- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2-4015-842/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01045-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- K. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 739,70 Eur negrąžintos kredito dalies, 408,68 Eur mokėjimo palūkanų, 24 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 739,70 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 677,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 545,64 Eur administravimo mokesčio, 7,00 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. birželio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis.).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: informaciją apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas, 2018 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)specialiąsias ir bendrąsias sąlygas, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, 2019 m. gegužės 16 d. raginimą, 2019 m. birželio 5 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kredito suteikimo išrašą. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: mokėjimo nurodymus, PVM sąskaitą faktūrą NEOF Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovė ir atsakovė 2018 m. balandžio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5 182,99 Eur dydžio vartojimo kreditas šešiasdešimties mėnesių terminui. Šalys susitarė, kad atsakovė 5 182,99 Eur dydžio vartojimo kreditą grąžins iki 2023 m. gegužės 1 d. Taip pat šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 763,01 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 796,19 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 620,00 Eur administravimo mokesčio. Pagal Sutarties 3.1, 3.5.2, 5.1 punktus atsakovė įsipareigojo kredito sumą, bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) grąžinti bei sumokėti palūkanas griežtai laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. birželio 5 d. pranešimu Sutartį nutraukė nuo 2019 m. birželio 11 d. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė Kredito sutarties nutraukimo byloje neginčija.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Ieškovė savo prievolę pagal Sutartį, t. y. Vartojimo kredito sutartį Nr. K596621282 įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei kreditą. Atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 739,70 Eur negrąžinto vartojimo kredito (CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 408,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 24 procentų pelno palūkanų už negrąžintą 4 739,70 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį ir 7,00 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Šalių sudarytoje sutartyje – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po kredito suteikimo ir skaičiuojamos iki faktiško kredito padengimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 408,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 24 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 739,70 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį ir 7,00 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 677,41 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad komisinis mokestis (arba ieškovės įvardijamas, kaip tarpininkavimo mokestis) – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka kredito davėjui ir apskaičiuojamas jis pagal sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodomas tarpininkavimo procentinis mokestis nuo kiekvienos grąžintinos įmokos ir tarpininkavimo mokesčio suma.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 545,64 Eur sutarties administravimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose yra numatyta, kad sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Minėtame punkte nurodyta, kad šis mokestis per mėnesį negali būti didesnis nei 30 Eur. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus, administravimo mokestis neskaičiuojamas.
Atsakovė neginčijo sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma yra nepagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 677,41 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 545,64 Eur administravimo mokesčio.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 166,00 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88 ir 93 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma (1,84 Eur) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 4 739,70 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 70 ct) negrąžintos kredito dalies, 408,68 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 68 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 24 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 739,70 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 17 d., iki visiško kredito grąžinimo, 677,41 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 41 ct) tarpininkavimo mokesčio, 1 545,64 Eur (vieną tūkstantį penki šimtus keturiasdešimt penkis eurus 64 ct) administravimo mokesčio, 7,00 Eur (septynis eurus) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 378,43 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 166,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 246,01 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 01 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.