Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. N., jos atstovei advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiajam P. N.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent:

2020-09-03, apie 11 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), G. N. ir A. P. priklausančiame name, būdamas pirmame aukšte esančiame savo kambaryje, įrengtoje židinio tipo mūrinėje krosnyje be pakuros durelių, dėl neatsargumo palikęs be priežiūros neužgesintą krosnį išėjo iš namų, dėl ko kilo gaisras, ko pasekoje nudegė namo stogas su mansarda ir G. N. priklausanti namo dalis su joje buvusiu turtu 31 419,19 Eur vertės, tai yra dėl neatsargumo sunaikino svetimą – G. N. priklausantį 31 419,19 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai didelę turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos 2020-10-16 specialisto išvados matyti, kad A. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausus A. P., atsižvelgiant į kaltinamojo duotų parodymų turinį, elgesį, siekiant įvertinti kaltinamojo psichikos būklę, įsitikinti, ar kaltinamasis gali atsakyti pagal baudžiąjį įstatymą, teismas nutartimi paskyrė kaltinamajam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

2021-08-06 teisme gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir teismui nustačius pagrindą pradėti procesą taikyti A. P. priverčiamąsias medicinos priemones, teismo 2021-08-09 nutartimi šioje byloje pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. P..

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad su A. P. negalima atlikti procesinius veiksmus, jis negali teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, jis negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinamajam A. P. klausimas buvo nagrinėjamas kaltinamajam nedalyvaujant (BPK 399 straipsnis).

Nukentėjusioji G. N. posėdžio metu parodė, kad minėtą rytą ji iš namų išėjo į miesto turgų. Išeidama matė iš jų gyvenamojo namo kamino rūkstančius juodos spalvos dūmus. Nesistebėjo, kad dūmai buvo juodi, nes kaltinamasis A. P. nuo konteinerių į savo namo dalį tempia visokius baldus ir kitas statybines atliekas, kuriomis kūrena savo židinį. Su sutuoktiniu P. N. tą rytą židinio nekūreno. Grįžusi iš turgaus pradėjo gaminti maistą ir po kurio laiko atbėgęs pas ją kaimynas A. V. pasakė, kad jie dega. Išbėgusi į lauką pamatė A. P. pusėje, kur įrengta krosnis, besiveržiančius pro langą dūmus ir ugnį. Priešgaisrinė pagalba jau buvo iškviesta, atvažiavo po kelių minučių. Ji paskambino sūnui A. P. ir jis taip pat greitai atvažiavo. Sutuoktinio paprašė patekti į kaltinamojo gyvenamą pusę ir paieškoti jo, kad jis nesudegtų. Jai būnant ūkiniame pastate, greitosios medikų apžiūrėtas A. P. irgi ten atėjo, lydimas felčerio. Tuomet ji ir paklausė, kaip jis galėjo palikęs kūrenamą židinį išeiti iš namų, o jis atsakė, jog įmetė tik vieną lentelę. Šių jo žodžių daugiau niekas negirdėjo. Jos gyvenamoje namo pusėje jokių angų į A. P. gyvenamą dalį tikrai nebuvo, nes jam kūrenant židinį pas juos patekdavo smalkės, įvairūs kvapai, net žiurkės, todėl savo gyvenamo namo dalį jie apsimūrijo, apsišiltino ir pilnai susitvarkė. O A. P. pusėje visada buvo pilna šiukšlių. Nors prieš ketverius metus su seniūno pagalba visą priekabą šiukšlių iš jo gyvenamo namo pusės (iš visų kambarių) buvo išvežę, tačiau iki gaisro jų vėl buvo prisikaupė. Pro langus buvo matyti, kad viduje vėl pilna šiukšlių, jomis buvo užgriozdintas ir visa jo kiemo dalis. Su kaltinamuoju A. P. yra išsituokę virš 40 metų, tiek pat laiko jie gyveno tame pačiame gyvenamajame name, tik skirtinguose namo galuose. Turto padalijimo metu jai su vaikais atiteko namo galas su vonia ir tualetu bei vienas kambarys, o antras aukštas tuo metu nebuvo įrengtas, jį įsirengė ištekėjusi antrą kartą. Tuo tarpu kaltinamajam atiteko didelis kambarys, kuriame ir buvo židinys, miegamasis, kuriame jis įsirengė virtuvę, bei to namo galo antras aukštas. Iš vidaus vieni pas kitus patekti negalėjo, nes skiriamoji siena buvo apmūryta, apšiltinta aklinai, kaip ir kitos sienos, grindys ir lubos. Anga buvo tuomet, kai jie dar dalijosi turtą skyrybų metu. Minėta anga buvo kaltinamojo didžiajame kambaryje ties kaminu, ją kaltinamasis dar prasiplatino, tačiau minėta anga buvo į kaltinamojo namo pusės antrąjį aukštą. Jokio priėjimo į kaltinamojo gyvenamą namo dalį nebuvo iš viso. Su kaltinamuoju išvis nebendravo, pastaruosius 40 metų jo gyvenamojo namo dalyje niekada nesilankė. Savo namo pusę su sutuoktiniu šildė pirktu nauju židiniu, kurį kūreno durpėmis, malkomis, tuo tarpu kaltinamasis nė karto nebuvo nusipirkęs malkų, o kūrendavo savo židinį prie šiukšlių konteinerių rastais baldais, kuriuos suskaldydavo ir pasikurdavo. Po gaisro minėtas namas liko netvarkytas, kadangi kaltinamasis savo dalies neparduoda ir ji su sutuoktiniu neturi galimybės tvarkyti viso namo stogo. Šiuo metu ji gyvena pas sūnų, gauna pensiją. Namą draudė pastaruosius 5-6 metus. Draudimo bendrovė pagal sudarytą sutartį draudimo išmoką – 31 419 Eur išmokėjo, todėl pretenzijų dėl turtinės žalos kaltinamajam nereiškia. Tačiau ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl patirto streso nebemiega naktimis, pakriko nervai, kreipėsi į šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrą, prasidėjo gretutinės ligos, dabar vartoja vaistus nuo nemigos.

Nukentėjusysis P. N. posėdžio metu parodė patvirtinantis žmonos G. N. parodymus ir paaiškino, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra. Jis paaiškino, kad pradėję su žmona gyventi kartu, užtaisė visas namo angas, viskas buvo užmūryta ir jokių praėjimų į kaltinamojo gyvenamą namo dalį nebeliko.

Liudytojas A. V. posėdžio metu parodė, kad gyvena A. P. kaimynystėje, jų namus skiria vienas namas, jų santykiai geri. Kadangi jo namas stovi gana nuošalioje vietoje, o įrengta stebėjimo kamera nebeveikia, todėl jis savo miegamojo kambaryje ant lango yra pasistatęs veidrodį, kuriame matyti visa gatvės atkarpa. Pro jį ir matė, kaip 2020 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. 3 d., prieš 6 val. ryto iš namų išėjo kaimynas A. P., netrukus išvažiavo kitas kaimynas J., o kaltinamasis grįžo namo. Netrukus A. P. vėl išėjo, tuo tarpu pats su žmona išėjo į turgų. Prieš 12 valandą jis dviračiu nuvažiavo į turgų pasiimti užsakytų cepelinų. Negalėjo pasakyti, ar tuo metu iš kaimynų namo kamino rūko dūmai, ar ne, nes nežiūrėjo. Jam grįžus su žmona virtuvėlėje valgė, kai žmona pamatė parbėgančius katinus ir dūmus lauke. Išbėgę su žmona laukan pastebėjo kaimynų name iš A. P. gyvenamos namo pusės palėpės antrame aukšte rūkstančius dūmus. Tuomet paskambino į priešgaisrinę pagalbą ir nubėgo pas nukentėjusiąją G. N., gyvenančią tame pačiame name. Tuo metu nukentėjusioji darbavosi virtuvėje, jai pasakė, kad dega namas. Atjungęs virtuvėje buvusį dujų balioną, jį išnešė laukan. Tuo tarpu P. N., miegojęs pirmame aukšte, atsikėlė ir užsimiegojęs taip pat išbėgo laukan. Į kaltinamojo gyvenamo namo dalį patikrinti nėjo, nes pats matė, kaip A. P. dar anksčiau išėjo iš namų. Tuomet visi lauke laukė priešgaisrinės pagalbos. Iš pradžių tarnybos automobilis nuvažiavo į A. gatvės galą ir turėjo sugrįžti, tada susipainiojo vandens šlangos. Galiausiai gaisrininkams pradėjus gesinti gaisrą, atvažiavo dar vienas tarnybos automobilis, tačiau užgeso automobilio variklis. Atvažiavo trečioji mašina, tačiau užtruko kol prisipumpavo vandens. Namui baigiant degti kaimynas M. nuėjo ir pakvietė pareiti A. P., kuris dažnai išeidavo pas savo pažįstamą išgerti alkoholio. Vėliau, užgesinus gaisrą tarp A. P. ir jo sūnaus su marčia bei N. kilo konfliktas, tačiau jis nusprendė į jį nesikišti, sūnus savo tėvą išvedė iš sandėliuko, o netrukus kaimynas policijos viršininkas R. K. jį išvežė į prieglaudą A., kur jis prabuvo 2 mėnesius. Kaltinamasis jam apie gaisrą nieko nesakė, stovėjo išsigandęs ir tiek. Į prieglaudą vėliau su žmona jam nuveždavo pensiją, tai kaimynas tvirtino tą patį, ką ir iki šiol – P. N. padegė jo namo galą, įlindęs pro viršų. Liudytojas nurodė niekada nematęs jokios angos, pro kurią būtų galima iš vienos namo pusės patekti į kitą, nes N. buvo pasidarę remontą, viską užmūryję. Nuo ko tiksliai kilo gaisras, jis pasakyti negali, nežino. Iki tol jiedu su žmona dažnai atnešdavo A. P. maisto ir matė, kad jis buvo linkęs į namus tempti visokias šiukšles, sūnus kartą buvo viską išvežęs, tačiau šis ir vėl pritempė visokio laužo. Aplinka prie židinio taip pat buvo netvarkinga. Pats židinys buvo atviras, tačiau jam užtverti jis seniai buvo davęs kaimynui metalo lakštą. Virš židinio buvo televizorius, kurio laidai kabojo virš židinio, prailgintuvas mėtėsi ant žemės, šaldytuvo kištukas įkištas į netvarkingą elektros lizdą, tas buvo užmestas skudurais. A. P. židinį kūrendavo tuo, ką rasdavo, įvairiais lentgaliais ir pan., nes malkų jis neturėjo, ar jis naudojo užtvarą židiniui jam uždengti, jis nežino.

Liudytojas A. P. posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jo tėvas, su juo visiškai nebendrauja nuo vaikystės, tik pasisveikina prasilenkdami. Su mama – nukentėjusiąja G. N. ir jos sutuoktiniu P. N. sutaria gerai. Apie gaisrą name sužinojo 2020-09-03, apie 11 val. 40 min., kai paskambinusi pasakė mama. Tuo metu pats buvo N. A., todėl netruko nė minutės atvažiuoti iki įvykio vietos. Pribėgęs prie namo pamatė iš tėvo pusei priklausančio išdužusio lango besiveržiančius dūmus. Nubėgęs pas mamą sužinojo, kad patėvis jau išėjęs laužti durų pas A. P., nes nežinojo, kur šis yra. Pro daiktais užverstą kiemą nubėgo prie tėvo namo pusės durų ir padėjo jas laužti, kai išgirdo priešgaisrinės tarnybos automobilius ir nubėgo jų pasitikti, nes šie įvažiavo į akligatvį. Įsėdęs į vieną iš automobilių, rodė kelią, o atvažiavęs matė, kad kitas tarnybos automobilis jau buvo pradėjęs darbą. Tuomet dar nuėjo apžiūrėti mamos namo pusę, ten liepsnos dar nebuvo ir neatrodė, kad ir šita pusė gali sudegti. Netrukus parėjo tėvas, kuris vėliau susipyko su P. N. susipyko, jis juos išskyrė. Iš susirinkusiųjų prie gaisro kaimynų nugirdo tėvą sakius, kad tik įkišo pagaliuką ir išėjo pas draugą atsigerti alaus. Tačiau, kas konkrečiai taip sakė, jis nežino, nes susirinkusiųjų buvo daug, tačiau šiuos žodžius išgirdo ne iš paties kaltinamojo. Liudytojas paaiškino, kad minėtas namas jau nuo tėvų skyrybų padalintas į dvi dalis, kiekviena turi po atskirą įėjimą ir kitos galimybės patekti į vieną ar kitą pusę nėra. Mamos pusėje yra palėpė, tačiau ji užkalta ir nenaudojama, tėvo namo pusėje nėra lankęsis, todėl pasakyti negali. Prieš ketverius metus iš tėvo namų ir teritorijos savivaldybės darbuotojai išvežė šiukšles: baldų plokštes, šaldytuvus, kitokius nereikalingus daiktus. Juos kaltinamasis kasdien veždavo į savo namus vežimėliu, o baldų plokštėmis galimai kūreno židinį.

Liudytojas V. A. posėdžio metu parodė, jog pats kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, tyrė nagrinėjamo įvykio – gaisro kilimo aplinkybes, nustatinėjo galimas gaisro kilimo priežastis. Pats į įvykio vietą atvyko praėjus porai valandų nuo gaisro pradžios, kuomet dar vyko gaisro gesinimo darbai, didžiausia liepsna tuo metu buvo namo mansardoje, pro namo šiaurinės pusės langus dar veržėsi dūmai, o liepsna veržėsi pro stogą. Pats į namo vidų pateko tik jį pilnai užgesinus, kai buvo saugu apžiūrėti įvykio vietą. Gaisras likviduotas buvo apie 17 val. ir po to iš įvykio vietos jis išvyko, kadangi tuo metu patalpas apžiūrėti buvo nesaugu. Tądien A. P. jam apklausti nepavyko, nes įvykio vietoje jo nebuvo. Apžiūros, atliktos kitą dieną, metu buvo nustatyta, kad gaisro židinys nustatytas kambaryje, kuriame buvo atviro tipo kieto kuro krosnis (židinys). Pagal išdegimo požymius, labiausiai išanglėjusias vietas, gaisro kūgį, žymintį gaisro plitimą ir labiausiai išdegusias vietas, požymius ant sienų ir židinio, labiausiai išdegusi vieta buvo ties židinio pakura, kambaryje. Ši vieta, kaip nustatyta, yra labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Vėliau gaisras išplito per šonus, laiptus į viršų, o pro langus – ir į kitas puses. Kuo toliau nuo židinio, tuo išdegimas buvo mažesnis. Jei gaisro židinys būtų buvęs prie laiptų, esančių už sienos nuo židinio, tokiu atveju labiausiai būtų išdegusi virtuvė, esanti šalia laiptų, o minėtas kambarys su židiniu galimai būtų net nenukentėjęs. Šiuo atveju nustatyta, kad gaisro plitimas buvo ne nuo laiptų, o link jų. Tyrimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad gaisro kilimo vieta buvo ne prie laiptų, nes patys laiptai net nebuvo pilnai sudegę, įvykio vietos apžiūros metu dar buvo galima jais lipti. Jei gaisras būtų kilęs padegus kokį daiktą ant laiptų, tuomet laiptai būtų sudegę visiškai ir labiau būtų nukentėjusi šalia laiptų esanti virtuvės patalpa, kuri šiuo atveju tik aprūko. Prie židinio neaptikta ir jokių elektros prietaisų ar jų laidų likučių, todėl atmestina gaisro kilimo ir nuo netvarkingų elektros prietaisų versija, nes tokiu atveju taip pat gaisro kilimo vieta būtų buvusi aukščiau – ties elektros instaliacija. Be to, pastebėta, kad minėtoje namo dalyje ant grindų buvo daug išdegusios masės liekanų, iš ko galima spręsti, kad name buvo neįprastai daug degios medžiagos, ne vien baldai. Apžiūros metu taip pat pastebėta sudegusi medinė perdanga – greičiausiai medinė siena dviejų galų gyvenamojo namo palėpėje, ten likusi tik išdegusi anga. Kitą dieną po gaisro apklaustas A. P., apsigyvenęs paramos fondo „P.“ patalpose A., parodė, kad gaisro kilimo metu jo namuose nebuvo, jis tuo metu buvo pas draugą. Be to, jis parodė, kad prieš išeidamas ryte dar pakurstė iš po nakties krosnyje neužgesusią ugnį. A. P. apklausos metu patvirtino žinojęs, kad krosnis nėra tvarkinga, kad atvira krosnis galėjo sukelti gaisrą, ateityje žadėjo ją susitvarkyti. Tądien buvo apklausta ir namo kitos dalies savininkė G. N., kuri paaiškino gaisro dieną, apie 10 val. iš namų į turgų išeidama pastebėjusi pro namo bendrą kaminą rūkstančius juodos spalvos dūmus, o vėliau jau kilo gaisras. Surinkus visą gaisro kilimo medžiagą su fotolentelėmis, padarytomis išvadomis, surašytais tarnybiniais pranešimais, ji perduota ikiteisminio tyrimo institucijai.

Liudytojas M. K. posėdžio metu parodė, kad 2020-09-03 apie pietus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo gautas pranešimas apie degantį gyvenamąjį namą. Į įvykio vietą išvyko du gaisrinės automobiliai. Jie su ugniagesiu-gelbėtoju į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje atvyko pirmieji ir pamatė pro namo langus besiveržiančius dūmus. Vienas langas namo rytų pusėje jau buvo išdužęs ir pro jį veržėsi dūmai, liepsnos dar nesimatė. Būtent pro tą langą ir pradėjo gaisro gesinimo darbus. Už poros minučių atvyko tarnybos pirmasis skyrius su pamainos vadu G. Š.. Iš pamainos vado buvo gautas nurodymas atlikti žmogaus paiešką name, kadangi viduje galimai yra žmogus. Su kolega B. G. ėjo į vidų atlikti žmogaus paieškos. Kolega laužtuvu išlaužė namo duris. Name judėjimas buvo apsunkintas, kadangi visur buvo prikrauta labai daug daiktų, t. y. spintų, spintelių ir pan., kuriuos iš pradžių turėjo atsimėtyti, kad galėtų praeiti vidun. Viduje buvo smarkiai uždūminta, todėl buvo sunku ką nors įžiūrėti. Netrukus iš pamainos vado gavo informaciją, kad žmogus atsirado, todėl paieškos darbai viduje buvo nutraukti ir su kolega išėjo laukan. Iki namo kambario su židiniu nenuėjo, praėjo tik koridorių, dešiniau buvo virtuvė, laiptinės nepastebėjo. Virtuvėje liepsnos nebuvo, tik daug dūmų, pats dar išnešė laukan atjungęs dujų balioną. Įvykio vietoje su susirinkusiais žmonėmis nebendravo, įvykio vietos tyrimo neatliko, gesinimo darbų iki galo nevykdė, tik vakare papildomai atvažiavo apžiūrėti gaisravietės, kad nebūtų likę gaisro židinių. Įvykio vietoje matėsi daug šiukšlių, tačiau viskas jau buvo užgesinta.

Liudytojas B. G. posėdžio metu parodė, kad 2020-09-03 darbo metu buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dega gyvenamasis namą. Į įvykio vietą atvyko su pamainos vadu G. Š. ir vairuotoju G. J.. Atvykę į įvykio vietą pastebėjo, kad pro rytinį namo langą veržiasi dūmai, įvykio vietoje tuo metu jau buvo antrasis tarnybos skyrius, t. y. M. K. ir G. P.. Atvykus gauta informacija, kad namo viduje gali būti žmogus, todėl su M. K. ėjo į vidų jo ieškoti. Viduje dėl dūmų gausos buvo sunku ką įžiūrėti, viduje judėjo apčiuopomis, tačiau atidarius duris į vidų galėjo įeiti vos žingsnį. Praėjimas į namo vidų buvo sudėtingas nes viduje buvo prikrauta daug daiktų: rūbų, dėžių ir pan., paliktas tik siauras praėjimas. Viduje užtruko gal 10 minučių, nes reikėjo atsikrauti daiktus, kuriuos vienas kitam perdavinėjo rankomis ir nešė į lauką, tačiau giliai į vidų nepasistūmėjo, praėjo gal tik iki virtuvės, kai buvo gautas pranešimas, kad žmogaus viduje nėra. Viduje liepsnos nepamatė, tik daug dūmų. Tuomet išėjęs tęsė gesinimo darbus iš lauko. Su gaisravietėje susirinkusiais nebendravo, jokių aplinkinių kalbų negirdėjo.

Liudytojas G. Š. posėdžio metu parodė, kad 2020-09-03, apie 12 val. priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo gautas pranešimas dėl gaisro, kilusio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Į gaisravietę išsiųsti tarnybos pirmas ir antras skyriai, pirmas atvyko antrasis skyrius. Jo vadovaujamas pirmasis skyrius nuvažiavo į akligatvį, kuriame turėjo apsisukti ir į vietą atvažiavo keliomis minutėmis vėliau, nei pirmasis skyrius. Netrukus gautas pranešimas, kad viduje gali būti žmogus, todėl M. K. ir B. G. buvo duota komanda ieškoti viduje žmogaus, o pats juos prižiūrėjo. G. J. nurodė gesinimą atlikti pro langus. Atvykę matė pro langus iš gatvės pusės besiveržiančius juodus dūmus. Pastebėjęs nudegusį elektros kabelį, einantį nuo elektros stulpo į namą, atsidarė elektros skydinę ir pamatė, jog išmesti automatai. Suprato, kad jei kabelis nudegęs, tai pro langus veržėsi nebe dūmai, o ugnis, galėjusi nudeginti kabelį. Kabelis kabojo ant krūmų, apie jį pranešta BPC ir iškviesti elektros tinklų darbuotojai. Iš aplinkinių sužinojus, kad namo gyventojas parėjo sveikas, žmogaus paieška name buvo atšaukta. Tuomet gesinimo darbus pradėjo iš lauko. Iš vidaus to daryti nebuvo galima dėl galimos griūties ir jos keliamo pavojaus ugniagesiams. Visas namas viduje iki lubų buvo apstatytas šiukšlėmis, todėl gesinimo darbai buvo vykdomi iš lauko, pro namo langus. Dūmai veržėsi ir pro antrojo aukšto langus, pirmojo aukšto langų stiklai buvo sutrūkinėję, kairėje namo pusėje viskas buvo tvarkoje. Gaisras buvo suvaldytas apie 15 val., iš gaisravietės pajėgos išvyko apie 21 val. Įvykio vietoje iki galo išbuvo visi atvykę pareigūnai, išskyrus M. K., kuris po apsinuodijimo dūmais greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, tačiau vėliau vėl grįžo. Gaisravietėje su susirinkusiais žmonėmis nebendravo, gaisro priežasčių netyrė, tą atliko inspektorius. Užgesinus gaisrą šeimininkų sūnus padėkojo už darbą, sakė, kad prieš pusmetį iš to namo kiemo buvo išvežtos 4 priekabos visokių rakandų, tačiau jos vėl pakliuvo į namus.

Liudytojas S. J. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, iki gaisro sutarė gerai. Gaisro, kurio datos nepamena, dieną A. P. pas jį į namus atėjo apie 9-10 val. Atėjo blaivus, alkoholio buvo nevartojęs apie savaitę. Į svečius ateidavo dažnai, nes abu gyvena vieni. Tą rytą jis atėjęs prabuvo apie porą valandų, žiūrėjo televizorių, tuo tarpu pats darbavosi namuose. Tuomet į namus atbėgo nepažįstamas vyras ir pasakė kaimynui, kad jo namas dega. A. P. išėjo, o jis liko namuose. Atstumas tarp jų namų yra apie 300-400 metrų. Buvo išėjęs į lauką, matė dūmus, tačiau į įvykio vietą nėjo ir su A. P. po gaisro susitikę nebuvo. Ar tądien A. P. namuose kūrė židinį jis nežino, bet buvo šilta diena. Yra buvęs jo namuose ne kartą, tačiau dažniau kaimynas ateidavo pas jį. Kaimyno namuose būdavo prikrauta daug drabužių, visokių baldų ir kitų daiktų, daugiausia – visokios atliekos. Apie kaimyno santykius su N. nieko nežino.

Liudytojas J. M. posėdžio metu parodė, kad gaisro dieną pamatęs pravažiuojančias priešgaisrinės pagalbos mašinas nubėgo pažiūrėti, kas dega, nes gyvena kaimynystėje. Pažįstamas A. V. pasakė, kad nėra degančio namo gyventojo A. P.. Žinojo, kad šis gali būti išėjęs pas draugą, gyvenantį netoliese, todėl nubėgo pažiūrėti. Radęs A. P., jam pasakė, kad dega jo namas ir abu parėjo į gaisro vietą. Vietoje pamatė degantį namą, namas buvo gesinamas iš gatvės pusės, gesinama A. P. gyvenama namo pusė. Ar tą rytą kaimynas kūreno židinį, jis nežino, nematė, ar pro kaminą rūko dūmai.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37047-20 pagal BK 188 straipsnio 1 dalį, pagal nukentėjusiosios G. N. skundą 2020-09-15 pradėtas dėl to, kad 2020-09-03, 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), dėl bendrasavininko A. P. sukelto gaisro dėl neatsargumo sudegė jai priklausanti namo dalis su visais baldais, drabužiais, dėl ko jai buvo padaryta 40 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1–11).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PAGD prie VRM Šiaulių PGV Akmenės PGT) 2020-09-04 akto dėl kilusio gaisro matyti, kad nustatyta gaisro kilimo priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo pažeidimai (paliktas be priežiūros kūrenamas židinys) (1 t., b. l. 93–94).

