Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai D. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramunei G.Baltrušaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)Kauno r., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

2012-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d.- 100 MGL (13 000 litų) dydžio bauda. 2013-01-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą 100 MGL baudą nurodyta sumokėti dalimis per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant 542 Lt, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 12.00 val., Kauno r., Užliedžių sen., Bivylių k., šalia (duomenys neskelbtini) namo, lengvajame automobilyje KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , tyčia kairės rankos delnu sudavė automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiai savo žmonai D. P. vieną smūgį į kairį ir vieną smūgį į dešinį skruostus bei kumščiu į nosį, padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

R. P. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su žmona susituokę 27 metus, gyveno kartu iki šio pavasario. Iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) išėjo 2014 m. sausio mėn. dėl nesutarimų su žmona, pašlijo santykiai. Rugsėjo 29 d. jam paskambino žmona apie 12 val., norėjo pasišnekėti. Susitarė, kad atvažiuos prie Nevėžio, Bivylių k., adreso neatsimena, gali būti (duomenys neskelbtini)1. Žmona tuo metu ten buvo. Atvažiavo apie 12 val. automobiliu KIA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Ji įsėdo į mašiną, pavažiavo toliau, pradėjo šnekėti, kad dukros mašina sugedus, reikalingi remontui pinigai, susikivirčijo. Žmonos buvo necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu, gąsdinimai. Kokie buvo necenzūriniai žodžiai, neatsimena. Žmona priekaištavo, kad negyvena, nepadeda, pinigų neduoda. Jis priekaištavo, kad žmona nekultūringai elgiasi, buvo išplūstas visokiais gąsdinimais, iš piktumo gąsdino, kad visą laiką sekamas. Šnekėjosi mašinoje, ji atsidarė duris, stūmė, kad išliptų, stūmė už peties, už rankos. Tuo metu, kai ji išlipinėjo, ar ką nors užsigavo, nepastebėjo. Ji nebuvo iškritus, stumtelėjo, ji išlipo ir jis nuvažiavo. Kad nosį susižalojo, tai gal į ką atsitrenkė, bet jis nematė, kad būtų sužalota nosis, matytųsi kraujas. Rugsėjo 27 d. prie serviso buvo tik dukra, prie automagistralės buvo incidentas, važiavo kažkokį pasisodinus, tvaikas alkoholio buvo, jis juos iš priekio susistabdė, klausė, kas toks važiuoja, jis girtas buvo. Tą dieną su žmona nesipyko, tik norėjo sužinoti, kas ten vėžina. Dėl to, kad kairės rankos delnu du kartus sudavė jai į skruostus neatsimena, ar iš kairės, ar iš dešinės rankos, bet išstūmė. Netrenkė, iš delno išstūmė, gal netyčia perbraukė per skruostą, nuslydo ranka. Tiesiogiai į veidą nestūmė, gal jo veiksmai galėjo dalinai padėti užsigauti. Kumščiu į nosį tikrai netrenkė, tik išstūmė iš mašinos. Kad sukėlė fizinį skausmą nemano, nes nebuvo fizinės jėgos naudojimas. Matė, kai jis nuvažinėjo, ji ėjo per gatvę link namų, ėjo viena, dukros nebuvo. Nukentėjusiosios atsiprašė. Valstybei 80 litų galėtų sumokėti už tai, kad atstovauja gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam R. P. tik iš dalies pripažįstant padarytą nusikalstamą veiką, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios D. P. parodymais, kad ji paskambino savo vyrui maždaug pusę 12 val. rugsėjo 29 d., kad sugedęs dukros automobilis, sako suremontuok vaiko mašiną. Jis pasakė, kad atvažiuos po 10 minučių, ji pasakė, kad dabar yra pas draugę R., Bivylių kaime, (duomenys neskelbtini)Atvažiavo sutuoktinis, ji išėjo už vartų. Niekur jie nevažiavo, jis privažiavęs sustojo, link Babtų šalia vartų. Įlipo į automobilį, ji pradėjo pasakot, kad suremontuotų dukros automobilį. O jis apie jos asmeninį gyvenimą, nes jis seka ją kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Ji sugedo važiuodama autostrada, norėjo nors iki kolonėlės, vyrai sako nutemsim su trosu. Ir prasidėjo dėl to, kaip čia vežioji, kas vežioja, kaip čia gyveni. Ginčijosi apie 10-15 min. Jis jos net neklausė, trenkė iš delno į vieną, į kitą pusę, trečią kartą į nosį. Gynėsi, galvojo kaip greičiau iš mašinos iššokt. Ji, kai trenkė nutilo, nes pamatė jo išbalusį veidą. Ji puolė daryti mašinos dureles ir jis ją išspyrė su koja. Jis sėdėjo šonu į ją ir išspyrė, iš kurios kojos nepasakys. Ji pasirėmė ranka ant kelio skaldos ir kluptelėjo, jai pasidarė silpna, pradėjo svaigti galva, pradėjo rėkti, atbėgo dukra. Kai išspyrė, jis užsivedė mašiną, apsisuko ir nuvažiavo į Užliedžių pusę, jis turėjo matyti, kaip atbėgo dukra. Dukra greitai atbėgo, kai pradėjo rėkti, kad reikia pagalbos. Ji tuo momentu buvo draugės kieme, nes tą automobilį ten laikė. Kaltinamasis jos atsiprašė.

