Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-09 · Administracinė byla Nr. eI-3131-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
eI-3131-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00797-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
E. G., J. B.-G.
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3131-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00797-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 59; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,

sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui ir atsakovams E. G. ir J. B.-G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės J. Š., skundą atsakovams E. G. ir J. B.-G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. G. ir J. B.-G. 1 235,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taip pat priteisti su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Taip pat Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą - tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys nekilnojamąjį turtą, esantį Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovai nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jie turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję pareiškėjui 1 235,52 Eur vietinės rinkliavos. Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovų atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, pagrindo atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas bei pagrįstas.

Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 7 d.). Pareiškėjas skunde prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovų E. G. ir J. B.-G. pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, nes jie šios savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Pareiškėjui pavesta organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras; Nuostatų 10 p.). Registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai), jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, kiti duomenys (Nuostatų 11 p.). Nuostatų 12 punkte pareiškėjui įtvirtinta teisė naudotis VĮ Registrų centro filialų, kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Pagal Nuostatų 31 - 33 punktus pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoja sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikia jas mokėtojams. Nesumokėtos vietinės rinkliavos skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą atlieka pareiškėjas (Nuostatų 46 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai E. G. ir J. B.-G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pagal Nuostatų 5 punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. balandžio 7 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 16-R- matyti, kad E. G. ir J. B.-G. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėję pareiškėjui 1 235,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, jau suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; LVAT 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Nurodytų aplinkybių pagrindu ir nesant ginčo dėl vietinės rinkliavos dydžio pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. Iš atsakovų E. G. ir J. B.-G. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina 1 235,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų jo patirtas 28,96 Eur dydžio dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui susijusias išlaidas. Nurodė, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo naudojosi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 28,96 Eur.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Advokatei J. Š. 2016 m. gegužės 9 d. rengiant pareiškėjo skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 756,9 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 756,9 Eur užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).

Iš pareiškėjo pateikto 2016 m. gegužės 9 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, 2014 m. liepos 11 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 1.16-14/66, 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatė J. Š.. Į bylą pateikta 2016 m. balandžio 27 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1161 bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis AB SEB banko sąskaitos ir kortelės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ už dokumentų paruošimą teismui pagal sąskaitą faktūrą Nr. JUR1161 UAB „Juris LT“ sumokėjo 28,96 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1 892,25 Eur suma (756,9 x 2,5 = 1 892,25). Pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 Eur suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl priteistina iš atsakovų. Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta, todėl iš atsakovų E. G. ir J. B.-G. pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 28,96 Eur priteistini lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 14,48 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovų E. G. ir J. B.-G. solidariai UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 1 235,52 Eur (vienas tūkstanti du šimtai trisdešimt penki eurai, 52 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovo E. G. ir atsakovės J. B.-G. po 14,48 Eur (keturiolika eurų, 48 euro centai) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis