Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui J. R., jo atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei, suinteresuoto asmens UAB „Bageta“ atstovei Rasai Dobrovolskei, kitiems suinteresuotiems asmenims ir jų įgaliotiems atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Bageta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atliko garažų kadastrinius matavimus ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti garažus bei daiktines teises į juos. VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymą įregistruoti garažus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atsisakė, kadangi nebuvo pateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamo turto kadastrą ar jų pakeitimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą teismo sprendimui dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo gauti.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad garažų statyba yra teisėta. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikia dokumentus, gautus iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos – pagrindinių priemonių perdavimo iš M. kolūkio M. žemės ūkio bendrovei aktą – iš kurių matyti, kad garažai buvo įsigyti 1972 m., o vėliau perduoti ir apskaitomi likviduojamos M. žemės ūkio įmonės balanse. Aplinkybė, kad garažai 1972 m. buvo perduoti eksploatacijon ir apskaityti tuometinio kolūkio balanse, leidžia daryti išvadą, jog statyba buvo įteisinta.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad garažai Šiaulių rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise nepriklauso, nėra apskaitomi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse ir nėra įraukti į bešeimininkio turto sąrašą, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą prašo priimti teismo nuožiūra, jos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas laiko, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: 65/569 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 1) ir 28467/112088 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 2) (toliau abu kartu Garažas 1 ir Garažas 2 vadinami Garažai). Iš 2024 m. vasario 27 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad į 504/569 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „BAGETA“, o į likusią Garažo 1 dalį nuosavybės teisė nėra įregistruota. Suinteresuotam asmeniui UAB „BAGETA“ priklausanti garažo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2005-05-31 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-581-641/2005 ir 2003-06-27 teismo sprendimo Nr. 2-487-04/2003 pagrindu.

Į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Garažas 2) nuosavybės teisė nėra įregistruota. Byloje pateikti duomenys iš Šiaulių rajono savivaldybės mero dėl adreso garažui (duomenys neskelbtini) suteikimo.

Iš VĮ Registrų centro pateiktų nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų, atliktų 2023 kovo 9 d. bylų, matyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas Nr. 1G1/p, pastatytas 1972 m., 1128,96 kv. m. ploto, o garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas Nr. 1G1/p, pastatytas 1972 m., 1120,88 kv. m. ploto.

Registrų centro sprendimais Nr. 36960161 pareiškėjo 2023-09-26 prašymas įregistruoti nuosavybės teises į garažus atmestas, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į garažus.

Pareiškėjas nurodytais garažais naudojasi nuo 1999 metų – kai 1999 m. gegužės 11 d. perdavimo – priėmimo aktu M. žemės ūkio bendrovės perdavė pareiškėjui autogaražus, kuriame yra nurodyta ir pareiškėjui perduodamų garažų vertė – 630 Lt. 2000-02-22 PVM sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad pareiškėjas atsiskaitė už jam perduotus garažus, nurodyta 400 Lt suma. Pareiškėjas nuo 1999-05-11 Perdavimo – priėmimo akto pasirašymo faktiškai valdo garažus – jais naudojasi, prižiūri, remontuoja. Teismo vertinimu, minėtų garažų valdymas yra nepertraukiamas ir atviras. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė, kad kiti asmenys turėtų daugiau ar didesnes teises įgyjamosios nuosavybės būdu įgyti garažus. Teismo vertinimu, minėti du objektai - garažai atitinka sąžiningo įgijimo ir valdymo bei nepertraukiamo valdymo kriterijus, numatytus CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose, ir nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Sutiktina su pareiškėjo atstovės nuomone, kad sandoris, kuriuo pareiškėjas nuosavybės teises įgijo garažus nebuvo sudarytas, nes nekilnojamojo turto sandoris turi būti notarinės formos, todėl Perdavimo – priėmimo aktas ir kasos pajamų kvitas negali būti laikoma sandoriu, pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės minėto akto pagrindu.

Tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal garažų užvaldymo pradžios momentu (1999 m. gegužės 11 d.) ir perdavimo – priėmimo akto sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, kad garažai Šiaulių rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise nepriklauso, nėra apskaitomi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse ir nėra įraukti į bešeimininkio turto sąrašą.

Inspekcijos rašte nurodyta, kad inspekcija duomenų apie minimų garažų fiksuotus savavališkos ar neteisėtos statybos atvejus neturi.

VMI prie FM pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie galimą garažų perėjimą valstybei.

Pasisakant dėl Inspekcijos argumentų (jog pareiškėjas turėtų pateikti duomenis, kad garažai buvo pastatyti ir priimti naudoti atsiliepime nurodytų galiojusių teisės aktų tvarka, nes nebuvimas duomenų, kad garažai būtų pastatyti savavališkai, savaime nereiškia statybos teisėtumo) pažymėtina, kad, teismo nuomone, tokiais argumentais būtų galima vadovautis, sprendžiant dėl vienasmeniškai (pvz., savo sodyboje) pastatyto statinio teisėtumo.

Pagal tuo metu įgaliotų institucijų sprendimus įkurtoje M. žemės ūkio bendrovėje (turėjo nekilnojamojo turto, kurioje patvirtinti narių sąrašai, egzistavo valdyba ir kt.), preziumuotina nesant savavališkos statybos. Priešingu atveju valstybinės institucijos nebūtų asmenims leidusios pasistatyti savavališkų statinių ir jais naudotis daugiau nei 40 metų. Tačiau jau nurodyti įrodymai patvirtina, kad garažai, taip pat ir valdomi pareiškėjo, buvo pastatyti teisėtai. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo paaiškinimų ir teismui pateiktų dokumentų, suinteresuotas asmuo UAB „Bageta“ yra įregistravusi nuosavybės teises į didžiąją dalį Garažo 1 (504/569 dalis) ir tik nuosavybės teisė į 65/569 dalis Garažo 1 liko neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu ir tai, kad valstybinės institucijos jokių veiksmų pareiškėjo garažo atveju nesiėmė ne dėl aplaidumo, o todėl, kad akivaizdu, jog garažai, įskaitant ir pareiškėjo, buvo pastatyti teisėtai.

Kadangi nurodyti civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į garažus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; taip pat, atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti garažus savavališka statyba; turtas pareiškėjo buvo įgytas sąžiningai; pareiškėjas sąžiningai valdo turtą visą įstatyme numatytą terminą; turtas visą valdymo laiką buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai; turtas visą valdymo laiką buvo valdomas kaip savas. Atsižvelgdamas į byloje ištirtų duomenų visumą teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje yra nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Garažus nuo jų perdavimo 1999 m. gegužės 11 d. perdavimo – priėmimo aktu valdo pareiškėjas, per visą turto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs (byloje tokių duomenų nėra). Pareiškėjas turtą įgijo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol.

Per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 65/569 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 28467/112088 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į 65/569 dalis (136,96 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 28467/112088 dalis (284,67 kv. m. ploto) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.