Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamentą, sudarytą Vilniaus m. 30-jame notarų biure, negaliojančiu; 2) nepripažinus 2020 m. liepos 3 d. A. M. testamento negaliojančiu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. jo tėvo A. M. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė savo reikalavimų dalies dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento, sudaryto Vilniaus m. 30-jame notarų biure, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad jo tėvas A. M. gyveno su sutuoktine Z. F., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo sutuoktinė Z. F. turėjo dukrą I. P. ir anūką M. P. (M. P.). Tėvas turėjo du vaikus – ieškovą ir A. M. (A. M.), kuris 2006 m. birželio 26 d. mirė. Ieškovas paaiškino, kad jis gyvena Rusijoje, todėl su tėvu matydavosi retai. Tėvas ir sutuoktinė Z. F. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį sutuoktiniui, pergyvenusiam kitą sutuoktinį, lieka visas turtas, iš ko jis besusidėtų. Ieškovas paaiškino, kad jo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Visas laidojimo išlaidas, kurias sudarė 750 Eur, ieškovas apmokėjo asmeniškai. Paaiškino, kad po tėvo mirties kreipėsi į Vilniaus m. 30-tąjį notarų biurą dėl pareiškimo palikimui priimti pateikimo, tačiau notarė R. S. nurodė, kad A. M. testamentu savo turtą paliko ne ieškovui, o atsakovui. Ieškovas paaiškino, kad tėvo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo metu, jo materialinė padėtis buvo ir išlieka sunki. Jis yra išsituokęs (turi 2 vaikus, 3 anūkus), 60 metų amžiaus, 2 grupės neįgalusis (invalidas), nedarbingas, nuo 1995 m. gegužės 3 d. jam paskirta 497 545 RUB dydžio metinė invalidumo (nedarbingumo) pensija. Teigia, kad šiuo metu ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 15 436,19 RUB (172 Eur). Ieškovo teigimu, dėl amžiaus ir sveikatos stokos jis negali įsidarbinti. Yra buvęs kariškis, kuris dėl patirtos traumos demobilizuotas, todėl neturi galimybės gauti papildomų pajamų. Anot ieškovo, jo turimas turtas yra tik gaunama invalidumo pensija; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių indėlių neturi, individualios veiklos nevykdo, gyvena išnuomotame kambaryje. Paaiškino, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 170 Eur, kurias sudaro: maistas – apie 70-80 Eur; būstas, komunalinės paslaugos – apie 50 Eur; transportas – 10 Eur; telefonas, televizorius – 10 Eur; vaistai, higienos prekės – 15 Eur; avalynė, rūbai – 15 Eur. Šios išlaidos yra minimalios, tačiau poreikiai yra didesni, t. y. dėl lėšų trūkumo negali skirti išlaidų geresniam ir sveikesniam maistui, maisto papildams ir vitaminams; visas prekes perka turguje, nes ten pigiausia. Geresniam maistui, rūbams ir avalynei reikėtų mažiausiai dar 150 Eur. Taip pat nurodo, jog jo sveikata prastėja, tačiau dėl gaunamų pajamų negali sau skirti papildomų procedūrų ar medicininių paslaugų; teigia, jog maisto papildams, vaistams, higienos prekėms papildomai reikėtų dar 50 Eur. Ieškovo teigimu, jam reikia poilsio, kultūrinių renginių, susitikimų su draugais / pažįstamais, gimtadienių šventimo, tačiau to negali sau leisti, nes gaunamos pensijos neužtenka net maistui. Dėl lėšų trūkumo negalėjo lankyti tėvo. Ieškovas pažymėjo, kad iš savo pilnamečių vaikų išlaikymo negauna. Vienas jo sūnus J. M. (J. M.) augina tris vaikus, jo sutuoktinė nedirba, gaunamos pajamos nedidelės. Kitas sūnus išvykęs į Prancūzijos legioną ir su šeima (ieškovu) nepalaiko jokių ryšių. Ieškovas mano, kad pretenduojant į privalomąją palikimo dalį, negalima to sieti su galimybe gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų, nes pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, jog jiems reikalingas išlaikymas. Pagal analogiją turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytas atvejis, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Anot ieškovo, šiuo atveju neįgalumo nustatymas neterminuotam laikui ir pateikta išvada, jog jis yra nedarbingas, preziumuoja išlaikymo reikalingumo faktą.