sąlygą, kad jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau ir – ANK) už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. UTPĮ nėra atsižvelgiama į nuobaudos dydį.
3.6. Pareiškėjas teigia, kad niekada nėra padaręs jokių pažeidimų ar nusikaltimų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Administracinių nusižengimų registre pateikta informacija paneigia pareiškėjo teiginius, tačiau Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai.
3.7. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas priimtas dėl įdarbinančios įmonės kaltės, atsakovas paaiškino, kad LVAT praktikoje vertinama, jog pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimai negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (žr., pvz., LVAT 2024-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024).
3.8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo išvada, kad Sprendimas priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrus. Sprendime išsamiai išdėstyta, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir kokiu teisiniu pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas.
3.9. Tai, kad pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas „nesugebėjo suprasti, kaip veikia įstatymas“ ir (arba) kokias pareiškėjas turi pareigas ir teises, nes iš pareiškėjo veiksmų matyti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesutrukdė jam ginti savo galbūt pažeistas teises, todėl savaime šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.
3.10. Atvykdamas dirbti į kitą valstybę pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad gaus visą reikalingą informaciją gimtąja kalba. Pareiškėjas, be kita ko, turi galimybę kreiptis pagalbos į vertėją ar vertimo paslaugas teikiančią įmonę.
3.11. Atsakymas į pareiškėjo klausimą, kodėl leidimas laikinai gyventi panaikinamas, negali būti pateiktas, nes Sprendimu pareiškėjui yra atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi.
3.12. MD, priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino visas aktualias aplinkybes, kurių pareiškėjas skunde niekaip nepaneigė, t. y., kad Bendrovės įgaliotam asmeniui O. V. 2025-03-05 buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 str. 2 d. (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis) ir 541 str. 1 d. (pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą), todėl Bendrovė neatitinka UTPĮ 44 str. 8 d. 2 p. nustatytos sąlygos.
3.13. Sprendime labai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, nurodytas teisinis pagrindas. Tai, kad nebuvo įvertintos kitos su pareiškėju susijusios aplinkybės, nėra reikšminga Sprendimo priėmimui, kadangi Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ numatytais imperatyviais pagrindais. Konstatavus šiuos pagrindus, MD turi ne teisę, o pareigą priimti Sprendimą, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
3.14. Todėl kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (komunikacija su užsieniečiais, pareiškėjas nekelia jokios grėsmės ir kt.) nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad Bendrovės įgaliotas asmuo yra baustas, ši aplinkybė yra nepaneigta, o tai sudaro imperatyvų UTPĮ pagrindą ginčijamo sprendimo priėmimui.
3.15. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
3.16. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus imperatyvius UTPĮ pagrindus, o pareiškėjas ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė, manome, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas patikslintame skunde prašo panaikinti MD Sprendimą.
5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta:
5.1. Pareiškėjas yra Azerbaidžano pilietis.
5.2. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022-06-02 iki 2023-05-15, bei leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2023-04-25 iki 2025-02-03, asmuo nuo 2022-06 14 iki 2024-09-20 su pertraukomis dirbo kitose įmonėse Lietuvoje. Pareiškėjas šių Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija.
5.3. Darbdavys UAB „Oriksa“ (toliau ir – Bendrovė) pareiškėjo vardu padavė 2025-01-28 prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas dirbs Bendrovėje betonuotoju, numatomas darbo užmokestis 1040 Eur. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateiktas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu dirbti Bendrovėje.
5.4. Bendrovė pateikė MD Tarpininkavimo raštą Nr. 20250128-015712, kuriame nurodyta, kad prašoma pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams, pareiškėjas dirbtų Bendrovėje betonuotoju pagal darbo sutartį. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-06-06 iki 2024-09-24 dirbo betonuotoju UAB VK Constructus.
5.5. MD 2025-03-05 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 4500-ANR_P-39-2025 (ROIK 25267081757) Bendrovės įgaliotam atstovui O. V., gim. (duomenys neskelbtini), už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 str. 2 d. ir 541 str. 1 d. buvo paskirta 140 Eur bauda.
5.5.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2025-06-19 duomenimis, minėtas administracinio nusižengimo protokolas teismui nebuvo skųstas.
5.5.2. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Bendrovės įgaliota atstovė O.V. tarpininkavo išduodant leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo neįdarbinti. O. V. apie pasikeitusius užsieniečių duomenis MD neinformavo, todėl pažeidė UTPĮ 36 str. 3 d. nuostatas. Neinformuodama MD apie pasikeitusius užsieniečių duomenis, O. V. savo veiksmais (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą, už kurį ANK 542 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė. Taip pat O. V. , nepateikdama MD informacijos, kuri yra pagrindas panaikinti nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikė pagalbą užsieniečiams neteisėtu būdu turėti teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, tuo sudarė galimybę jiems gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno erdvės valstybėse, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad įgaliota atstovė, nevykdydama imperatyviai UTPĮ numatytos pareigos, teikė pagalbą neteisėtu būdu užsieniečiams gaunant teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, todėl padarė pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ANK 541 str. 1 d.
5.6. Į bylą pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra padaręs kelis administracinius nusižengimus: 1) 2024-09-05 pareiškėjas pažeidė ANK 417 str. 4 d., pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskirta 80 Eur bauda; 2) 2024-08-23 pareiškėjas pažeidė ANK 416 str. 3 d., pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskirta 60 Eur bauda; 3) 2024-08-07 pareiškėjas pažeidė ANK 418 str. 1 d., pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskirta 30 Eur bauda; 4) 2024-07-26 pareiškėjas pažeidė ANK 417 str. 2(1) d., surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskirta 60Eur bauda; 5) 2023-10-09 pareiškėjas pažeidė ANK 417 str. 2(1) d., pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskirta 100 Eur bauda; 6) 2023-09-22 pareiškėjas pažeidė ANK 417 str. 2 d., pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, paskirta 60 Eur bauda.
5.7. MD, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p., priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta:
5.7.1. UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 str. nuostatas. Tokiu būdu, užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, leidimas laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduodamas arba keičiamas, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti jį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, pateikia informaciją arba apie jo turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą jam mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taip pat jeigu darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka UTPĮ 44 str. 8 d. nustatytas sąlygas.
5.7.2. Kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., turi būti tenkinamos tiek užsieniečiui, tiek jo darbdaviui keliamos sąlygos, nustatytos UTPĮ 44 straipsnyje.
5.7.3. Bendrovės įgaliotam asmeniui O. V. 2025-03-05 buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 str. 2 d. (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis) ir 541 str. 1 d. (pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą), todėl Bendrovė neatitinka UTPĮ 44 str. 8 d. 2 p. nustatytos sąlygos, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti.
5.7.4. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 str. 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 str. 1 d. 1–6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
Teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, remiasi pareiškėjas, atsakovas
6. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
6.1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
6.2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties (44 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6.4. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė (44 straipsnio 8 dalis).
6.5. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos (44 straipsnio 9 dalis).
7. ANK nustatyta:
7.1. 541 straipsnio „Melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą“ 1 dalyje nustatyta, kad melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
7.2. 542 straipsnio „Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“ 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Teisinis vertinimas
8. Pareiškėjo argumentai pateikti anksčiau šiame teismo sprendime, todėl pakartotinai nekartojami.
9. Pažymėtina, kad pareiškėjo patikslintame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, LVAT, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, Užimtumo įstatymo nuostatų, bendro, deklaratyvaus pobūdžio parašymo, ko užsieniečiai prieš vykdami į Lietuvą tikėjosi, teismas nevertina kaip pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančių argumentų; patikslintame skunde pateikta/pacituota teismų praktika, įstatymo nuostatos, deklaratyvūs teiginiai, kurie nesusiejami su pareiškėjo individualia situacija, negali būti vertinami kaip argumentai, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti.
10. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad Sprendimas priimtas dėl to, jog Bendrovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, dėl Bendrovei skirtos „menkavertės baudos“, pats pareiškėjas jokių pažeidimų Lietuvoje nėra padaręs. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti remiantis toliau pateikiamais motyvais.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo skirtos baudos, tačiau Sprendimas nėra grindžiamas argumentais dėl pareiškėjo Lietuvoje padarytų administracinių nusižengimų.
12. Kaip matyti iš prašymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Bendrovės MD pateikto tarpininkavimo rašto, pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pagal darbo sutartį dirbs Bendrovėje (pareiškėjo darbdavys) betonuotoju. Kaip matyti iš UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį turi atitikti šią sąlygą – jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovės (pareiškėjo darbdavio) įgaliotai atstovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 541 str. 1 ir 542 str. 2 d. pažeidimus, paskirta bauda. Taigi, Bendrovės įgaliotai atstovei buvo skirta administracinė nuobauda už UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytus administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, administracinė nuobauda už minėtus administracinius nusižengimus skirta Bendrovės įgaliotai atstovei, o ne pačiai Bendrovei, tačiau, atsižvelgiant į ANK 541 straipsnio 1 dalyje, 542 straipsnio 2 dalyje, UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo protokolo turinį, tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas O. V. kaip Bendrovės įgaliotam atstovui, nes nebuvo įvykdyti Bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti įpareigojimai, darytina išvada, kad Bendrovei šiuo konkrečiu atveju taikytinas UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir vertintina, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygos. Pagal UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą, yra svarbus pats faktas, ar buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nurodytos administracinius pažeidimus ar ne, tačiau nėra svarbu, kokio dydžio administracinė nuobauda buvo skirta.
14. Taigi, Bendrovė (pareiškėjo darbdavys) neatitinka 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Kaip minėta, pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Taigi, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį, atitinka UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šiuo atveju toks darbdavys yra Bendrovė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su MD Sprendime pateiktu argumentu, kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., turi būti tenkinamos tiek užsieniečiui, tiek jo darbdaviui (šiuo atveju Bendrovei) keliamos sąlygos, nustatytos UTPĮ 44 straipsnyje. Teismas pažymi, kad kitaip UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 8 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas, nes aiškinant jį kitaip, būtų sukurta situacija, kad UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra tik teoriškai įtvirtintas UTPĮ, bet praktiškai nėra taikomas.
15. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad Sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, tačiau patikslintame skunde nenurodė kokių būtent, todėl šis pareiškėjo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus.
16. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos, nesugebėjo suprasti, kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ ir kokius veiksmus atliko ar jų neatliko įdarbinanti įmonė.
17. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos nėra pagrindas panaikinti Sprendimą. Sutiktina su atsakovo atsiliepime pateikta pozicija, kad, atvykdamas dirbti į kitą valstybę, pareiškėjas negali turėti lūkesčio, kad gaus visą informaciją gimtąja kalba. Pareiškėjas turi teisę kreiptis pagalbos į vertėją.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog MD Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, nėra pagrindo jo panaikinti remiantis pareiškėjo argumentais. Sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas, kuriuo remtasi priimant Sprendimą, Sprendimo priėmimo motyvai, kurie susieti su jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, yra aiškūs, suprantami, pakankami.
19. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.