- liudytojos K. P. parodymais, kad rugsėjo 29 d. atvažiavo pas mamos draugę pasikeisti mašiną, tiksliai nepasakys, gal 11 ar 11.30 val. į Bivylių km., (duomenys neskelbtini)1. Žinojo, kad mama pas draugę, norėjo pasiimti mamos mašiną. Ji girdėjo tėvų pokalbį, ramiai susitarė susitikti, pasakė, kad susitiks ir atvažiavo. Buvo su ja kartu jos draugas. Matė kaip mama išėjo, ji išėjo ant gatvės laukti. Kaip atvažiavo tėtis nematė ir negirdėjo. Jie visi buvo viduje, bet paskui ji buvo kieme, prie durų buvo mamos draugė ir draugas. Negirdėjo, kaip tėvai šnekėjosi. Vėliau išgirdo mamą šaukiant, ir jai atbėgus, ji tupėjo prie tvoros apsiverkusi, veidas buvo labai raudonas, buvo išsigandusi. Tėčio automobilis nuvažinėjo. Mama sakė: „žiūrėk, ką jis man padarė, skauda labai ir galva svaigsta“, o ką skauda, nesakė. Padėjo mamai atsistoti, ji buvo rankas padėjus ant žemės, tupimoj padėtyje. Mama nesakė į kurią vietą sudavė, nepasakojo, sakė svaigsta galva, važiavo iš karto į klinikas. Tėtis jai paskambino, kai jie važiavo iš klinikų, klausė ką veikia, sakė veža mamą į policiją. Jis sakė vėliau reikės susitikti, po to buvo susitikę. Jis jai pasakojo, ar žinai kaip tavo mama elgiasi, visokiais žodžiais, sakė, kai tarėsi susitikti, nespėjo padėti ragelio ir išgirdo negražių žodžių. Jis buvo įniršęs, sakė, kad mama turi kitų, valkatauja, įvairiais žodžiais. Ji matė nuvažiuojantį, bet nėra tikra, ar jis, nes puolė prie mamos žiūrėti, kas jai yra. Iš mamos veido suprato, kad buvo trenkta, nes raudonas labai.

- 2014-09-29 D. P. protokolu – pareiškimu, kad 2014-09-29 apie 12 val. R. P. automobilyje KIA, kairės rankos delnu du kartus sudavė į kairį ir į dešinį skruostus ir vieną kartą kumščiu į nosį (b.l.2);

- 2014-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Kauno r., Užliedžių sen., (duomenys neskelbtini) namo (b.l.3-7);

- 2014-09-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G2502/14(02), kuria nustatyta, kad D. P. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.9);

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.54,55).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. P. 2014-09-29 apie 12.00 val. Kauno r., Užliedžių sen., (duomenys neskelbtini)namo, lengvajame automobilyje KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę, jai padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. R. P. yra vieną kartą teistas, paskirtos baudos nesumokėjęs, bauda paskirta sumokėti dalimis per 24 mėnesius (b.l.25-29,59,60), administracine tvarkas baustas (bl.31-36), UAB „Vita longa“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (b.l.40), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.42), Lietuvos Darbo biržoje neregistruotas (b.l.47), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje neregistruotas (b.l.48), turi pastovią gyvenamąją vietą, mažametį vaiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. P. padarė naują nusikalstamą veiką būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui, o tai reiškia, kad R. P. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis augina mažametį vaiką, nors paskirtos baudos nesumokėjo, kadangi baudos sumokėjimo išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 str. šiuo atveju gali būti pasiekti ir netaikant pačios griežčiausių BK 140 str. 2 d. numatytų sankcijų – laisvės atėmimo ir arešto taikymo, todėl jam skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, papildomai taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72² str.).

Kauno apylinkės teisme 2014-10-09 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3505, kurioje nurodyta, kad R. G. Baltrušaitienė teikia antrinę pagalbą R. P. baudžiamojoje byloje Nr.65-1-01400-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. spalio 9 d. sudaro 80 Lt (b.l.66). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. P.. Kaltinamasis R. P. sutiko atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, priteistinos iš R. P..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nukentėjusioji D. P. teisiamojo posėdžio metu paprašė skirti kaltinamajam įpareigojimą gyventi skyrium nuo jos, kadangi buvo smurto, vagysčių. Kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo) skirtina, jeigu pagrįstai manoma, kad įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 132¹ str. 1 d.). Šios kardomosios priemonės paskirtis – apsaugoti nukentėjusįjį nuo galimo neigiamo įtariamojo poveikio. Šioje proceso stadijoje baudžiamoji byla yra baigta, todėl aplinkybių, kad kaltinamasis gali paveikti nukentėjusiąją nėra. Taip pat baudžiamojoje byloje bei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų pagrįstai teigti, kad egzistuoja pakartotinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu tikimybė. Esant šioms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis Sodžiaus g. 8, Užliedžiai, Kauno r. negyvena, nukentėjusiosios prašymas skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrių, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2012-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 1000 (vieno tūkstančio) MGL (13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) (3765 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų)) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nuosprendį sumokėtos baudos dalį – 11084 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoniasdešimt keturis litus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72² str., R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, juridinis kodas – 188659752, bankas – AB Swedbank, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 80 Lt (aštuoniasdešimt litų).

Nukentėjusiosios prašymo skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.