Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-16 · Byla Nr. ATP-1178-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-811-736/2015Nutarimas · 2015-10-21Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1178-348/2015Nutartis · 2015-12-16Kauno apygardos teismas
  3. eATP-4-348/2016Nutartis · 2016-01-06Kauno apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2016-05-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
ATP-1178-348/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00670-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1178-348/2015;Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00670-2015-2;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. birželio 12 d., apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini) 16 namo kieme, vairuodama automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl atsitrenkė į važiavusį automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 101, 114, 219.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutarimu Ž. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skyrė 28 Eur baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skyrė 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskyrė 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

Ž. V. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimo dalį pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir bylą dėl minėto pažeidimo nutraukti arba pritaikius ATPK 30¹ str. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti švelnesnę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir nepagrįstai ją pripažino kalta pasišalinus iš eismo įvykio. Apeliantės nuomones, teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Skundo autorės teigimu, teismo posėdyje ji parodė, kad jaučiasi kalta, jog nesurašė įvykio deklaracijos, nes dabar viskas atsisuko prieš ją. Eismo įvykis įvyko namo kieme, įvertinusi situaciją ji viena nesijautė kalta, nes manė, jog kalta ir kita vairuotoja, nes ji galimai viršijo leistiną greitį. Po eismo įvykio buvo išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai. Su D. Ž. sutarė, kad policijos nekvies. Apeliantė pažymi, kad nei ji, nei D. Ž. nesiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijos. Vėliau D. Ž. dėl nežinomų priežasčių, po įvykio praėjus daugiau nei valandai paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Apeliantės teigimu, jei būtų suvokusi, kad bus keliamos kokios nors pretenzijos dėl žalos, tai be jokios abejonės būtų pildžiusi eismo įvykio deklaraciją. Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįstai jai yra inkriminuotas KET 219.1. p. reikalavimų pažeidimas, nes ji iš eismo įvykio nepabėgo, o sustojo, iš automobilio išlipo.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą administracinę nuobaudą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (nutartis byloje Nr. 2AT-10-2014). Be to, teismas net nesvarstė galimybės taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismas skirdamas administracines nuobaudas neatsižvelgė į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį, į padarymo aplinkybes, taip pat į įvykio pasekmes, į jos asmenybę, nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino kalta dėl dalyvavimo eismo įvykyje, kad neturi galiojančių nuobaudų. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie padarytos žalos dydį. Skundo autorės teigimu, ji gyvena viena, visą gyvenimą dirba su vaikais, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems padeda, tiek morališkai, tiek materialiai. Teisė vairuoti transporto priemonę būtina tiek nuvykimui į darbą, tiek ir prižiūrint tėvus.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ž. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo nekyla. Apeliantė ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigia apeliantė, jos padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. V. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog ji važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl atsitrenkė į važiavusį automobilį ir jį apgadino, tačiau nurodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Taip pasielgė supratusi, kad ji sutarė su nukentėjusiąja dėl pretenzijų viena kitai nebuvimo. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog tokie apeliantės teiginiai yra paneigti bylos duomenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad iš pat pradžių D. V. buvo įsitikinusi, kad dėl eismo įvykio kalta ne ji, nes jai išvažiuojančiai iš aikštelės turėjo duoti kelią. Be to, Ž. V. tvirtina, kad su nukentėjusiąja susitarė, jog policijos nekvies, nes jos automobilis draustas kasko draudimu. Teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusioji D. Ž. paaiškino, jog po įvykusio eismo įvykio siūlė Ž. V. pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji atsisakė, nes jai, tai nesvarbu, nes jos automobilis draustas kasko draudimu ir ji neturi laiko. Nukentėjusiajai tik spėjus paklausti kuriame name gyvena Ž. V., pastaroji iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tokius nukentėjusiosios D. Ž. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. R. (b. l. 52). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Ž. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos bei nepranešusi apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji iškvietė policiją tik po kurio laiko, Ž. V. veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Nors iš karto po eismo įvykio D. Ž. buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti, tačiau Ž. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos taip ir nesusitarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, o tai, kad Ž. V. automobilis draustas kasko draudimu, nepašalina jos atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Ž. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tinkamai neįsitikinusi tuo, jog nukentėjusioji jai jokių pretenzijų neturi, sutinka nepildyti eismo įvykio deklaracijos ir nekviesti policijos. Dėl to, nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl tokio elgesio bei kilusių pasekmių tenka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kadangi būtent jis buvo eismo įvykio kaltininku. Dėl pastarosios priežasties, prieš pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, Ž. V. privalėjo įsitikinti, jog elgdamasi tokiu būdu ji nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei juose jai numatytų pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis KET tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi pagal galiojančias KET eismo įvykio dalyviai gali pasišalinti iš įvykio vietos tik susitarę dėl įvykio aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Ž. V. pasišalino iš įvykio vietos neįsitikinusi, jog sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių (šiuo atveju dėl to, jog nukentėjusioji policijos nekvies ir jokių pretenzijų neturi).

Pažymima, kad tai, jog, apeliantės nuomone, automobiliui Renualt Scenic buvo padaryti menkaverčiai apgadinimai bei, kad nėra žalos paskaičiavimo, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d. galimybės, kadangi įvykio kelyje metu net ir nežymios turtinės žalos padarymas bent vienai iš įvykyje dalyvaujančių judančių transporto priemonių, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, laikytinas eismo įvykiu. Be to, įvykus eismo įvykiui, žalos vertinimo prerogatyva atitenka nukentėjusiam asmeniui, o ne įvykio kaltininkui.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, apeliuodama į teismų praktiką, Ž. V. neatsižvelgė į minėtuose procesiniuose sprendimuose teismų nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Pažymima, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą Ž. V., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji nors ne kartą bausta už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ir paskyrė jai arti minimalių sankcijoje numatytas baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliai sankcijoje numatytam laikotarpiui - trejiems metams. Tačiau apeliantės netenkina tokia nuobauda ir ji prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskirti mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytiems pažeidimams nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės bausmės taikymą.

Apeliantė savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad sunkių pasekmių dėl jos pažeidimų nėra, automobilis apgadintas nežymiai, bei atkreipia dėmesį į sunkią savo šeiminę padėtį. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdama, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jai yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, apeliantė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau ji sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jai neigiamus padarinius.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 . numatytus pažeidimus. Ž. V. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. V. atžvilgiu nutraukti ar paskirti švelnesnę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė