Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-30034-820/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
e2-30034-820/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
Atsakovas
V. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 579,24 EUR skolą, 2 166,79 EUR sutartines palūkanas, 4,38 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 75 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 000 Lt dydžio kreditą. Tą pačią dieną atsakovas sudarė minėtos sutarties papildymą, kuriuo atsakovui buvo suteiktas 1 000 Lt kreditas. Pradinis kreditorius 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleido UAB „GELVORA“. Atsakovas savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui tinkamai neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 579,24 EUR skolą, 2 166,79 EUR sutartines palūkanas ir 4,38 EUR skolos išieškojimo išlaidas. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Remdamasis nurodytais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalyje.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2020 m. rugsėjo 21 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Leistini rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. balandžio 29 d. su atsakovu pirminis kreditorius UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 80581004 (toliau – sutartis). Pagal sutartį pradinis kreditorius UAB „4finance“ suteikė atsakovui 289,62 EUR (1 000 Lt) dydžio kreditą 30 dienų terminui. Tą pačią dieną atsakovas sudarė minėtos vartojimo kredito sutarties papildymą, kuriuo pagrindu atsakovui buvo suteiktas 289,62 EUR (1 000 Lt) dydžio papildomas kreditas paliekant tą pačią kredito motinę normą bei terminą. 2020 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartį sutartimi Nr. 17-50-03 ir šios sutarties priedais pradinis kreditorius UAB „4finance“, UAB „Finansų administravimas“ ir UAB „GELVORA“ susitarė, kad pradinis kreditorius visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleidžia ieškovui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl pradinis kreditorius 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178 straipsnis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 579,24 EUR negrąžinto kredito yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 166,79 EUR palūkanų: 27,22 EUR pradinio kreditoriaus paskaičiuotos pelno palūkanos iki sutarties nutraukimo, 743,44 EUR pradinio kreditoriaus kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 9 d. bei 1 396 EUR ieškovo paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma yra 114,37 proc.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vartojimo kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2014 m. rugpjūčio 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 26 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovui priteistinos 27,22 EUR mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos.

Likusi ieškovo prašomų palūkanų dalis – 2 139,57 EUR paskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 9 d. ir už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., ir yra prašomos ieškovo kaip kompensacinės palūkanos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors vartojimo kredito įstatymas negaliojo vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, tačiau, teismo vertinimu, į šio įstatymo nuostatas atsižvelgtina, vertinant, ar vartojimo kredito sutartyje nustatytos piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės nepažeidžia vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, teisėtų interesų. Aplinkybės, kad Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs šalių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant palūkanas nustatančią sutarties sąlygą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Be to, Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada palūkanos buvo apskaičiuotos, t. y. jau minėto įstatymo galiojimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-734-513/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų bei negrąžinto kredito santykį (kredito suma yra ženkliai mažesnė nei kompensuojamosios palūkanos), į delsimo išieškoti skolą laikotarpį (sutartis nutraukta 2014 m. rugpjūčio 26 d., į teismą dėl skolos išieškojimo kreiptasi tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. beveik po šešių metų), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, kompensuojamųjų palūkanų dydis mažinamas iki 0,05 proc., skaičiuojant už penkių metų laikotarpį, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 144,81 EUR kompensuojamųjų palūkanų (579,24 EUR x 0,05 proc. x 1825 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias palūkanas ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kaip minimalius nuostolius, prašydamas taikyti ne įstatymo numatytas, o šalių sutartyje susitarto dydžio kompensacines palūkanas ir prilygino jas sutartyje sutartoms pelno (mokėjimo) palūkanoms. Kadangi kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, tai ieškovo reikalavimas dėl 75 procentų dydžio palūkanų priteisimo už negrąžintą kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Be to, už pranešimų atsakovui siuntimą ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 4,38 EUR sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas siuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimus susimokėti skolą, ieškovo patirtos išlaidos – 4,38 EUR priteistinos jam iš atsakovo.

Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 728,43 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 62 EUR dydžio žyminį mokestį. Teismas patenkino 26,48 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 16,42 EUR (62 EUR X 26,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „GELVORA“ (į. k. 125164834) naudai 579,24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 euro centus) negrąžinto kredito, 144,81 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) kompensacines palūkanas, 4,38 EUR (keturis eurus ir 38 euro centus) skolos išieškojimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 728,43 EUR (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 43 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,42 EUR (šešiolika eurų ir 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda