Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-07-29 · Byla Nr. M1-614-963/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
M1-614-963/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05518-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-614-963/2019Proceso Nr. 1-01-1-05518-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.14.10.1.; 2.10.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vilijai Žukauskienei,

kaltinamojo A. K. gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei ir jo šeimos narei mamai S. K.

teismo psichiatrei ekspertei L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, baustam administracine tvarka, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y.:

A. K. 2019 m. sausio 31 d. apie 0.33 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lošimų automatų salono UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė į stacionarų „C-BET“ kompiuterio terminalo ekraną ir jį sudaužė, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino 300 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. K. šeimos narė mama S. K. parodė, kad įvykio ji nematė, bet žino, kad sūnus dažnai lankydavosi kazino. Paaiškino, kad tą dieną, kai sūnus gavo atlyginimą, jis su pažįstamais nuvyko į kazino ir pralošė pinigus. Dėl to sūnus labai supyko ir dėjo kumščiu per kompiuterio ekraną. Šiuo metu sūnus gyvena su ja, šeimos neturi, šiuo metu nedirba, bet padeda žmonėms soduose, dirba pavienius darbus. Jis su pinigais nesusitvarko, dalį pašalpos duoda jai. Iš sūnaus duodamų pinigų, ji, sūnaus prašymu, atlygino žalą. Sūnus jai pavojaus niekada nekelia. Sūnus gydosi jau šeštus metus. Įvykio metu gydėsi taip pat. Jam paskirti vaistai, suleidžiama ampulė, kuri veikia tris savaites. Serga jau septynerius metus. Sūnus nėra agresyvus, įprastai jis nekliūna nei žmonių, nei vaikų. Bet, kai būna priepuoliai jis į lauką išėjęs kokius nors veiksmus atlieka. Dažniausiai jam pablogėja kai prasideda trečia savaitė po vaistų suleidimo. Tuo metu jis blogai miega, o ji stengiasi sūnaus niekur neišleisti. Ji nuolat jį prižiūri. Mano, kad namie yra geros sąlygos prižiūrėti sūnų, todėl ji nenorėtų, kad sūnus būtų gydomas Rokiškyje. Sūnus nuolat lankosi savanoriškai pas gydytoją.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Įvykis buvo naktį tarp 24.00 val. ir 1.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jam paskambino darbuotojas, pranešė, kad atėjęs pilietis į lošimo automatų saloną, norėjo pirkti gėrimus, bet jam gėrimai nebuvo parduoti, todėl jis išeidamas pyktį išliejo ant monitoriaus (terminalo) ekrano, sudaužė ekraną. Buvo iškviesta apsauga, kuri sulaikė pilietį. Kadangi įmonei buvo padaryta žala, buvo iškviesta policija. Žalą atlygino piliečio mama, todėl įmonė jokių pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet nakties metu buvo gautas iškvietimas, jie atvažiavo į kazino. Lauke juos sutiko administratorė, kuri pasakė, kad sudaužytas monitoriaus stiklas. Administratorė apibūdino asmenį, kuris tai padarė, ir pasakė, kad jis pasišalino į Akropolio pusę. Ten jo nerado, todėl nuėjo į kitą šalia esantį kazino ir ten jį rado. Paprašė jį grįžti atgal į kazino. Asmuo nesipriešino. Administratorė iš karto pažino asmenį. Asmuo buvo smarkiai neblaivus, aiškino, kad nieko nepadarė, klausė „Ko Jūs pristojot?“. Vėliau asmuo buvo perduotas pareigūnams.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. T. parodė, kad tą naktį dirbo su kolege G. V.. Buvo eilinė naktinė pamaina. Po vidurnakčio į kazino užėjo A. K.. Ji paprašė jo dokumento. Jis pateikė dokumentą, ji patikrino dokumentą. Jis praėjo į barą, buvo stipriai išgėręs, norėjo nusipirkti alkoholio, tačiau ji atsisakė parduoti alkoholį. Tada jis apsisuko, nusikeikė ir iš pykčio dėl to, kad jam nebuvo parduotas alkoholis, trenkė į monitorių. Po to jis išėjo iš kazino. Ji priėjo prie monitoriaus, kad įsitikinti, ar sudaužė monitorių. Ji pamatė, kad ekranas sudužęs, todėl iškvietė apsaugą ir po to stebėjo lauke, kur jis eina. Apsaugai parodė, kur jis nuėjo. Apsauga parvedė jį. Ji patvirtino, kad tai tas pats vyras, kuris sudaužė monitoriaus ekraną, todėl buvo iškviesta policija.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. V. parodė, kad dirba kazino administratore. Asmuo atėjo išgėręs. Kolegė patikrino asmens dokumentą. Vyras buvo vienas, iš karto prie baro paprašė alkoholio. Kadangi jis buvo smarkiai išgėręs, kolegė jam nepardavė alkoholio. Tada vyras susikeikė, išeidamas iš kazino kumščiu smogė į prie durų buvusi aparatą. Ji iškvietė apsaugą, nes pamatė, kad aparatas sudaužytas. Apsaugos darbuotojams pasakė, kas įvyko. Apsauga vyrą sulaukė. Ji su kolege atpažino sulaikytą vyrą.

Apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu, A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad yra registruotas psichiatrinėje įskaitoje, serga šizofrenija, prieš 4-5 savaites gydėsi Švėkšnoje dėl alkoholio vartojimo. 2019 m. sausio 31 d. po 00.00 val. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kazino, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Į kazino atėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Įėjęs į kazino, atsisėdo prie vieno lošimų automato ir žaidė, tačiau nieko nelaimėjęs ir dėl to susinervinęs, kumščiu trenkė į kompiuterio terminalo ekraną ir jį sudaužė. Sudaužęs ekraną, nuėjo į kitą kazino, atsigėrė alaus, kai jį sulaikė atėję apsaugos darbuotojai ir nuvedė į tą patį kazino, kuriame buvo išdaužęs kompiuterio ekraną. Vėliau jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl to, kad sudaužė kompiuterio ekraną nesigaili, nes tą naktį pralošė daug pinigų. Yra priklausomas nuo azartinių žaidimų. Šiuo metu yra nedirba, neseniai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš ten išėjo. (b. l. 125).

Šalies argumentai

2019 m. vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl stacionaraus „C-BET“ kompiuterio terminalo ekrano sugadinimo. Prie pareiškimo pridėta 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra RDF Nr. 0005207, kurioje nurodyta monitoriaus kaina su PVM 300,08 Eur. (b. l. 1-2).

2019 m. gegužės 28 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino įgaliotas atstovas M. B. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 2939637, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gegužės 22 d. S. K. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą – 300,08 Eur. (b. l. 38-41).

2019 m. sausio 31 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esantis „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salonas. Minėto salono kairėje pusėje, apie 3 m nuo įėjimo, prie sienos stovi konsolė „C-BET“. Konsolės ekrano stiklas yra suskeldėjęs į daug dalių. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis. (b. l. 18-21).

2019 m. vasario 9 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino pateiktą vaizdo įrašą, matyti kaip A. K. eidamas suduoda į konsolę. (b. l. 68-69).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. 2019 m. sausio 31 d. apie 0.33 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lošimų automatų salono UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė į stacionarų „C-BET“ kompiuterio terminalo ekraną ir jį sudaužė, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino 300 eurų turtinę žalą. Tai įrodo paties A. K. parodymai (b. l. 125), liudytojų M. B., J. M., V. T., G. V., kaltinamojo A. K. šeimos narės mamos S. K. parodymai teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24, 27, 44-45, 50-51, 57-58, 64), 2019 m. vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino pareiškimu (b. l. 1-2), 2019 m. gegužės 28 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 28-41), 2019 m. sausio 31 d. Apžiūros protokolas (b. l. 18-21), 2019 m. vasario 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 68-69). Šie A. K. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. gegužės 22 d. - gegužės 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-123/2019 nurodyta, kad šiuo metu A. K., dėl jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos), serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu) bei lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. A. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. K. negali pilnai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai adekvačių parodymų, savarankiškai ginti save ir savo teisėtus interesus teisme. A. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. (b. l. 144-151).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, ją palaikė, mano, kad kaltinamajam būtinas stacionarinis gydymas. Parodė, kad pagal turimas žinias A. K. nuo 2012 m. yra nustatyta psichozinė simptomatika, 2014 m. patvirtintas intelekto defektas, vėliau įvertinta patologija kaip nediferencijuota šizofrenija. Ekspertize nustatyta diagnozė - nediferencijuota šizofrenija bei lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. Iki 2018 m. būsena vertinta kaip pakankamai nebloga, reikšmingų būsenos pablogėjimų nebuvo, bet 2018 m. tris kartus gydytas stacionare, liga vertinta kaip paranoidinė šizofrenija ir jos paūmėjimas, stabilių remisijų ligos dokumentacijoje nefiksuota, išliko dominuojantys valios ir emocijų, mąstymo sutrikimai. Ekspertizės metu patvirtintas intelekto defektas, siekiantis lengvą protinį atsilikimą, reikšmingų mąstymo sutrikimų nenustatyta, bet yra kiti mąstymo sutrikimai, nepakankama kritika būsenai. Nustatyta diagnozė paranoidinė šizofrenija su progresuojančiu defektu, dėl kurios A. K. veikos padarymo metu negalėjo suprati savo veiksmų esmės, numatyti savo poelgio pasekmių, negalėjo suvokti ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Papildoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. Atsižvelgiant į išliekančius mąstymo, valios bei intelekto sutrikimus, A. K. negali pilnai suprasti aplinkybių ir duoti parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. ambulatoriškai gydėsi nereguliariai, kritika būsenos atžvilgiu nepakankama, stebėti dažni būsenos pablogėjimai su neadekvačiu, agresyviu elgesiu, pykčio priepuoliais, dėl ko reikalingi stacionariniai gydymai. A. K. piktnaudžiavimas alkoholiu apsunkina gydymo režimo laikymąsi, todėl jam rekomenduojama taikyti stacionarinį gydymą. Ambulatoriškai nėra pilnai užtikrinamas gydymas, nors ir skiriami prailginto veikimo vaistai. Alkoholio vartojimas neleidžia tikėtis vaistų tinkamo veikimo. A. K. ramesnis buvo nuo 2015-2018 m., paskui stebimi dažni būsenos paūmėjimai, dėl režimo nesilaikymo, alkoholio vartojimo, protinio atsilikimo. Pažymėjo, kad darbingumo būsenos ir psichinės būsenos vertinimai nėra tapatūs.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad A. K., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).

A. K. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. K. dėl jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos), serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu) bei lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. K. negali pilnai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai adekvačių parodymų, savarankiškai ginti save ir savo teisėtus interesus teisme. A. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. (b. l. 144-151). Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, rekomendavo stacionarinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Spręsdamas dėl gydymo rūšies A. K. parinkimo, teismas atsižvelgia į A. K. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta nesunki nusikalstama veika, dėl kurios asmens patirta žala nebuvo didelė, ir į tai, kad žala paties A. K. pageidavimu ir iš jo lėšų buvo atlyginta, nors padaryta veika ir buvo sugadintas svetimas turtas, bet A. K. veika nesukėlė kitiems asmenims neigiamų emocijų, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad A. K. buvo agresyvus jų atžvilgiu, tik nurodė, kad supykęs trenkė į kompiuterio ekraną, A. K. mama S. K. irgi nurodė, kad sūnus nėra agresyvus aplinkinių atžvilgiu, jis nėra pavojingas nei sau, nei visuomenei, taip pat paaiškino, kad sūnaus sveikata pablogėja tik tuo metu, kai eina link pabaigos suleistų vaistų veikimas, be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. būklė gerėja, padidėjo jo darbingumo lygis (b. l. 183, 184, 185), jis gydomas prailginto veikimo vaistais, leidžiamais vieną kartą per tris savaites, A. K. pas gydytoją lankosi kas tris savaites (b. l. 187). Esant nustatytos aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas ir teismo psichiatrės ekspertės L. Š. rekomenduojamas taikyti A. K. stacionarinis gydymas būtų per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė, nes A. K. dabartinė būsena nepateisintų izoliavimo nuo visuomenės, todėl mano, kad šiuo atveju galima pritaikyti švelnesnes priemones visuomenės interesui apsaugoti, ir daro išvadą, jog A. K. galima pritaikyti efektyvų medikamentinį gydymą leidžiamais vaistais ambulatoriškai. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina. (b. l. 129-131).

Byloje buvo pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 300,08 Eur (b. l. 33-35), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą, kuri patvirtinama 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra RDF Nr. 5207. Nustatyta, kad S. K. civilinį ieškinį atlygino (b. l. 38-41), todėl procesas dėl 300,08 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su dviem CD laikmenomis su vaizdo įrašu ir nuotraukomis iš įvykio vietos, priklijuotas prie bylos viršelio, nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, A. K. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl 300,08 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su dviem CD laikmenomis su vaizdo įrašu ir nuotraukomis iš įvykio vietos, priklijuotą prie bylos viršelio, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė