Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3635-276/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
1-3635-276/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01814-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3635-276/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01814-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 2011-08-12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 60 parų arešto, -

kaltinamas LR BK 140 str. 2 d. –

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2014-07-30 apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, konflikto metu sugyventinei J. K., sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, prakirto jai lūpą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamasis R. Z. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Čia gyvena nuo 2012 m. gruodžio mėnesio su savo sugyventine J. K. ir jos vaikais, bet vaikai daugiausia gyvena pas senelius, J. tėvus, bet vakar juos parsivežė namo. Šis butas priklauso J. tėvui. Su J. gyveno kaip pora, tik nesusituokę, tvarkė bendrą ūkį. Jie dažniausiai nesipyksta, bet kai padaugina alkoholio tarp jų kyla konfliktai. Sugyventinė, kai yra girta, pati kelia konfliktus dėl visokių smulkmenų, o išvedusi jį iš kantrybės kviečia policiją. Todėl policija buvo kviečiama gana dažnai. 2014-07-30 jis su J. nuvažiavo į sodą, ten gėrė alkoholį, apie 18.00 grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Jie gėrė alkoholį grįžę, kambaryje, buvo jiedu bei J. draugė vardu J. Gėrė maždaug iki 22.00 valandos, tada tarp jo ir J. kilo konfliktas dėl to, kad jis kažką pasakė, bet ką jis pasakė jau nepamena. Jie keikėsi vienas ant kito necenzūriniais žodžiais, J. pradėjo daužytis, pagrinde rankomis. Jis iš kambario išėjo į virtuvę. J. nusekė paskui jį, virtuvėje nenurimo, keikėsi, daužėsi, jam truko kantrybė ir trenkė jai dešinės rankos kumščiu per veidą, vieną kartą. J. pradėjo kraujuoti iš lūpos. Ji išėjo iš namų paėmusi vaiką, o jis pasiliko virtuvėje. Vaikas konflikto metu buvo kitame kambaryje, konflikto nematė. Konfliktą matyti galėjo tik J. draugė. Jam būnant virtuvėje, geriant alų, atėjo J. su policijos darbuotojais. Policininkai jį sulaikė, jis neneigė, kad trenkė sugyventinei, taip pat ir nesipriešino policininkams. Jį pristatė į policijos komisariatą. Jis tikrai trenkė savo sugyventinei, bet konfliktus J. pastoviai kelia pati. Dėl to jis su J. gyventi daugiau neketina (b.l. 19, 23).

Motyvuojamoji dalis

R. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu R. Z. ir savo vaikais. Su sugyventiniu gyvena virš pusantrų metų, tvarko bendrą ūkį. Butas priklauso jos tėvui. 2014-07-30 iš ryto jie buvo soduose, apie 16.00-17.00 val. jie grįžo namo, pakeliui R. nusipirko alaus, gėrė alų su draugais už jų namo, apie 21.30 val. R. atėjo namo su draugu O. Jie virtuvėje gėrė, ji su jais irgi gėrė, bet O. greitai išėjo. R. pradėjo kabinėtis prie jos, sakė, kad ji jam valgyti neduoda. R. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais: prostitutė ir pan. Sakė, kad jis dirba, o ji ne. Ji taip pat pradėjo keiktis R. atžvilgiu. R. supykęs trenkė jai kumščiu į veidą. Pataikė jai į lūpą, jai pradėjo tekėti kraujas. R. atėmė iš jos telefoną, kad nepaskambintų į policiją, ji išbėgo į lauką, ten paskambino į policiją iš draugės telefono. Sulaukusi lauke policijos, ji policininkus nuvedė į butą, kur virtuvėje sėdėjo R., gėrė alų. Policininkai sulaikė jį ir išsivežė į komisariatą. Konflikto metu bute buvo jos draugė, kuri buvo kitame kambaryje su jos vaiku, todėl vaikas nematė konflikto. Jos draugė J. S. irgi nematė konflikto, tik girdėjo, kadangi tuo metu buvo su vaiku kambaryje. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, sužalojimų rimtų nepatyrė, tik kai jai trenkė, jai tuo metu skaudėjo ir kraujavo. Ekspertizės atsisako. Sutinka, kad jos sugyventinio atžvilgiu būtų pritaikytas baudžiamasis įsakymas, bet susitaikyti su juo neketina. Civilinio ieškinio nereikš, materialinės žalos nepatyrė. Tiesiog išsigando, bei patyrė fizinį skausmą (b.l. 11).

Liudytoja J. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šią vasarą buvo galimai liepos 30 d. (duomenys neskelbtini). Ten ji kartu su J. K. ir jos sugyventiniu R. Z. vartojo alkoholį. Tarp J. ir R. kilo konfliktas. Dėl ko nepamena. J. ir R. bartis išėjo į virtuvę, ji su vaiku liko kambaryje. Kaip virtuvėje vyko konfliktas nematė, buvo kambaryje. Tik paskui, kai J. atėjo iš virtuvės, pamatė, kad iš lūpos teka kraujas, J. sakė, kad R. trenkė per veidą. J. iš jos telefono kvietėsi policiją. Atvažiavus policininkams, J. parašė pareiškimą, R. išsivežė į komisariatą. Nematė kaip R. trenkė J. Matė tik kaip J. kraujavo lūpa. Daugiau nieko pasakyti negali, kadangi nieko nematė (b.l. 14-15).

Iš 2014-07-30 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad J. K. policininkams nurodė, jog 2014-07-30 apie 22.40 val., neblaivus sugyventinis R. Z. smurtavo prieš ją - trenkė kumščiu į veidą. Abu asmenys neblaivūs. Smurtu įtariamas asmuo savo kaltės neneigė (b.l. 5-8).

Iš 2014-07-31 postinio E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 2 PK OVP patalpas pristatytas R. Z., kuris nesugebėjo pasitikrinti girtumo. Nuo R. Z. sklido stiprus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad šis asmuo neblaivus (b.l. 31).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d..

R. Z. teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

R. Z. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę R. Z. paskirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-07-30 iki 2014-07-31, t.y. 1 dieną (1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras