- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eI2-19045-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05124-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. M. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.25S197994, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi nes duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo teigimu Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) įtvirtintas teisės normas.
Sprendimas priimtas remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 ir 12 punktais ir jame nurodoma, kad Migracijos departamento vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Atsakovas tikrovės neatitinkančią informaciją vadina pareiškėjo interviu, Sprendime nurodydamas jog nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu Sprendime Migracijos departamentas formaliai nurodo, kad pareiškėjo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti, duoti atsakymai interviu metu buvo paviršutiniški, neišsamūs. Tačiau Sprendime Migracijos departamentas niekaip nemotyvuoja savo padarytų išvadų, todėl akivaizdu, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, pareiškėjo interviu metu pateikta informacija nėra susiejama su jos neatitiktimi tikrovei, todėl nėra suprantama ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą, Sprendimas yra surašytas be jokių motyvų, t. y. atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, priima sprendimus visiškai jų niekaip nemotyvuojant, todėl neabejojama, kad tai nėra suderinama su gero administravimo principu.
Pareiškėjo manymu Sprendimu nustatytas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, sudaro prielaidas ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Migracijos departamentas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo turinio jis to niekaip neįrodo tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Sprendime nurodoma, pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, kad jis piktnaudžiauja migracijos procedūromis, kadangi atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai interviu metu. Nei viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė Skundžiamame sprendime nėra argumentuota ir įrodyta.
Pažymima, kad pareiškėjas yra pradėjęs studijas nuotoliu kol bus gautas leidimas laikinai gyventi, todėl tai neabejotinai patvirtina, kad jo tikslas yra studijos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. U. A. 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Filipinuose. Vykdyta pareiškėjo apklausa, kurios metu nustatyta, kad pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis, todėl įvertinus visus duomenis bei vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p. Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo teigimu nėra ginčo, kad pareiškėjo prašymas formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi sąlygas. Tačiau pareiškėjas apklausos metu pateikė abejotiną/netikslią informaciją, kas ir buvo pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymima, kad Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas, kuriomis siekiama išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka tikrovę.
Migracijos politikos gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).
Migracijos departamento vertinimu Sprendime aiškiai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė, kad buvo padaryta išvada, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nes: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); buvo pagrindas įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kilo pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.). Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui svarbūs 3 dalykai dėl pasirinktų studijų Lietuvoje: 1. praktinis fizioterapijos mokymas; 2. studijos anglų kalba; 3. Studijų ekonominis prieinamumas. Nurodė, kad informaciją rinkosi internete/socialiniuose tinkluose.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad buvo vertinama tai, jog lyginant 10 kriterijų (pripažintų programų skaičius, sveikatos apsaugos sistemos kokybė, klinikinės rezidentūros galimybės, studijų kaina ir stipendijos, darbo paklausa ir galimybės, pragyvenimo išlaidų dydis, kultūrinis prieinamumas ir kalba, vizų galiojimas ir apgyvendinimo galimybės, tarptautinis diplomo pripažinimas ir studentų pagalbos sistemos) buvo išrinktos 10 šalių bei jų universitetai, kurie geriausiai atitinka nurodytus kriterijus, t. y. Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, JAV, Naujoji Zelandija, Vokietija, Nyderlandai, Singapūras, Airija ir Švedija. Akivaizdu, kad Lietuva į nurodytą sąrašą nepatenka, o sąraše yra ir geografiškai artimesnių Pakistanui šalių nei Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublikoje anglų kalba nėra valstybinė, kitų šalių kolegijose/universitetuose programos taip pat mokomos ir anglų kalba (Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Naujoje Zelandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje). Studijų prieinamumo aspektu Lietuvos Respublika taip pat neišsiskiria, Lietuvos Respublika nėra pigiausia šalis gyventi ar studijuoti.
Akcentuojama, kad pareiškėjo pateiktiems kriterijams interneto šaltiniai nepateikia rezultatų, jog tinkamiausia studijoms įstaiga yra Klaipėdos valstybinė kolegija. Atitinkamai, pareiškėjo studijų tikslas Lietuvoje apklausos metu nebuvo pagrįstas. Teigiama, kad pareiškėjui nepateikiant aiškių studijų tikslų pagrindimo, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, ar pareiškėjas tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.
Atsiliepimas
Atsakovo vertiniu skunde nurodomi scenarijai apie prielaidas kitų Migracijos sprendimų dėl uždraudimo atvykti priėmimui yra tik hipotetiniai ir teisiškai nereikšmingi, nes skundo į teismą dalyku yra 2025 m. rugsėjo 9 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 25S197994.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr.25S197994, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą Nr. 2505-LLG-2169 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Filipinuose.
VšĮ Klaipėdos valstybinė kolegija Tarpininkavimo raštu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20250423-063307 nurodė, kad pareiškėjas priimtas studijuoti pagal studijų programą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
2025 m. liepos 4 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Migracijos departamento vertinimu asmuo apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus. Nuotolinės apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti. Taip pat yra pagrindas manyti, kad asmuo nebuvo visiškai sąžiningas teikdamas informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2025 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr.25S197994, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai). Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).
UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. numatoma, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 46 str. 1 d. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas);
3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;
4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pagal Aprašo 64.3¹ papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 64² punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas remdamasis Kriterijų sąrašo 6 punktu, nustatė, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).
Teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame Sprendime yra pagrįstos. Pagrindo nesutikti su jomis teismas neturi.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi mokymosi pagrindu. Iš pateiktos apklausos transkripcijos nustatyta, kad 2025 m. liepos 4 d. įvyko pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas klausiamas dėl studijų pasirinkimo nurodė, kad jam svarbūs 3 dalykai dėl pasirinktų studijų Lietuvoje: 1. praktinis fizioterapijos mokymas; 2. studijos anglų kalba; 3. Studijų ekonominis prieinamumas. Nurodė, kad informaciją susižinojo ir rinko internete/socialiniuose tinkluose.
Vertinant šį interviu epizodą sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad Klaipėdos valstybinėje kolegijoje mokomas fizioterapijos kursas nėra niekuo išskirtinis nuo kitų Europos šalių. Pareiškėjas nenurodė, jokios konkrečios aplinkybės susijusios su studijų programa, kad Klaipėdos valstybinėje kolegijoje yra galimybė studijuoti programas, kurios nėra prieinamos kitų šalių, ar gimtosios šalies kolegijose/universitetuose. Klaipėdos valstybinė kolegija viešuose interneto šaltiniuose nėra nurodoma kaip viena iš geriausių institucijų studijuoti fizioterapiją, o pareiškėjo deklaruojamas atvykimo tikslas būtent studijų kokybė ir jų praktinių įgūdžių pritaikomumas grįžus į kilmės valstybę. Lyginant 10 kriterijų (pripažintų programų skaičius, sveikatos apsaugos sistemos kokybė, klinikinės rezidentūros galimybės, studijų kaina ir stipendijos, darbo paklausa ir galimybės, pragyvenimo išlaidų dydis, kultūrinis prieinamumas ir kalba, vizų galiojimas ir apgyvendinimo galimybės, tarptautinis diplomo pripažinimas ir studentų pagalbos sistemos) buvo išrinktos 10 šalių bei jų universitetai, kurie geriausiai atitinka nurodytus kriterijus, t. y. Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, JAV, Naujoji Zelandija, Vokietija, Nyderlandai, Singapūras, Airija ir Švedija. Akivaizdu, kad Lietuva į nurodytą sąrašą nepatenka, o sąraše yra ir geografiškai artimesnių Pakistanui šalių nei Lietuvos Respublika.
Pareiškėjas interviu taip pat taip pat nurodė, kad studijų reitingas jam nėra svarbus, tačiau priešingai nurodė, kad jam yra svarbi studijų kokybė. Vertinant šią aplinkybę akivaizdu, kad universitetai yra reitinguojami pagrindinę reikšmę teikiant studijų kokybei, o ne kitiems kriterijams, todėl pareiškėjo argumentai dėl studijų pasirinkimo Klaipėdos kolegijoje, vienu iš pagrindinių kriterijų nurodant studijų kokybę, tačiau ignoruojant aukštosios mokyklos reitingą, logiškai nepaaiškinami. Akivaizdu, kad pareiškėjo pateiktiems kriterijams interneto šaltiniai nepateikia rezultatų, jog tinkamiausia studijoms įstaiga yra Klaipėdos valstybinė kolegija. Taigi, pareiškėjo studijų tikslas Lietuvoje apklausos metu pagal pačio pareiškėjo keliamus prioritetus nebuvo pagrįstas.
Vertinant interviu nurodomą aplinkybę, kad pasirinkimą lėmė studijos anglų kalba bei galimybė komunikuoti studijų metu Lietuvoje anglų kalba, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje anglų kalba nėra valstybinė, kitų šalių kolegijose/universitetuose programos taip pat mokomos ir anglų kalba (Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Naujoje Zelandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje). Studijų prieinamumo aspektu, socialinio santykio aspektu akivaizdu, kad įvardijama pasirinkimo sąlyga - kalbinis aspektas (galimybė bendrauti anglų kalba) taipogi yra abejotinas.
Pažymėtina ir tai, kad interviu metu (2 puslapis 4 pastraipa) pareiškėjas į klausimą – ką veikė laikotarpiu po to kai 2018 metais baigė kolegiją, nurodė, kad iki šiol niekur nestudijavo, nes tam kliudė pandemijos laikotarpis, fizioterapija turi būti studijuojama gyvai dalyvaujant paskaitose, todėl susidarė tokia ilga patrauka. Kadangi šiais metais vyko priėmimas, pateikė paraišką KVK, kuri priėmė studijuoti fizioterapiją. Atsakydamas gi į klausimą ar buvo bandoma aplikuoti į studijas kitose šalyse, buvo nurodyta (apklausos 5 lapas), kad pernai teikė prašymus studijoms Lenkijoje, Austrijoje, nes pateikus prašymą studijoms SMK, po įvykusio pokalbio kolegija nurodė, kad jis neatitinka studijų reikalavimų, todėl pasirinko Lenkiją. Šiemet vėl nusprendė teikti paraišką, kadangi prioritetas yra Lietuva. Taigi iš šio interviu fragmento matyti, kad pareiškėjas yra teikęs prašymą studijuoti SMK ir pernai bet buvo pripažintas neatitinkančiu studijų reikalavimų ir nebuvo priimtas studijuoti. Kokios aplinkybės lėmė, kad šiemet pareiškėjas jau atitinka reikalavimus nebuvo paaiškinta, kaip ir nebuvo paaiškinta kokia pateiktų prašymų studijoms Lenkijoje ar Austrijoje eiga, ar buvo priimtas, jei taip kodėl nestudijavo šių šalių švietimo įstaigose.
Pareiškėjas skunde taipogi nurodo, kad yra pradėjęs studijas nuotoliu. Taigi priešingai nei nurodė interviu, kad studijos galimos tik kontaktiniu būdu gyvai - dalyvaujant paskaitose, akivaizdu, kad studijos galimos ir nuotoliniu būdu.
Pareiškėjui nepateikiant aiškių studijų Lietuvoje tikslo pagrindimo, pagrįstai Migracijos departamentui kilo abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų įstaigoje pagal jo deklaruojamus pasirinkimo kriterijus, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės, apklausos metu nebuvo pateikta įtikinamų paaiškinimų dėl pareiškėjo ketinimų studijuoti (o ne užsiimti kita veikla) realumu. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio studijuoti, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.
Teismas akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad asmenys negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jiems palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdę visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pareiškėjas skunde taip pat išdėsto argumentus dėl galimų neigiamų Sprendimo pasekmių ateityje. Šie skundo argumentai yra hipotetinio pobūdžio, todėl teismas teisinio vertinimo jiems neteikia.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.