- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-580-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03469-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė: priteisti iš atsakovo 387,84 Eur skolos – nesumokėto honoraro, 50,38 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus, kad honoraras turi būti skaičiuojamas ne kalendorinėmis dienomis, o darbo dienomis, prašė priteisti 452,24 Eur skolos, 56,70 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. tarp jos ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria ieškovė įsipareigojo teikti teisinę pagalbą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei per mėnesį 2 500 Eur dydžio honorarą. 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą apie teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą nuo 2016 m. sausio 23 d. Ieškovė 2016 m. sausio 23 d. atsakovui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas 1 935,60 Eur sumai, atsakovas 2016 m. vasario 12 d. ieškovei apmokėjo tik dalį sąskaitos, t. y. 1 547,76 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neteisingai apskaičiuoja honoraro sumą, t. y. neteisingai apskaičiuoja paslaugų teikimo laikotarpį, atsakovas išskaičiavo iš mokėtinos sumos jo paties apskaičiuotą honoraro dydį už 3 paslaugų teikimo dienas. Su tokia atsakovo pozicija nesutikdama, ieškovė nurodo, jog išrašydama ginčo sąskaitą atsakovui, ji skaičiavo kalendorines dienas, t. y. 2016 m. sausio mėnuo turi 31 kalendorinę dieną, sutartis galiojo 24 kalendorines dienas, tad honoraro suma už 2016 m. sausio mėn. lygi 1 935,60 Eur. Tokį skaičiavimo būdą ieškovė pasirinko, nes sutartis nenumato, kad honoraras apmokamas už darbo dienas. Sutartis numato, kad mėnesio honoraras yra 2 500 Eur. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad iš sausio mėnesio honoraro atsakovas turi teisę išskaičiuoti honorarą už gruodžio mėnesį nedirbtas dienas.
3. Pagal sutarties 4.4 punktą, kuris numato sutartyje nustatytais terminais klientui nesumokėjus honoraro ar jo dalies, klientas moka advokato padėjėjui nuo laiku nesumokėto honoraro ar jo dalies 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atsakovui pateikė sąskaitą apmokėti honorarą, atsakovas vėlavo sumokėti honorarą 16 dienų, todėl atsakovas už šį laikotarpį turi sumokėti 15,48 Eur delspinigių, o už 387,84 Eur dalies iki šiol neapmokėto honoraro –34, 90 Eur, iš viso 50,38 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog vadovaudamasis sutarties 6.2 punktu, 2015 m. gruodžio 23 d. įteikė ieškovei pranešimą, jog sutartis su ja nutraukiama nuo 2016 m. sausio 23 d., kadangi pranešime nurodyta diena buvo nedarbo diena, šalys susitarė, kad paskutinė ieškovės teikiamų teisinių paslaugų diena yra 2016 m. sausio 22 d. Nutraukus sutartį, atsakovas už 2016 metų sausio mėnesį suteiktas paslaugas ieškovei sumokėjo honorarą, apskaičiuotą pagal proporcingai jos teiktų bankui per mėnesį teisinių paslaugų laiką ir iš galutinės sumos išskaičiuodamas dar 2015 metų gruodžio mėn. ieškovei išmokėto honoraro dalį, t.y. 2015 metų gruodžio mėnesį ieškovei išmokėta daugiau, nei priklausė mokėti pagal sutartį. Atsakovas, vadovaudamasis sutarties 2.1.1.p. 2.2.1 p. nuostatomis, kurios nustato, kad ieškovė teisines paslaugas teikia banko administracijos darbo laiku, banko darbo dienomis, išskyrus ieškovės ligos laikotarpiu arba laikotarpiu, iš anksto suderintu su banko atstovu, CK 6 knygos XXXV skyriaus CK 6.716 str.1 d. nuostatomis, nustatančiomis, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartį klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, padarė išvadą, jog laikas, kai paslaugos nėra teikiamos, neturi būti įskaičiuotas skaičiuojant honoraro dydį.
5. Atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 15,48 Eur už pavėluotą ieškovės sąskaitos už 2016 metų sausio mėnesį apmokėjimą, nes 2016 m. sausio 26 d. ieškovas prašė elektroniniu laišku ieškovę paaiškini dėl išrašytos sąskaitos sumos, tačiau, negavęs atsakymo, išmokėjo, banko manymu, teisingai paskaičiuotą honoraro dalį pagal faktiškai ieškovės dirbtą laiką. Atsakovas prašo šiam reikalavimui taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2015 m. birželio 1 d. sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti teisines paslaugas už 2 500 Eur mėnesinį honorarą. Sutarties 2.1, 2.1.1., 2.2.1. p. nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo teisinę pagalbą teikti atsakovo administracijos darbo laiku, atsakovo darbo dienomis, teikti teisines konsultacijas atsakovui, įskaitant ir jo darbuotojus, atsakovo buveinės adresu Saltoniškių g. 2, Vilniuje, Sutarties 3.1.4 p., 4.3 p. nustato papildomo honoraro apmokėjimo atvejus bei tvarką, t.y. dėl sudėtingų teisiniu požiūriu ginčų, dėl kurių advokato padėjėjui padidėjo darbo laiko sąnaudos pavedimui atlikti, dėl kelionės, nakvynės išlaidų vykdant kliento pavedimus ir t.t.
8. Sistemiškai aiškindamas sutarties turinį teismas sprendė, jog ieškovė turėjo darbo dienomis būti atsakovo buveinėje ir atlikti atsakovo pavedimus teisinių paslaugų teikimo srityje, teismas vertino, kad toks susitarimas, kai numatytas apmokėjimas paslaugos užsakovo darbo laiku, paslaugos užsakovo buveinėje už atliktą darbą, turi darbo sutarties elementų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog laikas, kai paslaugos nėra teikiamos, neturi būti įskaičiuotas skaičiuojant honoraro dydį, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi sutarties nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punktu, pagal kurį vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas būtent skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį padalinus iš faktiškai dirbtų per laikotarpį dienų skaičiaus. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nesumokėjo 357 Eur honoraro už ieškovės nedirbtą laiką 2015 metų gruodžio 28 - 31 dienomis. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog ji atsakovui nedavė sutikimo nesumokėti šios sumos, nes šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia elektroninis ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, pagal kurį matyti, jog ieškovė prašė suteikti 2016 metų sausio mėnesio pradžioje keletą nedarbo dienų, į tai atsakovas atsakė, kad sutinka ir tuo pačiu nurodė, kad ieškovė, išrašydama honoraro sąskaitą sausio mėnesį, išminusuotų 357 Eur honoraro už 2015 metų gruodžio 28-31 nedirbtas ieškovės dienas, ieškovė sutiko. Be kita ko, teismas vertino, jog šie laiškai paneigia ieškovės argumentus, jog ji pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį neprivalėjo kasdieną būti atsakovo buveinėje. Teismas nustatė, jog atsakovas ieškovei 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei visą mėnesio honorarą – 2 500 Eur, todėl ieškovei nepaneigus aplinkybės, kad ji 2015 m. gruodžio mėn. 28 - 31 nedirbo, atsakovas pagrįstai už šias dienas nesumokėjo 357 Eur.
9. Teismas pažymėjo, jog sutarties 4.4 p. nustatė, jog sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus honoraro ieškovei, bankas moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Sutarties 4.2.p nustato, jog bankas honorarą ieškovei sumoka per 3 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo. Ieškovė 2016 m. sausio 22 d. išrašė sąskaitą dėl 1 935 Eur honoraro, atsakovas 2016 m. sausio 26 d. laišku, t.y. nepraleidęs sutartyje nustatyto 3 dienų termino sumokėti honorarą, paprašė ieškovę paaiškinti išrašytos sąskaitos pagrįstumą, nurodydamas, kad ieškovei priklausytų 1 547,76 Eur honoraras, o ne ieškovės nurodyta 1 935 Eur suma. Įrodymų, kad ieškovė atsakė į šį laišką, byloje nėra.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad pagal sutartį, atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti 2016 m. sausio 27 d., tačiau faktiškai dalį honoraro sumokėjo 2016 m. vasario 12 d., t.y. praleidęs 16 dienų, todėl prašo priteisti 0,05 proc. delspinigius, kas sudaro 15,48 Eur. Aplinkybę, kad sąskaitos dalį atsakovas ieškovei sumokėjo 2016 m. vasario 12 d. savo atsiliepime patvirtina ir atsakovas. Įvertinus šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti sutarties 4. 4 p. nuostatų dėl delspinigių, nes ieškovė, neteikdama paaiškinimų dėl sąskaitoje nurodyto honoraro dydžio, buvo nerūpestinga, neapdairi, tokie jos veiksmai sąlygojo aplinkybę, kad honoraras buvo sumokėtas vėlesniu terminu, nei numatė sutartis.
11. Atsakovas prašė taikyti sutrumpiną šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 22 d. sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti per 3 darbo dienas, teisė į ieškinį ieškovei atsirado nuo 2016 m. sausio 28 d., jos teisių pažeidimas truko iki 2016 m. vasario 12 d., reikalavimą dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 12 d., taigi ieškinį ieškovė turėjo pareikšti ne vėliau, kaip 2016 m. liepos 28 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 1 d., todėl teismas vertino, kad ieškovė yra praleidusi 6 mėnesių terminą dėl reikalavimo priteisti delspinigius, todėl šis reikalavimas atmestas dėl ieškinio senaties (CK 1.131 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė J. K. prašo priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovės J. K. naudai 387,84 Eur skolos, priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovės J. K. naudai 50,38 Eur delspinigių, tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad honoraras turi būti skaičiuojamas skaičiuojant ne kalendorines darbo dienas, o darbo dienas ir netenkins 1 ir 2 reikalavimo, priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovės J. K. naudai 452,24 Eur skolos ir 56,70 Eur delspinigių, priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovės J. K. naudai 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Teigia, kad teismas visiškai klaidingai prilygino teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė atstovavo atsakovą, darbo sutarčiai, dėl ko visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu ir dėl ko padarė klaidingas išvadas - kad ieškovė privalėjo teikti paslaugas atsakovo buveinės vietoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, nes neatsižvelgė į svarbią aplinkybę - ieškovės ir atsakovo sutartyje išdėstytą susitarimą dėl 28 dienų, kuomet ieškovė gali neteikti atsakovui teisinių paslaugų, tačiau už šį laikotarpį honoraras ieškovei mokamas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl klaidingai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl 15,48 Eur dydžio delspinigių priteisimo.
14. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė neteikė paslaugų gruodžio mėnesį, kad šalys susitarė dėl išskaičiuotino honoraro iš sausio mėnesio honoraro sumos, kad ieškovei už tas dienas neturėjo būti sumokėta, nepaisant to, kad sutartyje šalys susitarė, jog ieškovei gali būti apmokėta už 28 dienas net ir tuo atveju, kai paslaugos nėra teikiamos. Tuo tarpu ieškovė savo įrodinėjamas aplinkybes įrodė - sutartis, kurioje šalys susitarė dėl honoraro dydžio, dėl sutarties sąlygų keitimo, dėl apmokėjimo už paslaugas 28 dienas, kuomet jos nėra teikiamos ir kt., yra galiojanti ir šalių nenuginčyta.
15. Teigia, kad ieškovė jokiais būdais ar priemonėmis neišreiškė valios dėl honoraro sumažinimo už sausio mėnesį. Teismo nurodomas elektroninis laiškas jokiais būdais neparodo ieškovės valios dėl mažintino honoraro. Ieškovė neigia, kad kada nors sutiko sumažinti sumą, nes gruodžio mėnesį visus darbus atliko, sausio mėnesį taip pat pilnai dirbo, tad pagrindo mažinti jai honorarą nebuvo. Sutartis, kurios pagrindu ieškovė išrašė sąskaitą atsakovui, yra galiojanti, teisėta, šalių nėra nuginčyta ar ginčijama ir joje numatyta, kad mėnesio honoraro dydis už paslaugų teikimą yra 2 500 Eur. Sutarties 5.2. punktas numato, kad sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik šalims raštu patvirtinus pakeitimus. Nėra jokių raštiškų šalių susitarimų, kaip tai numato sutarties 5.2 ir 8.3 punktai, kurių pagrindu šalys būtų pakeitusios sutarties nuostatas ar susitarusios dėl mažesnio honoraro.
16. Nurodo, kad visą 2016 m. sausio mėnesį iki pat sutarties nutraukimo dienos teisinės paslaugos klientui buvo teikiamos ir net teikiamos didesne apimtimi, nei šalys buvo sutarusios. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo iš honoraro išskaičiuotiną sumą. Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo iš sausio mėnesio honoraro išskaičiuoti honoraro dalį už 3 sausio mėnesio dienas, tačiau tuo atveju, jeigu visgi teismas manys priešingai, teismas turėjo įvertinti ieškovės ieškinyje ir posėdžio metu išdėstytas aplinkybės dėl išskaičiuotinos sumos apskaičiavimo. Nors teoriškai yra galimas dvejopas honoraro skaičiavimas, t. y. skaičiuojant mėnesio kalendorines dienas ir skaičiuojant mėnesio darbo dienas, tačiau atsižvelgus į sutarties prigimtį (tai nėra darbo sutartis, o paslaugų teikimo sutartis), darytina išvada, jog honoraras turi būti skaičiuojamas pagal kalendorines dienas. Juo labiau tarp šalių tokia praktika jau buvo taikyta, kuomet buvo apskaičiuotas ir sumokėtas honoraras už 2015 m. lapkričio mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Taigi, išrašydama ginčo sąskaitą klientui ieškovė skaičiavo kalendorines dienas, t. y. 2016 m. sausio mėnuo turi 31 kalendorinę dieną, Sutartis galiojo 24 kalendorines dienas, tad honoraro suma už 2016 m. sausio mėn. lygi 1 935, 60 Eur. Tokį skaičiavimo būdą ieškovė pasirinko, nes sutartis nenumato, kad honoraras apmokamas už darbo dienas. Sutartis numato, kad mėnesio honoraras yra 2 500 Eur. Tuo tarpu atsakovas manė, jog honoraras turi būti apskaičiuojamas skaičiuojant darbo dienas, t. y. 2016 m. sausio mėnuo turi 20 darbo dienų ir pagal sutarties galiojimo laikotarpį (paslaugų teikimo laiką), kuris laikomas iki 2016 m. sausio 25 d., nes pagal terminų skaičiavimo taisykles, jei terminai skaičiuojami darbo dienomis ir terminas išpuola ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma po jos einanti sekanti darbo diena, šiuo atveju 2016 m. sausio 25 d.. Teigia, kad su tokiu terminu skaičiavimu sutinka ir pats atsakovas, kad ieškovė dirbo 16 darbo dienų. Pagal tokį skaičiavimą, turint omenyje, kad 2016 m. sausio mėnuo turi 20 darbo dienų, ieškovei už sausio mėnesį mokėtina suma yra 2 000 Eur. Ši suma apskaičiuojama sekančiai - (2500* 16 d. d.)/20 d. d.=2000 Eur.
Šalies argumentai
18. Tuo atveju, jeigu teismas manys, jog honoraro dydis turi būti apskaičiuojamas skaičiuojant mėnesio darbo dienas, o ne kalendorines, atsižvelgdama į ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir faktus, ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti tokias sumas: 452,24 Eur skolos (2 000 Eur - apmokėta 1 547,76 Eur); 56,70 Eur delspinigių (40,70 Eur nuo vėluojamos sumokėti sumos už 180 d. + 16 Eur nuo visos sumos už 16 d.).
19. Pažymi, kad ieškovė yra advokato padėjėja. advokato padėjėjai yra įrašyti į praktikuojančių sąrašus, jų statusas visiškai kitoks, nei kitų darbuotojų, jei veikia individualios veiklos pagrindu. advokatams, advokato padėjėjams už suteikiamas paslaugas nėra mokamas darbo užmokestis. Atitinkamai paslaugos gavėjas neturi prievolės mokėti mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu. Advokatams ir advokatų padėjėjams yra mokamas honoraras, o už mokesčių sumokėjimą jie atsakingi patys. Tad akivaizdu, jog advokato padėjėjo teikiamų paslaugų negalima lyginti su darbo funkcijų atlikimu. Atitinkamai teisinių paslaugų teikimo sutartyje ir ieškovės paslaugų atsakovui teikime nėra ir negali būti darbo sutarties elementų, kaip klaidingai nurodė teismas.
20. Tai, jog sutartis neturi darbo sutarties elementų, patvirtina ir tas faktas, jog iki sutarties sudarymo su atsakovu ieškovė 5 mėnesius paslaugas atsakovui teikė ne dvišalės sutarties pagrindu, o sutarties tarp atsakovo ir advokatų kontoros pagrindu. Tai jog sutartis neturi darbo sutarties elementų, patvirtina ir tas faktas, jog sutartis buvo sudaryta atitinkamam terminui - t. y. tik vieneriems metams. Ieškovė, priešingai nei atsakovo darbuotojai, atliko visai kitokio pobūdžio darbus - rengė procesinius dokumentus, atstovavimo teismuose ir pan. Atsakovo darbuotojai gali patvirtinti, kad ieškovė niekada neprivalėjo atsakovo buveinėje būti darbo valandomis - darbuotojai pradėdavo darbą 8 - 8.30 val. darbo dienomis, tuo tarpu ieškovė tokios prievolės neturėjo ir, jeigu nebūdavo išvykusi į teismo posėdį, atvykdavo į buveinę vėlesnėmis valandomis, po pietų arba vakarais. Atsakovas niekada nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl netinkamos kokybės paslaugų ar nesavalaikio darbų atlikimo. Atsakovas nurodytas dienas prisiminė tik sausio mėnesį, kuomet ieškovė turėjo išvykti į užsienį ir nurodė tai atsakovui, paaiškindama, kad teiks paslaugas nuotolinių būdu. Toks ieškovės kreipimasis į atsakovą jokiais būdais nereiškia, jog ieškovei reikalingas leidimas išeiti iš atsakovo buveines (juk ieškovė nėra darbuotoja, kuriai taikomos darbo tvarkos taisyklės), tačiau tam, kad informuotų ieškovą, jog keletą dienų ji dirbs, tačiau fiziškai bus ne Lietuvoje, tad tomis dienomis negalės atvykti į atsakovo buveinę ar nuvykti į kitas atsakovo nurodytas vietas.
21. Teigia, kad sutarties nuostata, jog paslaugos turi būti teikiamos atsakovo buveinės vietoje ir atsakovo darbo valandomis, priešingai nei aiškino teismas, nereiškia, kad ieškovė fiziškai visą laiką turi būti atsakovo buveinėje. Ši nuostata reiškia, jog visi susitikimai, atsakovo teisminių bylų pozicijų formavimai, tam tikrų paslaugų teikimas turi vykti pas atsakovą buveinėje, o ne ieškovės kas kartą nurodytoje vietoje. Toks buvo šalių susitarimas. Priešingu atveju ieškovės paslaugų teikimas atsakovui apskritai būtų neįmanomas - didžiąją dalį paslaugų sudarė atstovavimas teismo posėdžiuose, kurių nemažai vykdavo net ne Vilniaus mieste, tad ieškovė didžiąją laiko dalį paslaugas teikė ne atsakovo buveinėje.
22. Pažymi, kad teismas, klaidingai nusprendęs, kad visgi ieškovė paslaugų ginčo dienas neteikė, privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę - tokiu atveju ieškovei honoraras turėjo būti mokamas vadovaujantis sutarties 3.1.5 punktu. Šalių sutartis numato, kad atsakovui sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus honoraro ieškovei, jis moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Pažymi, kad atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl paaiškinimų pateikimo dėl sąskaitos. Be to, atsakovas neturėjo jokio pagrindo sustabdyti viso mokėjimo dėl tos priežasties, jog jam kilo neaiškumu dėl dalies sąskaitos. Juo labiau, sąskaitos suma neviršijo šalių sutartimi sutarto honoraro dydžio.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu atsakovas Danske Bank A/S atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. 11:01 vai. iš savo elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką banko atstovui, kuriame prašė leidimo 2016 m. sausio 6 - 8 d. dirbti ne banko patalpose. Į bylą pateiktas banko atstovo 2015 m. gruodžio 31 d., 11.54 vai., elektroninis atsakymas ieškovei, kuriame pastebėta, jog ieškovė išrašė sąskaitą už 2015 m. gruodžio mėn. pilnai honoraro sumai, t.y. 2 500 Eur, nors teisines paslaugos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bankui nebuvo teiktos. Banko atstovas nurodė sutinkąs, kad paslaugos 2016 m. sausio 6 - 8 d. būtų teikiamos ne banko patalpose ir honoraras už tas dienas bus skaičiuojamas su sąlyga, jog ieškovė iš sąskaitos už sausio mėn. teiktas paslaugas išskaičiuos atlyginimą už minėtas tris 2015 m. gruodžio mėn. dienas, t.y. 357 Eur. Į bylą pateiktas ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d., 12.19 val., iš jos elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas, kuriame yra tekstas „Ok, A., sutarta. Ačiū.“. Duomenų, paneigiančių šį elektroninį susirašinėjimą į bylą nebuvo pateikta. Ieškove nepaneigė, jog elektroninis paštas j(duomenys neskelbtini) priklauso jai.
24. Pažymi, kad teismas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius buvus kitokio turinio elektroninį susirašinėjimą, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad, priešingai nei nurodoma atsakovo elektroniniame laiške, ji laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. teikė atsakovui teisines paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovė ir atsakovas susitarė dėl to, jog iš 2016 m. sausio mėn. honoraro bus išskaičiuota dar 2015 m. gruodžio mėn. ieškovei išmokėti 357 Eur. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas, jog ji jokiais būdais ar priemonėmis neišreiškė valios dėl honoraro sumažinimo už sausio mėnesį, kadangi ieškovės valia šiuo klausimu aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreikšta jos 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovui adresuotame elektroniniame laiške.
25. Honoraro už sausio mėnesį teiktas teisines paslaugas ieškovei dydis buvo ne sumažintas, tačiau iš jau priskaičiuoto honoraro dydžio buvo atimta suma, kuri ieškovei jau buvo išmokėta 2015 m. gruodžio 23 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, jog ieškovė neteikė teisinių paslaugų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau honoraras, kurio suma sudarė 357 Eur, už tas dienas jai buvo išmokėtas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas įgijo teisę reikalauti grąžinti nepagrįstai išmokėtas honoraro sumas, tačiau vietoj to, bankas 2015 m. gruodžio 31 d. elektroniniais tarpusavio laiškais su ieškove susitarė, jog 357 Eur suma ieškovė susimažins už sausio mėn. mokėtiną jai honoraro sumą, t.y. jai buvo išmokėta visa honoraro suma tiek už 2015 m. gruodžio mėn., tiek už 2016 m. sausio mėn. teiktas teisines paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina, jog šalys nekeitė sutarties, tačiau išsprendė ieškovei 2015 m. gruodžio 23 d. išmokėto per didelio honoraro grąžinimo/kompensavimo klausimą. Šiuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, jog 2016 m. sausio mėn. iki pat sutarties nutraukimo teisinės paslaugos buvo teikiamos, neturi jokios reikšmės ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.
26. Pagal sutarties 2.1.1 punktą ir 2.2.1 punktą sutartyje nurodytas paslaugas ieškovė įsipareigojo teikti banko buveinėje, adresu Saltoniškių g. 2, Vilniuje, banko administracijos darbo laiku, banko darbo dienomis, išskyrus ieškovės ligos laikotarpiu arba laikotarpiu, iš anksto suderintu su banko atstovu. Taigi, šalys nesitarė, jog honoraras ieškovei bus skaičiuojamas ir mokamas už ne darbo ar švenčių dienas, kadangi tomis dienomis paslaugos nėra teikiamos. Priešingas sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų sutarties esmei. Pagal šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apskaičiuojant vienos dienos honoraro sumą, už bazę turi būti imamos mėnesio darbo dienos.
27. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. sausio mėnesį teisines paslaugas atsakovui teikė iki 2016 m. sausio 22 d., t.y. iš viso 15 darbo dienų. Sausio mėnuo turėjo 20 darbo dienų (2016 m. sausio 1 d. yra ne darbo diena), todėl apskaičiuotas vidutinis vienos dienos honoraro dydis sudaro 125 Eur. Tokiu būdu apskaičiuota bendra honoraro už sausio mėnesį suma yra 1 875 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog neteisingai apskaičiavo vienos dienos honoraro dydį, nes į darbo dienų skaičių per klaidą įtraukė 2016 m. sausio 1 d., todėl jo apskaičiuotas vienos dienos honoraro dydis sudarė 119, 05 Eur, o bendra honoraro už sausio mėnesį suma sudarė 1 904,76 Eur. Kaip matyti, bendra banko apskaičiuota už sausio mėnesį honoraro suma buvo 29, 76 Eur didesnė nei turėjo būti.
28. Šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentavusios sutarties 2.2.1 punkte nurodyta, kad advokato padėjėjas teisinę pagalbą įsipareigoja teikti banko administracijos darbo laiku, o pagal 3.1.3 punktą bankas įsipareigojo advokato padėjėjui teikiant teisinę pagalbą banko buveinėje, leisti jam neatlygintinai naudotis organizacinėmis - techninėmis, ryšio priemonėmis, reikalingomis teisinės pagalbos teikimui. Be to, sutarties 3.1.5 punkte nurodyta, kad advokato padėjėjas, suderinęs su banku, 28 dienas per metus, taip pat dėl ligos ar kitokio pobūdžio negalios, turi teisę neteikti teisinių paslaugų ir tokiu atveju mėnesinis honoraras jam yra mokamas ir nėra mažinamas. Sistemiškai aiškinant minėtas sutarties nuostatas darytina išvada, jog šalys susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo banko darbo dienomis, su ieškovės teise neteikti teisinių paslaugų 28 dienas per metus arba kitu su atsakovu suderintu laiku. Nors sutartyje ir nėra nurodyta būtina sąlyga, jog teisines paslaugos teikiamos tik banko buveinėje, tačiau sutarties reikalavimas teikti teisines paslaugas banko administracijos darbo laiku suponuoja išvadą, jog teisinių paslaugų teikimas ne banko buveinėje turi būti suderintas su banku. Tokią išvadą patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas. To iš esmės nepaneigė ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu. Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių susitarimas turi darbo sutarties elementų ir nėra pagrindo konstatuoti jį pažeidus įrodymų vertinimo taisykles.
29. Teigia, kad ieškovė net neįrodinėjo, jog ji buvo neišnaudojusi jai priklausančių 28 dienų, kuriomis ji galėjo neteikti teisinių paslaugų. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad iki 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovė jau buvo išnaudojusi minėtą dienų su teise neteikti teisinių paslaugų skaičių.
30. Sutartyje nebuvo aptarta, kaip turi būti apskaičiuotas honoraro dydis už nepilną mėnesį teiktas teisines paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, kilus tarpusavio ginčui buvo pagrindas pagal analogiją taikyti darbo kodekso nuostatas. Nurodo, kad ieškovė ieškinį grindė sutartimi, kurią banko vardu pasirašė Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Teigia, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas negali atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir todėl CPK 45 straipsnio prasme yra netinkamas atsakovas. Tai iš esmės sudaro savarankišką pagrindą atmesti Ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
32. I. J. K.reikalavimą priteisti 387,84 Eur skolos – nesumokėto honoraro, 50,38 Eur delspinigių kildina iš 2015 m. birželio 1 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarytos tarp ieškovės J. K. bei atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo veikiančio Danske Bank A/S vardu. Byloje kilo ginčas dėl sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, kiek jos susijusios su paslaugų teikimo apimtimi bei užmokesčio apskaičiavimu už suteiktas paslaugas.
33. Pagal CK 6. 716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
34. Kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikrų sutarties sąlygų, teismas tiria aplinkybes, į kurias pagal įstatymą turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį. CK 6.193 straipsnyje pirmiausia įtvirtinta tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutarties sąlygų, svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais; dėl to būtina atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų pasirašytus dokumentus, tarpusavio susirašinėjimą, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kt.).
35. Pagal Sutarties 1.1. punktą advokato padėjėja (ieškovė) įsipareigojo teikti teisinę pagalbą klientui, o klientas įsipareigojo apmokėti už suteiktas teisines paslaugas. Sutarties 3.1.1. punktu klientas įsipareigojo priimti atliktas paslaugas ir sumokėti advokato padėjėjui honorarą už teikiamas teisines paslaugas, kaip nurodyta šios Ssutarties 4 punkte. Pagal Sutarties 4.1. punktą klientas įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas mokėti advokato padėjėjui 2 500 Eur mėnesinį honorarą. Šalys susitaria, kad advokato padėjėjas pats iš šios sumos susimoka visus jo, kaip advokato padėjėjo, mokėtinus mokesčius valstybės institucijoms (t.y. pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokestį). Pagal Sutarties 4.2. punktą advokato padėjėjas iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. pateikia klientui sąskaitą už atliktas teisines paslaugas per einamąjį mėnesį, kurią klientas apmoka ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo pervesdamas lėšas į advokato padėjėjo nurodytą sąskaitą banke. Šios Sutarties 3 punkto 3.1.5. papunktyje išvardintais atvejais advokato padėjėjas gali pateikti klientui išankstinę sąskaitą, ne didesnę nei šio straipsnio 1 punkte nurodyta suma, kurią klientas apmoka per 5 darbo dienas po išankstinės sąskaitos pateikimo, pervesdamas lėšas į advokato padėjėjo nurodytą sąskaitą banke. Sutarties 3.1.5. papunktyje nurodyta suteikti advokato padėjėjui teisę, suderinus su klientu 28 dienas per metus neteikti teisinės pagalbos; taip pat pateikus pateisinančius dokumentus dėl ligos ar kitokio pobūdžio negalios, neteikti teisinių paslaugų su klientu suderintu laiku. Esant šioms sąlygoms už minėtas dienas sutarties 4.1. punkte nurodytas mėnesinis honoraras yra mokamas ir nėra mažinamas. Sutarties 4.4. punkte nurodyta, jog šioje sutartyje nustatytais terminais klientui nesumokėjus honoraro ar jo dalies, klientas moka advokato padėjėjui nuo laiku nesumokėto honoraro ar jo dalies 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.
36. Sutartimi šalys sulygo, kad paslaugos bus teikiamos kliento buveinėje (2.1. punktas), kliento administracijos darbo laiku, kliento darbo dienomis, išskyrus advokato padėjėjo ligos laikotarpiu arba laikotarpiu, iš anksto suderintu su kliento atstovu (2.2.1. punktas). Papildomai šalys susitarė, kad advokato padėjėjui suteikiama teisė, suderinus su klientu, 28 dienas per metus neteikti teisinės pagalbos; taip pat, pateikus pateisinančius dokumentus dėl ligos ar kitokio pobūdžio negalios, neteikti teisinių paslaugų su klientu suderintu laiku (3.1.5. punktas).
37. Iš nurodytų sutarties nuostatų seka, kad paslaugų teikimas buvo vykdomas atsakovo darbo laiku, o tai reiškia darbo dienomis, ir būtent už šiomis dienomis suteikiamas paslaugas, atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 2 500 Eur honorarą (4.1. punktas). Todėl, nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad vertinant užmokesčio dydį turi būti vertinamos kalendorinės bet ne darbo dienos. Nors apeliantė teigia, kad užmokestis sietinas su kalendorinėmis dienomis, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, t. y. apmokant už 2015 m. lapkričio mėnesį, tačiau jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
38. Vertinant apeliantės argumentus dėl Sutarties 3.1.5. punkto nuostatos leidžiančios 28 dienas per metus neteikti paslaugų, dėl ko sulygtas honoraras neturi būti mažinamas, pažymėtina, kad ginčo atveju vertintinas tik trijų dienų laikotarpis 2015 m. gruodžio mėnesį. Į bylą pateiktas susirašinėjimas (t. I, b. l. 60-61) patvirtina, kad ieškovė sutiko, jog 375 Eur suma būtų sumažinta paslaugų kaina už 20105 m. gruodžio mėnesį, nes paslaugos nebuvo teikiamas. Šalių susirašinėjimo turinys neleidžia daryti išvados, kad buvo tariamasi dėl Sutarties 3.1.5. numatyto 28 dienų laikotarpio panaudojimo, atvirkščiai, atsakovo atstovas elektroniniame laiške nurodė, kad atostogos yra išnaudotos ir dėl to išskaičiuojamos dienos, kuomet paslaugos nebuvo teikiamos.
39. Byloje nėra ginčo, kad už 2015 m. gruodžio mėnesį sumokėta visa mėnesio paslaugų kaina, t. y. 2 500 Eur, o aptartas šalių susirašinėjimas patvirtina susitarimą dėl 375 Eur sumos išskaičiavimo iš paslaugų kainos už 2016 m. sausio mėnesį.
40. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. įteikė atsakovei pranešimą, dėl sutarties nutraukimo nuo 2016 m. sausio 23 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimo diena buvo ne darbo diena, šalys susitarė, kad paskutinė paslaugų teikimo diena bus 2016 m. sausio 22 d. (penktadienis). Ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad paslaugos buvo teikiamos vėlesniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad už 2016 metų sausio mėnesį suteiktas paslaugas, už 15 darbo dienų (viso sausio mėnesį buvo 20 darbo dienų), tenkanti užmokesčio dalis sudaro 1 875 Eur (2500/20x15), o išskaičius šalių sulygta 357 Eur sumą, už 2015 metų gruodžio mėnesį, atsakovo mokėtina suma sudaro 1 518 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovei 1 547, 76 Eur. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsižvelgiant Sutarties nuostatas, nustatytas aplinkybes, ieškovei turėtų būti sumokėta ieškiniu skolos suma.
41. Šiuo apsektu pažymėtina, kad neturi reikšmės ieškovės apeliavimas į atsakovo pripažinimą, jog paslaugos buvo teikiamos 16 darbo dienų, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 2016 m. sausio 25 d. (pirmadienį), ieškovė teikė teisines paslaugas atsakovei.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti Sutarties nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punkto nuostatų, tačiau tai nelemia kitokių išvadų dėl reikalaujamos skolos priteisimo.
43. Ieškovė taip pat reiškė savarankišką reikalavimą priteisti 15,48 Eur delspinigių, kadangi atsakovas vėlavo sumokėti honorarą 16 dienų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kad 2016 m. sausio 22 d. sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti per 3 darbo dienas, teisė į ieškinį ieškovei atsirado nuo 2016 m. sausio 28 d., jos teisių pažeidimas truko iki 2016 m. vasario 12 d., reikalavimą dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 12 d., taigi ieškinį ieškovė turėjo pareikšti ne vėliau, kaip 2016 m. liepos 28 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 1 d., todėl teismas vertino, kad ieškovė yra praleidusi 6 mėnesių terminą dėl reikalavimo priteisti delspinigius, todėl šis reikalavimas atmestas dėl ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CK 1.131 straipsnis).
44. Atsižvelgiant į tai, kad 1 547, 76 Eur suma buvo sumokėta 2016 m. vasario 12 d., o likusioje dalyje ieškovės reikalavimai netenkinti, ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 1 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto šešių mėsių ieškinio senaties termino taikymo.
45. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje pateiktas įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, ir pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo netenkintinas, taigi keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos cvilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.