- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2-54-1105/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05829-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovės R. A. ieškinį, pareikštą atsakovui ADB „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8 028,00 Eur neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė Transporto priemonės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria savanoriškuoju transporto priemonių (Kasko) draudimu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas ieškovei priklausantis minėtas automobilis ir pavogtos automobilio dalys. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog į automobilį įsilaužta: išdaužtas priekinis kairės pusės stiklas, pavogtas spidometro skydelis, multimedija su valdymo bloku, priekiniai žibintai bei priekinės radiatoriaus grotelės, apgadinta automobilio vidaus apdaila, vairuotojo oro pagalvės apdaila, priekinis buferis. Ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarytos draudimo sutarties pagrindu kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydama išmokėti jai padarytą žalą atlyginančią draudimo išmoką. Nurodė, jog automobilis buvo pirktas dukrai, davė pinigų jai, kad įsigytų automobilį, ji pati automobiliu nesinaudojo, apie visas aplinkybes sužinojo iš dukros. Dukra automobiliu naudojosi kartu su draugu M. S., kuris padėjo automobilį įsigyti, tvarkė su draudimu susijusius reikalus.
3. Pagal ieškovės prašymą draudikas pradėjo administruoti žalos bylą: tą pačią dieną atliko sugadinto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nuotraukose užfiksavo išoriškai matomus automobilio apgadinimus. Vadovaujantis surinktais duomenimis, atsakovas nustatė, jog transporto priemonės rinkos vertė yra 15 590,00 Eur, automobilio remonto darbų kaina – 10 844,00 Eur (su PVM). Atsakovas (draudikas) informavo ieškovę, jog automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas, ir, vadovaujantis šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, pasiūlė ieškovei nuostolį atlyginti pagal jos pateiktus remonto faktą patvirtinančius dokumentus.
4. Ieškovė, nesutikdama su pasiūlytu draudimo išmokos apskaičiavimo būdu, kreipėsi į turto vertintoją ir atsakovui (draudikui) pateikė (duomenys neskelbtini) turto vertintojo M. L. sudarytą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 11 720,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į pateiktą transporto priemonės vertinimą, transporto priemonės remontas, kurio kaina 10 844,40 Eur, nagrinėjamu atveju yra ekonomiškai netikslingas. Atsakovas su šiais duomenimis nesutiko, reikalavo pateikti transporto priemonės remonto faktą ir jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovei nurodytų duomenų nepateikus, buvo priimti sprendimai nemokėti draudimo išmokos.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, atsakovo sprendimas nemokėti draudimo išmokos buvo nepagrįstas, nes ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus. Atliekant transporto priemonės vertinimą, vadovaujantis gautomis pažymomis, nustatyta, jog transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikroji rida yra 369 586 km, kai tuo tarpu šios transporto priemonės techninės apžiūros kortelėje (duomenys neskelbtini) fiksuota rida – 130 264 km. Be to, nustatyta, jog automobilis buvo specialiosios paskirties - naudojamas kaip taksi automobilis. Atsakovas nurodė, jog sudarant draudimo sutartį šie duomenys jai nebuvo atskleisti, todėl, atsižvelgė būtent į transporto priemonės draudimo sutartį sudarant buvusią ridą ir transporto priemonės paskirtį. Tokiu būdu, atsakovas apskaičiavo rinkos vertę, pažeisdamas šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklių 10.3 papunktį, kuriame nurodyta, jog nustatydamas rinkos vertę, draudikas privalo atsižvelgti ne į sudarant draudimo sutartį, o draudžiamojo įvykio dieną buvusią apgadinto automobilio rinkos vertę. Atsakovas, nustatydama rinkos vertę, nedėjo pastangų, nenustatė transporto priemonės tikrosios ridos ir papildomų duomenų apie transporto priemonės tikrąją būklę.
6. Pasak ieškovės, atlikdama transporto rinkos vertės nustatymą, atsakovas nenurodė palyginimui parinktų transporto priemonių modifikacijos ir neatliko korekcijos dėl modifikacijos skirtumų, nepagrįstai parinko lyginamuosius objektus, esančius Vokietijos rinkoje. M. L. ataskaita atlikta lyginamuoju metodu, joje pateikti lyginamieji metodai, buvę Lietuvos rinkoje yra maksimaliai panašūs į ieškovės transporto priemonę. Atsakovas neištyrė visų aplinkybių, kurios buvo svarbios draudimo išmokos dydžiui. Pagal draudimo sutarties nuostatas, atsakovas nustatydamas transporto priemonės rinkos vertę, turėjo įvertinti automobilio modelį, gamybos metus, komplektaciją, būklę ir pan. Privalėjo atsižvelgti į draudžiamojo įvykio dieną buvusią transporto priemonės rinkos vertę, tačiau sprendimą priėmė vadovaujantis transporto priemonės rida, kuri buvo ne draudžiamojo įvykio dieną, o nurodyta sudarant draudimo sutartį. Ieškovei pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, kuriuose nurodyta tikroji rida, atsakovas į tai neatsižvelgė.
7. Ieškovei priklausanti transporto priemonė turėjo būti pripažinta neremontuotina, nes pagal draudimo sutarties taisyklių specialiosios dalies (toliau – ir taisyklės) 10.3 papunktį, transporto priemonės remontas yra ekonomiškai nenaudingas, kai remonto išlaidos viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną. Nurodo, jog atsakovo argumentai, kad vadovaujantis taisyklių 10.10 papunkčiu ieškovė turėjo pateikti remonto išlaidas pagrindžiančius dokumentus, yra nepagrįsti. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos yra aiškinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 – 6.195 straipsniuose įtvirtintomis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus ją sudarant, be to, sąlygos aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
8. Atsižvelgiant į apskaičiuotus remonto kaštus (draudiko – 10 844,39 Eur; turto vertintojo ataskaitoje - 11 792,00 Eur) ir nustatytą transporto priemonės rinkos vertę (11 720,00 Eur), akivaizdu, jog remonto išlaidos viršija 75 procentus rinkos vertės, todėl vadovaujantis taisyklių 10.3 papunkčiu, transporto priemonės remontas yra ekonomiškai nenaudingas, automobilis laikytinas sunaikintu. Pagal taisyklių 10.3 papunktį, automobilio sunaikinimo atveju, patirtų nuostolių suma lygi draudimo sutartyje nustatytai draudimo sumai, atėmus liekanų po draudžiamojo įvykio vertę. M. L. pateiktoje vertinimo ataskaitoje, automobilio liekanų vertė apskaičiuota 2 953,00 Eur, realiai liekanos parduotos už 2 800,00 Eur, atskaičius draudimo sutartyje numatytą išskaitą, ieškovės apskaičiavimu, jai turi būti išmokėta 8 028,00 Eur draudimo išmoka, padarytų nuostolių atlyginimui. Todėl prašo priteisti šią išmoką, šalių sudarytos draudimo sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, atstovė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai, prašė atmesti juos kaip nepagrįstus. Nurodė, jog su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Draudikas (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu buvo apvogta ir apgadinta transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į žalos bylos administravimo metu surinktą medžiagą, vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, buvo nustatyta, jog transporto priemonės remontas yra ekonomiškai tikslingas. Vadovaujantis šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklių specialiosios dalies 10.10 papunkčiu, kur numatyta, jog automobilio detalių vagystės atveju, nuostoliai atlyginami tik pateikus remonto faktą patvirtinančius dokumentus, draudimo bendrovė priėmė sprendimą nuostolius ieškovei atlyginti pateikus remonto faktą pagrindžiančius dokumentus. Per protingą draudiko nustatytą terminą dokumentai pateikti nebuvo, todėl draudikas užbaigė žalos bylos administravimą, informuodamas ieškovę, jog bylos administravimas gali būti atnaujintas per vienerius metus pateikus reikiamus dokumentus.
10. Atsakovo teigimu, siekdamas apskaičiuoti draudimo išmoką ir nustatyti ar dėl įvykio transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuotina ar laikytina sunaikinta, atsakovas apskaičiavo remonto kaštus. Atlikus automobilio apžiūrą oficialiame „Volvo“ atstovo servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyti transporto priemonės kaštai – 10 844,40 Eur. Taip pat, buvo apskaičiuota transporto priemonės rinkos vertė. Vadovaujantis aktualiais teisės aktais, transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama lyginamuoju metodu, lyginant tapačių transporto priemonių sandorių kainas. Buvo atsižvelgta ir į transporto priemonės ridą – 131 453 km, kuri draudikui buvo nurodyta pačios ieškovės draudimo sutarties sudarymo metu. Taip pat komplektaciją, variklio galingumą, gamybos metus. Tokiu būdu nustatyta automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 15 590,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į taisyklių 10.3 punktą, pagal draudimo sutarties sąlygas automobilis laikomas sunaikintu, kai jo remontas yra ekonomiškai nenaudingas, t. y. remonto išlaidos viršija 75 proc. jo rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną, šiuo atveju nustatyta, kad transporto priemonė nelaikytina visiškai sunaikinta. Transporto priemonės remonto kaštai – 10 844,44 Eur, tuo tarpu jo rinkos vertė – 15 590,00 Eur. Ieškovė, nesutikdama su draudiko sprendimu, pateikė nepriklausomo vertintojo M. L. vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią transporto priemonės remontas būtų netikslingas ir atsisakė transporto priemonę remontuoti.
12. Pasak atsakovo, ieškovė savo poziciją grindžia aplinkybe, jog nepriklausomas vertintojas nustatė, kad tikroji ginčo transporto priemonės rida draudžiamojo įvykio metu buvo 356 086 km, t. y. daugiau nei dvigubai didesnė, nei buvo nurodyta transporto priemonės skydelyje (131 453 km). Pažymėjo, jog atliekant transporto priemonės rinkos vertės nustatymą, automobilio rida yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, galinti mažinti automobilio vertę tik iki 15 proc. Ginčo transporto priemonė pasižymi tuo, jog jos gamybos metai 2015, jos rida apdraudžiant buvo tik 131 453 km, transporto priemonė turėjo daugiau kompektacijos privalumų. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, draudikas rinkos vertės nustatymui pasirinko maksimaliai panašius lyginamuosius metodus. Kadangi Lietuvos rinkoje buvo mažai analogiškų transporto priemonių su analogiška komplektacija, buvo remtasi ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos rinkoje esančių transporto priemonių duomenimis.
13. Ieškovės pateikta M. L. ataskaita yra su trūkumais, todėl draudikas neturi pagrindo ja remtis. Pažymėjo, jog atsakovas remonto kaštus skaičiavo atsižvelgdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra oficialus transporto priemonių Volvo atstovas Lietuvoje, paremta remonto sąmata. Oficialių transporto priemonių atstovų rinkos įkainiai yra didžiausi, tad apskaičiuoti remonto kaštus didesnius, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkainiai, kas buvo padaryta nepriklausomo vertintojo ataskaitoje, yra nepagrįsta. Draudiko praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kad atliekant transporto priemonės rinkos vertės vertinimą, dėl kažkokių priežasčių kreipiamasi į oficialų gamintojo atstovą, siekiant patikrinti tikrąją transporto priemonės ridą. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad vertinimo metu tikrosios transporto priemonės ridos buvo užklausta, nes ieškovei iš anksto buvo žinoma, jog rida yra kur kas didesnė nei buvo atskleista draudikui sudarant draudimo sutartį.
14. Atsakovas pažymėjo, jog transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas ir draudimo įmokos mokėtojas buvo M. S., kuris ir pranešė draudikui apie įvykį ir buvo ieškovės įgaliotas tvarkyti su žala susijusius reikalus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir minėto asmens elgesys draudikui sukėlė pagrįstų abejonių dėl pranešimo apie transporto priemonės detalių vagystę, kas sudarė pagrindą taikyti taisyklių 10.10 punktą. Ginčo transporto priemonė pastaraisiais metais dalyvavo keliuose įvykiuose. Draudimo įmonė, atlikdama tyrimą žalos byloje, iš draudimo bendrovių gavo informaciją apie jų bendrovėse registruotus su M. S. susijusias žalos bylas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas informavo, kad jų bendrovėje registruotos 4 transporto žalos bylos, susijusios su M. S.. Draudikas pažymėjo, jog žalos bylų administravimo metu buvo kilę įtarimų dėl nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Trijų įvykių atvejais automobiliai sugadinti nepataisomai, buvo įsigyti neseniai, draudimo išmokas prašyta mokėti ne pačiam M. S., nors transporto priemonės buvo registruotos ir jo vardu. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nurodė, jog bendrovėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo registruota viena M. S. žalos byla, pagal sudarytą Kasko draudimo sutartį, (duomenys neskelbtini) autostradoje užsidegė transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat buvo visiškai sunaikinta. Be to, papildomai draudikas nurodė, jog sutartis buvo sudaryta vos dvi dienos iki įvykio, transporto priemonė įsigyta prieš mėnesį už mažesnę kainą, nes tai buvęs taksi automobilis. Draudikas nurodė, jog buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 306-2 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtariamuoju buvo M. S. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. S. kaltę.
15. Pažymėjo, jog atsakovės iš kitų draudimo bendrovių surinkta informacija, leidžia daryti išvadą apie tam tikrą M. S. veikimo schemą, kai transporto priemonės įsigyjamos iš užsienio, už mažesnę kainą, su tam tikrai defektais, įregistruojamos savo ar susijusių asmenų vardu, draudžiamos Kasko draudimu, netrukus po sutarties sudarymo įvyksta draudiminiai įvykiai. Dėl šių įvykių išmokamos draudimo išmokos pinigais. Galimai dėl šios priežasties buvo nesutikta su atsakovo sprendimu atlyginti remonto išlaidas. Todėl yra pagrindas vadovautis taisyklių 10.10 papunkčiu, atlyginti nuostolius pateikus remonto kaštus patvirtinančius dokumentus. Draudikas intereso pripažinti ieškovės transporto priemonės rinkos vertę didesne nei reali jos vertė neturėjo ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius neatsisakė. Vienintelis atsakovo reikalavimas buvo, kad ieškovė ją susiremontuotų. Tokiu būdu atsakovas siekia apsaugoti draudiko interesus nuo inscenizuotų vagysčių.
16. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė yra jo sugyventinės S. M. mama. Su sugyventine gyvena apie keturis metus. Sugyventinė norėjo įsigyti automobilį „Volvo V70“. Jos mama, ieškovė, davė tam pinigų. Jis padėjo nusipirkti automobilį, jį pirko Panevėžio automobilių turguje, už 9 000,00 Eur. Tikrosios automobilio ridos netikrino. Draudimą parinko jis pats. Automobilį (duomenys neskelbtini) apvogė. Ryte išėjo, pamatė, kad išdaužtas priekinis stiklas, pavogtos lempos, grotelės, multimedija. Iškvietė policiją, kaltų asmenų nerado. Į draudimą kreipėsi jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėtas automobilis, nurodyta, jog netikslinga jį remontuoti. Automobilis buvo parduotas. Tikrąją automobilio ridą sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesiėmė jokių veiksmų kai sužinojo, jog pardavėjas nuslėpė tikruosius duomenis apie automobilį. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl draudimo santykių. Jo sugyventinė neturėjo teisių, todėl jis vairuodavo jos automobilius.
17. Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovės dukra. M. S. yra jos draugas, sužadėtinis. Nurodė, kad mama davė jai pinigų įsigyti automobilį. Ji įsigijo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikėsi teises. Automobilis buvo registruotas mamos vardu, bet skirtas jai. Automobilį surado draugas M. S. Nusipirko automobilį turguje, nežino kas buvo jo savininkas, nesidomėjo. Draudimu rūpinosi M. S., jis mokėdavo ir draudimo įmokas. Buvo vietoje, kai atsitiko įvykis, ryte pamatė, kad automobilis išplėštas.
18. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra nekilnojamojo turto vertintojas, atliko automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą po įvykio ir parengė ataskaitą. Vertinimą atliko ieškovės užsakymu. Pradžioje atvyko M. S., paklausė, ar jis gali atlikti vertinimą, aptarė aplinkybes. Sutiko atlikti vertinimą nuostolių nustatymo tikslu. Rinkos kaina nustatyta lyginamosios vertės metodu. Šio automobilio vidutinė statistinė rida turėjo būti apie 72 000 km, o buvo 369 589 km. Apžiūra buvo atlikta oficialioje Volvo atstovybėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo patikrinta rida. Buvo nurodyta, jog atstovybėje jie jau atlikinėjo apžiūrą, gavo duomenis, kad rida daug didesnė. Šie duomenys jam buvo atskleisti Volvo atstovo. Tai, kad rida didesnė, turi didelę reikšmę automobilio rinkos vertei. Šio modelio automobiliai gaminami trijų modifikacijų, šis automobilis yra vidutinės klasės modifikacija, Volvo gamoje. Remonto kaina jo ataskaitoje buvo apskaičiuota ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, taikyti vidutiniai remonto darbų įkainiai. Jei užsakovas nepageidauja, ridos paprastai netikrina. Rida gali mažinti automobilio vertę iki 40 proc.
19. Ieškinys atmestinas.
20. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savanoriškuoju transporto priemonių (Kasko) draudimu, draudimo variantu „Rinkos vertė“, buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Galiojant draudimo sutarčiai, (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavogtos jos dalys: išdaužtas priekinis kairės pusės stiklas, pavogtas spidometro skydelis, multimedija su valdymo bloku, priekiniai žibintai bei priekinės radiatoriaus grotelės, taip pat apgadinta automobilio vidaus apdaila, vairuotojo oro pagalvės apdaila ir priekinis buferis.
21. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į draudiką, prašydama išmokėti padarytą žalą atlyginančią draudiko išmoką. Draudikas, gavęs prašymą išmokėti draudimo išmoką, atliko sugadintos transporto priemonės „VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, pradėjo administruoti žalos bylą. (duomenys neskelbtini) žalos sąmatoje, atliktoje įgalioto “Volvo” atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, jog sugadinto automobilio remonto kaina – 10 844,00 Eur. Tuo tarpu, atlikus automobilio vertinimą, (duomenys neskelbtini) išvadoje apie automobilio vertę, nustatyta, jog transporto priemonės „VolvoV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė lygi 15 590,00 Eur. Atsižvelgiant į sudarytos Sutarties nuostatas, draudikas priėmė sprendimą, kad automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas ir pasiūlė ieškovei nuostolį atlyginti pagal jos pateiktus remonto faktą patvirtinančius dokumentus.
22. Ieškovė, nesutikdama su draudiko pasiūlytu draudimo išmokos apskaičiavimo būdu, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją M. L. Atlikus ginčo transporto priemonės vertinimą, draudikui pateikė (duomenys neskelbtini) M. L. sudarytą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 11 720,00 Eur, transporto priemonės remonto kaštai – 11 792,42 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas privalėjo vadovautis šiuo transporto priemonės vertės dydžiu, kuris nustatytas vadovaujantis gautomis pažymomis, atsižvelgiant į transporto priemonės ridą, kuri kaip paaiškėjo, daugiau nei dvigubai didesnė nei buvo fiksuota transporto priemonės techninės apžiūros kortelėje, palyginimui parinkus maksimaliai panašias transporto priemones, buvusias Lietuvos rinkoje, todėl transporto priemonės remontas šiuo atveju yra ekonomiškai netikslingas, o draudikas nepagrįstai pareiškėjai pasiūlė nuostolius atlyginti pagal jos pateiktus remonto faktą patvirtinančius dokumentus.
23. Draudikas, įvertinęs pateiktą nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, su joje išdėstytais duomenimis nesutiko, todėl keletą kartų kreipėsi į ieškovę ir reikalavo pateikti transporto priemonės remonto faktą ir jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovė draudikui tokių duomenų nepateikė. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) el. laišku draudikas ieškovei nurodė, kad buvo priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, nes remonto darbai nebuvo atlikti ir nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, paaiškino, kad pateikus reikalingus dokumentus žalos administravimas bus atnaujintas.
24. Ginčas byloje kilęs dėl draudimo išmokos už automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, atlyginimo bei ginčo automobilio rinkos vertės dydžio nustatymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad tikroji automobilio vertė draudžiamojo įvykio metu buvo 11 720,00 Eur, o ne 15 590,00 Eur, kaip nustatė draudikas. Pasak ieškovės atstovės, nustatant žalos dydį, draudikas privalėjo nustatyti realią transporto priemonės rinkos vertę draudžiamojo įvykio metu. Tuo tarpu, atsakovas teigė, kad jis automobilio rinkos vertę ir remonto kaštus pagrįstai apskaičiavo vadovaudamasis oficialaus „Volvo“ atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada. Ieškovė nurodė, jog automobilis turėjo būti laikytas sunaikintu, vadovaujantis draudimo sutarties taisyklių specialiosios dalies (toliau – ir taisyklės) 10.3 papunkčiu. Tuo tarpu, atsakovas nurodė, jog automobilis buvo pripažintas remontuotinu, nustačius, kad automobilio rinkos vertė – 15 590,00 Eur, remonto kaina – 10 844,40 Eur. Taikytinas taisyklių 10.10 papunktis, kuriame nurodoma, jog privalu pateikti remonto faktą patvirtinančius dokumentus. Be to, atsakovas nurodė, jog draudžiamasis įvykis sukėlė pagrįstu abejonių dėl transporto priemonės valdytojo sąžiningumo.
25. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnyje nurodoma, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pažymėtina, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
26. Šalių sudarytos sutarties taisyklių 10.3 papunktyje nustatyta, kad automobilio sunaikinimo atveju, patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sutartyje nustatytai draudimo sumai, atėmus liekanų po draudžiamojo įvykio vertę. Automobilis laikomas sunaikintu, kai jo remontas yra ekonomiškai nenaudingas, t. y. remonto išlaidos viršija 75 proc. jo rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną.
27. Šalių sudarytos sutarties taisyklių 1.15 papunktyje reglamentuota, kad automobilio rinkos vertė - pinigų suma, už kurią Lietuvos Respublikoje gali būti nupirktas (arba parduotas) analogiškas, to paties modelio, tų pačių pagaminimo metų, tokios pat ar panašios komplektacijos automobilis. Automobilio rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į jo būklę, ridą, kitus įtaką darančius veiksnius. Automobilio rinkos vertę nustato draudikas, remdamasis rinkoje vyraujančiomis kainomis arba, kai analogiškų automobilių pasiūla Lietuvos Respublikoje yra menka, jo verte laikomas asmenų, turinčių teisę vertinti tokį turtą, oficialus įvertinimas.
28. Nagrinėjamu atveju, draudikas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą su nurodyta apgadintos transporto priemonės rinkos vertė, kuri buvo nustatyta lyginamuoju metodu, atrinkus analogiškų metų “Volvo V70” transporto priemones. Dviejų iš jų variklio galia analogiška kaip ir ieškovei priklausiusio automobilio, jų ridos mažesnės, nei nustatyta jau po įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Atsakovo teigimu, išvadoje draudikas, atrinkdamas palyginamuosius objektus, atsižvelgė į automobilio pagaminimo metus, ridą, komplektaciją, variklio galingumą. Iš pateiktos išvados nustatyta, jog dvi iš trijų transporto priemonių buvo parinktos ne Lietuvos, o Vokietijos rinkoje. Ieškovė nurodo, jog draudikas turėjo vadovautis Lietuvos rinkoje buvusių automobilių kainomis. Tačiau, iš pateiktos nepriklausomo vertintojo M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atlikta ieškovės užsakymu, nustatyta, kad buvo lygintos kelios panašių gamybos metų transporto priemonės „Volvo V70“, buvusios Lietuvos rinkoje. Todėl visiškai sutiktina su Lietuvos banko (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, jog nepriklausomo vertintojo vertinimo ataskaitoje nurodyti transporto priemonių techniniai duomenys skiriasi nuo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Iš vertinimo ataskaitos matyti, jog du iš trijų lygintų automobilių (kurių kainos 9 990,00 Eur ir 10 200,00 Eur) yra mechaninėmis pavarų dėžėmis, kai tuo tarpu apgadinta transporto priemonė buvo su automatine pavarų dėže, vienos iš lygintų transporto priemonių, kurios variklio galingumas, pavarų dėžė atitinka, kaina – 14 850,00 Eur.
29. Ieškovė nurodė, jog draudikas nesivadovavo jau po įvykio nustatyta tikrąja transporto priemonės „Volvo 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, jog tikroji transporto priemonės rida yra 356 086 km. Taip pat pažymoje nurodoma, jog automobilis buvo naudojamas kaip specialaus naudojimo automobilis – taksi. Ieškovė nurodo, jog šie duomenys jai nebuvo žinomi įsigyjant automobilį.
30. Pagal Sutarties sąlygas, automobilio vertę nustato draudikas, remdamasis rinkoje vyraujančiomis kainomis (taisyklių 1.15 papunktis). Teismo vertinimu, byloje ištirtais duomenimis, nėra pagrindo nesutikti su draudiko pateikta išvada dėl sugadintos transporto priemonės vertės ir remonto kaštų nustatymo, kurią atliko draudiko ekspertas. Priimant sprendimą remdamasis būtent atsakovo pateikta ataskaita, teismas vertina ieškovės argumentus, jog transporto priemonė „Volvo V70“ yra 2015 metų gamybos ir sutinka, kad esant ne 130 264 km, o 356 086 km automobilio ridai, jo rinkos vertė mažėja. Nepaisant to, teismas visiškai sutinka ir su atsakovo nurodytais motyvais, jog transporto priemonės rida yra tik vienas iš automobilio rinkos vertę nustatančių vertinamųjų kriterijų. Ginčo automobilis yra „Volvo“ markės, 2015 gamybos metų, turintis komplektacijos privalumų. Teismo nuomone, draudikas, kuris prisiima riziką atlyginti padarytą žalą transporto priemonei, dėl kurios sudaroma sutartis, neturi pagrindo prisiimti atsakomybę už tai, jog transporto priemonės savininkas, įsigijęs pakankamai naujų gamybos metų transporto priemonę, nežinojo, jog ji buvo naudota kaip taksi automobilis ir jos rida yra dvigubai didesnė, jos netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės techninės apžiūros kortelėje nurodyta rida - 130 264 km, duomenų, jog transporto priemonė buvo specialiosios paskirties ir naudota kaip taksi automobilis, sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, draudikas neturėjo, ieškovė jam tokios informacijos neatskleidė, asmuo sudaręs draudimo sutartį, M. S., galimai ją nuslėpė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonė įsigyta už 9 000,00 Eur, t. y. transporto priemonės įsigijimo kaina buvo gerokai mažesnė net ir už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą po draudžiamojo įvykio, jau įvertinus tai, kad transporto priemonės rida yra gerokai didesnė, kas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad M. S. įgydamas ginčo transporto priemonę bei sudarydamas draudimo sutartį, žinojo automobilio tikrąją ridą bei jos specialų panaudojimą.
31. Pažymėtina, jog tarp ieškovės ir draudiko sudaryta draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas, vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Nuo pasirinktos draudimo apsaugos priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus - draudimo įmokos - dydis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.
32. Taisyklių 10.10 papunktyje nurodyta, jog automobilio dalių (detalių) vagystės atveju, nuostoliai atlyginami tik pateikus remonto faktą patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai draudikas ir draudėjas sudaro susitarimą dėl draudimo išmokos dydžio, kuriame nustatomos draudėjui mokamos draudimo išmokos dydis be nurodytų dokumentų. Draudėjas įsipareigoja pateikti suremontuotą automobilį draudiko apžiūrai, priešingu atveju, draudimo apsauga pakeistoms detalėms nėra taikoma.
33. Atsakovo teigimu, taisyklių 10.10 papunktyje nuostata yra taikoma siekiant apsaugoti draudiko interesus nuo inscenizuotų vagysčių. Be to, minėtoje nuostatoje nurodoma, jog ji taikoma automobilio detalių vagystės atveju. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) įvykusio draudžiamojo įvykio metu pavogtos automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės. Be to, atsakovas nurodė, jog kilo įtarimų dėl draudžiamojo įvykio, kas sudarė pagrindą taikyti minėtą taisyklių papunktį.
34. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrasis naudotojas buvo ne ieškovė, bet liudytoju byloje apklaustas M. S., kuris ir sudarė transporto priemonės draudimo (Kasko) sutartį, kaip nurodė liudytoja S. M. pats mokėjo draudimo įmokas. Apie draudžiamąjį įvykį (duomenys neskelbtini) draudikui taip pat pranešė būtent M. S., kuris vėliau ieškovės buvo įgaliotas tvarkyti su žala susijusius dokumentus. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai visiškai patvirtina šias aplinkybes ir teismas jomis neturi pagrindo abejoti, kadangi teismo posėdžio metu jas patvirtino pati ieškovė bei liudytoja S. M. Nagrinėjamu atveju, draudikui kilus pagrįstų abejonių dėl transporto priemonės apgadinimo ir vagystės, (duomenys neskelbtini) raštu buvo kreiptasi į kitus draudikus.
35. Byloje pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog atsakovas, atlikdama tyrimą žalos byloje, iš draudimo bendrovių gavo informaciją apie draudimo bendrovėse registruotus su M. S. susijusias žalos bylas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad jų bendrovėje registruotos keturios transporto žalos bylos, susijusios su M. S. Viena iš jų dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra tas pats automobilis, dėl kurio draudimo išmokos mokėjimo byloje yra kilęs ginčas. Draudikas pranešime pažymėjo, jog žalos bylų administravimo metu buvo kilę įtarimų dėl nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Trijų įvykių atvejais automobiliai sugadinti nepataisomai, buvo įsigyti neseniai, draudimo išmokas prašyta mokėti ne pačiam M. S., nors transporto priemonės buvo registruotos ir jo vardu. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nurodė, jog bendrovėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota viena M. S. žalos byla, pagal sudarytą Kasko draudimo sutartį. (duomenys neskelbtini) autostradoje užsidegė transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo visiškai sunaikinta. Be to, papildomai draudikas nurodė, jog sutartis buvo sudaryta vos dvi dienos iki įvykio, transporto priemonė įsigyta iš užsienio, tai buvęs taksi automobilis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamojoje byloje taip pat yra sprendžiamas ginčas dėl abejotinomis aplinkybėmis automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, kuris yra buvęs taksi automobilis.
36. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste taip pat svarbu yra tai, kad Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. (duomenys neskelbtini) nutarimu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. S. kaltę, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 306-2 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) įvykis buvo inscenizuotas. Todėl, darytina išvada, jog įvykio (automobilio apgadinimo ir detalių vagystės) negalima laikyti nedraudžiamuoju.
37. Nepaisant nurodyto fakto dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo M. S. atžvilgiu, svarbu paminėti, kad šis asmuo, kuris teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo tikrasis ginčo automobilio naudotojas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl įvykdytos nusiklastamos veikos, kurios metus jis Panevėžyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo automobilio „M. B. E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridą ir tikrą dokumentą – šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo turtą – 1 800 Eur didesnę draudimo išmoką, tačiau pastarosios veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – draudimo išmoka jam išmokėta nebuvo. Teismo vertinimu, nurodyta faktinė aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti transporto priemonės „Volvo 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamojo įvykio ir draudimo sutarties sudarymo sąžiningumu.
38. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Įstatymu nustatyti sutarčių vykdymo principai, kurie numato, jog sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš s?aliu? kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; kiekviena iš s?aliu?, vykdydama sutarti?, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; kiekviena iš sutarties s?aliu? privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytu? įsipareigojimu? ir vykdyti juos tiksliai s?aliu? sutartu būdu.
39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su atsakovu, jog jis neatsisakė atlyginti patirtų ieškovės remonto išlaidų, tokiu būdu draudėjui suteikdamas galimybę draudimo išmokos pagalba apsisaugoti nuo neigiamų turtinių draudiminio įvykio pasekmių, tačiau, įvertinus aukščiau minėtų aplinkybių kontekstą, siekdamas apsaugoti ne tik draudėjo, tačiau ir savo interesus, nes, draudimo riziką prisiima draudikas, vadovaudamasi taisyklių 10.10 papunkčiu, visiškai pagrįstai pareikalavo pateikti remonto faktą pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju, svarbu ir tai, jog transporto priemonė buvo apvogta, o ne sunaikinta kitokiu būdu. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad draudikas turėjo pagrįsto pagrindo abejonėms, kad ieškovės, atstovaujamos M. S., tikslas buvo gauti draudimo išmoką pinigine išraiška, o ne atkurti turimos transporto priemonės pradinę būklę, kas iš esmės pažeidžia draudimo teisinių santykių prigimtį. Tokias teismo išvadas suponuoja ieškovės siekis sumažinti automobilio rinkos kainą, nustatyti didesnes automobilio remonto išlaidas, ko pasėkoje buvo atskleista tikroji automobilio rida bei transporto priemonės specialioji paskirtis. Teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti rašytiniai įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo susiklosčiusiuose draudimo teisiniuose santykiuose. Remiantis nurodytu, teismas neabejoja, kad siekdamas apsaugoti ir savo interesus draudikas pagrįstai dėl ginčo žalos įvykio taikė taisyklių 10.10 punkto reikalavimus ir atsisakė ieškovei atlyginti patirtą žalą.
40. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovė neįvykdė pareigos pateikti transporto priemonės remonto faktą patvirtinančius dokumentus (taisyklių 10.10 papunktis), kai tokia sąlyga buvo numatyta šalių sudarytoje draudimo sutartyje, todėl draudikas pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovei draudimo išmoką.
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi duomenų byloje apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, išlaidos nepriteisiamos.
42. Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais
nusprendžia:
ieškovės R. A. ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,50 Eur (devynių eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.