Iš PAGD prie VRM Šiaulių PGV Akmenės PGT vyriausiojo specialisto V. A. 2020-09-08 tarnybinio pranešimo su priedu (fotolentele) matyti, kad 2020-09-04 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2020-09-03, apie 11 val. 38 min. adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-07 buvo atliekamas informacijos patikslinimas. Informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas mūrinis 9x12 m, stogas medinių konstrukcijų, dengtas šiferiu. Namas priklauso dviem savininkams: G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). G. N. gyvena namo pietinėje dalyje, o A. P. – šiaurinėje. Gaisro metu nudegė namo stogas su mansarda ir joje buvusiu turtu. Pirmame aukšte išdegė A. P. priklausančios patalpos su viduje buvusiu turtu. G. N. priklausančios patalpos pirmame aukšte sulietos vandeniu, išdegė patekimo į mansardą laiptinė. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad gaisras kilo A. P. pirmojo aukšto kambaryje, kuriame įrengta krosnis ir išplito į mansardą per patekimo į ją medinius laiptus. Spartų gaisro išplitimą sąlygojo tai, kad tiek pirmame aukšte, tiek ir mansardoje buvo pilnai prikrauta įvairių degių medžiagų: plastiko, medžio, baldinių plokščių, skudurų ir kitokių atliekų bei šiukšlių. Todėl gaisro apkrova buvo didelė. Apžiūrint mūrinę krosnį (židinį) matyti, kad šildymo įrenginys yra avarinės būklės, plytos sutrūkinėjusios, tarp plytų yra plyšiai. Pakuros durelių nėra. Pagal gaisro metu paliktus temperatūros poveikio požymius ant sienų ir lubų matyti, kad židinio pakura yra gaisro kūgio centre. G. N. paaiškino, kad gaisro kilimo metu buvo namuose. Apie 11 val. 30 min. pas ją atbėgo kaimynai ir pasakė, kad namas dega. Išbėgusi į lauką pamatė, kad pro šiaurinėje ir rytinėje namo pusėje esančius langus veržiasi liepsna. G. N. teigia, kad apie 10 val. 00 min. eidama į turgų matė, kad pro kaminą, kuriuo naudojasi A. P., rūko juodi dūmai. Pasak jos, A. P. kūrendavo krosnį įvairiomis atliekomis, kurias nešdavo į namus nuo šiukšlių konteinerių. Minėtų šiukšlių buvo prikrovęs pilnus kambarius ir mansardą. Pasakojo, kad maždaug prieš ketverius metus su seniūnijos pagalba buvo išvežtos šiukšlės iš A. P. priklausančios namo dalies – penkios traktoriaus priekabos, tačiau minėtas asmuo vėl per laiką prikrovė savo namus šiukšlių. A. P. apibūdino kaip neadekvatų, turintį psichikos sutrikimų, asmenį. Teigia, kad jos turtas yra apdraustas ir gaisro metu padarytą nuostolį paskaičiuos draudimo bendrovė. A. P. paaiškino, kad gaisro kilimo metu jo namuose nebuvo. Anksti ryte, laiko nurodyti negalėjo, buvo namuose, užkūrė krosnį. Apie 9 val. 00 min. teigė įkūręs papildomai dar neužgesusią krosnį ir išėjęs į miestą pas draugą, asmens nurodyti negalėjo. Kuo kūrena krosnį, paaiškinti negalėjo. Teigė suprantantis, kad jo naudojama krosnis yra sena ir avarinės būklės. Mano, kad gaisras galėjo kilti dėl žarijos, iškritusios iš paliktos be priežiūros židinio tipo krosnies, nes šalia krosnies buvo degių medžiagų ir šiukšlių, o krosnis yra be pakuros durelių. Bendraujant su A. P. buvo pastebima, kad asmuo galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų, nes negalėjo paaiškinti polinkio besaikiam šiukšlių kaupimui. Pats jis teigė, kad turi neįgalumo pažymėjimą, tačiau dėl kokios negalios, paaiškinti negalėjo. Iš surinktos informacijos ir apžiūrėjus įvykio vietą buvo matyti, kad gaisro židinys yra namo pirmame aukšte, prie mūrinio atviro tipo šildymo įrenginio. Įrenginys neturi pakuros durelių ir yra avarinės būklės. Visose A. P. priklausančiose patalpose buvo pilnai prikrauta įvairių atliekų ir šiukšlių, neišlaikant saugaus atstumo iki pakuros. A. P., užkūręs židinį, išeidamas iš namų paliko jį be priežiūros. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Dalyvaujant G. N., surašytas aktas dėl kilusio gaisro (1 t., b. l. 95–105).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ½ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. N., kita ½ – A. P. (1 t., b. l. 4–6).

2020-09-15 Telšių AVPK Akmenės r. PK nutarimu G. N. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 40).

2021-01-12 Telšių AVPK Akmenės r. PK nutarimu P. N. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 35).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, aktą dėl kilusio gaisro, tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog A. P. 2020-09-03, apie 11 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), G. N. ir kaltinamajam priklausančiame name, būdamas pirmame aukšte esančiame savo kambaryje, įrengtoje židinio tipo mūrinėje krosnyje be pakuros durelių, dėl neatsargumo palikęs be priežiūros neužgesintą krosnį išėjo iš namų, dėl ko kilo gaisras, ko pasekoje nudegė namo stogas su mansarda ir G. N. priklausanti namo dalis su joje buvusiu turtu 31 419,19 Eur vertės, tai yra dėl neatsargumo sunaikino svetimą – G. N. priklausantį 31 419,19 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai didelę turtinę žalą. Tokiu būdu A. P. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-07-01–2021-07-26 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 išvados matyti: A. P. galimai padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu 2020-09-03 ir šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl ko A. P. veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Su A. P. negalima atlikti procesinių veiksmų, jis negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas parodymus, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. A. P. psichikos sutrikimo dalinė remisija galima po ilgo visiškos abstinencijos laikotarpio. A. P. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis, kol bus išspręsta jo civilinio veiksnumo apribojimo dėl psichikos sutrikimo aktualiose srityse klausimas (2 t., b. l. 95–99).

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichologas ekspertas G. B. patvirtino pateiktą ekspertizės išvadą. Papildomai paaiškino, kad A. P. teismo psichiatrijos ekspertizę atliko kartu su kolege S. B. ir surinktų duomenų pagrindu konstatavo, kad jis dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu yra susirgęs (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir šiuo metu jis serga šiuo sutrikimu, nes tai yra nuolatinis sutrikimas. Šis (duomenys neskelbtini) sutrikimas turi tiek (duomenys neskelbtini) požymių, tiek ir (duomenys neskelbtini) požymių. Šiuo atveju nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri ir paaiškina, kaip jis supranta tą įvykį ir jį vertina. Jei būtų vien tik (duomenys neskelbtini), jis būtų pajėgus prisiminti faktines įvykio aplinkybes. Šiuo atveju yra (duomenys neskelbtini) požymių, kurie ir sutrikdo mąstymą, interpretaciją, jam būdingi kliedesiniai elementai. Todėl A. P. ir konstatuotas šis sutrikimas. Atsižvelgus į tai, kad sirgdamas šiuo sutrikimu jis gali būti socialiai pavojingas dėl savo veiksmų, rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi tikėtina, kad jo kognityvinės funkcijos neatsistatys. Net jei jis ilgą laiką ir visiškai susilaikytų nuo alkoholio vartojimo, teorija aprašo tik galimą dalinę remisiją. Ambulatorinis stebėjimas turėtų tęstis iki bus išspręstas asmens civilinio apribojimo tam tikrose srityse klausimas. Kaltinamajam nustatytas psichikos sutrikimas atsirado būtent dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Dėl kaltinamajam nustatytų (duomenys neskelbtini) požymių ir (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog toks asmuo vienas gyventi negali, jam sudėtinga tiek dėl savo paties, tie aplinkinių saugumo, todėl jam būtina priežiūra. Gyvendamas vienas asmuo ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, o nuo to jo psichikos sveikatos būklė sparčiai prastėja. Todėl jam reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės, o tolimoje perspektyvoje ir nuolatinė priežiūra ar globa. Taikant priverstinį gydymą kaltinamajam ateityje (duomenys neskelbtini) požymiai nesumažės, tačiau gali sumažėti (duomenys neskelbtini), jeigu ilgą laiką asmuo susilaikys nuo alkoholio vartojimo. Be to, tyrimo metu buvo nustatyti asmens specifiniai atminties sutrikimai taip pat sąlygoti ilgalaikio alkoholio vartojimo. Asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini) – nuotaikų sutrikimas nesukelia asmens nepakaltinamumo ar neveiksnumo, tačiau parodo požymius, jog vyksta tam tikri emociniai pakitimai, tačiau tai ne kognityviniai sutrikimai. Dabar asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri apima tiek mąstymo, tiek atminties, tiek suvokimo, asmenybės ir elgesio pakitimus. Vienas iš (duomenys neskelbtini) požymių apima ir elgesio pakitimus, kai asmuo nebeatsirenka, kas jam reikalinga ir namo tempia viską, kas nereikalinga. Dėl byloje esančios 2020-10-16 specialisto išvados, kad minėtam asmeniui nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ekspertas paaiškino, jog ekspertui gana sudėtinga įvertinti visą situaciją vien iš pateikiamų medicininių dokumentų, pačiam asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju pagrindas skirti tokią ekspertizę buvo įžvelgtas teismui tiesiogiai bendraujant su kaltinamuoju. Pagal ekspertizės akto išvadas, šiuo metu A. P. pakanka ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas Albertas Kruminas nurodė, kad iš bylos medžiagos nekyla abejonių, jog A. P. įvykdė įstatymo uždraustą veiką, tačiau už šiuos veiksmus pagal įstatymą atsakyti jis negali. Jam skirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta priverstinė medicinos pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos priežiūros sąlygomis. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, nes kaltinamasis įstatymo uždraustą veiką padarė nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės.

Nukentėjusiosios G. N. atstovė advokatė Lionė Musteikienė nurodė, jog byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir teisminio nagrinėjimo metu duotais liudytojų parodymais bei ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, jog nagrinėjamą įstatymo uždraustą veiką padarė kaltinamasis A. P., todėl jam skirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta priverstinė medicinos pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Civilinis ieškinys paliktinas spręsti teismo nuožiūra.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir eksperto paaiškinimus, darytina išvada, kad A. P., darydamas šią nusikalstamą veiką, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas sudaro pagrindą pripažinti A. P. nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. P. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, yra pagrindas A. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 17 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, A. P. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, eksperto paaiškinimus teisme, daro išvadą esant pagrindą A. P. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. N. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš A. P. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50–53). 2020-12-07 nutarimu G. N. pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš kalto asmens 31 419,19 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagal sudarytą draudimo sutartį už padarytą žalą. 2021-01-06 nutarimu „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 68–85, 89).

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021-05-06 pažymą Nr. (12.35Mr) PT-3327 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri patvirtina, kad išlaidos už nukentėjusiajai G. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 663,32 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 76).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas tokį sprendimą priima pripažinęs kaltinamąjį kaltu. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo – A. P. pripažintas nepakaltinamu, jis nėra kaltinamasis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo iš A. P. priteisti išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 ir 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, bei 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti A. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nukentėjusiosios G. N. civilinį ieškinį dėl 20000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS” civilinį ieškinį dėl 31 419,19 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Skundą turi teisę paduoti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.