- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- e2YT-556-892/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05264-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- I. S., I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir I. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k., priėmė palikimą pagal įstatymą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 440-0088-9163, ir ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-0100- 4193, esančius Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k., likusį po V. M., mirusio 1989-09-24, mirties ir pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškime nurodė, kad jų tėvas V. M., gim. 1934-06-01, ir motina I. M. gim. 1936-07-17, sudarė santuoką 1959 m. lapkričio 28 d., Gdanske, Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjų tėvai ūkiniu būdu pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Nors namą statė abu tėvai kartu, tačiau akte statytoju buvo nurodyta I. M.. Pareiškėjos šiame name nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvu ir motina. Tėvas mirė 1989-09-24. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas bei namų apyvokos daiktai ir kitas mažavertis kilnojamasis turtas. Po tėvo mirties nei pareiškėjų motina I. M. nei pačios pareiškėjos nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjos ir motina tarpusavyje susitarė, kad nekilnojamojo turto dalį, likusią po tėvo mirties, paveldės jų motiną I. M., nes jos vardu buvo registruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Po tėvo V. M. mirties motina I. M. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – priėmė visą palikimą, likusį po V. M. mirties t. y. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 440-0088-9163, ir ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-0100-4193, esančius Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k., kuris priklausė mirusiam sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o taip pat kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos reikmenys. Jų motina I. M. 2005-08-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,2645 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0599-6003, kuriame yra gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) kaime. Jų motina I. M. 2009-08-21 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausantį 0,2645 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0599-6003, Mostiškių k. v., pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0088-9163, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0100-4193, esančius adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., paliko lygiomis dalimis savo dukrai I. S. ir dukrai I. M. (testamento 1.2 punktas). Kitą nekilnojamąjį turtą, nurodytą 1.1. punkte testatorė paliko savo dukrai I. S.. Kadangi pareiškėjų motina įstatymo nustatyta tvarka po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą ir neatliko palikimo priėmimo procedūros, notarų biuras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nebus atlikta nekilnojamojo turto tėvo dalies palikimo priėmimo procedūra pareiškėjų motinos I. M. vardu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjos galėtų realizuoti savo įpėdinių teisę – gauti iš Vilniaus miesto 4-jo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą apie palikimo priėmimą, kurio pagrindu jos, kaip įpėdinės pagal testamentą, galėtų priimti palikimą likusį po tėvo V. M. ir motinos I. M..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybei palikimas galėtų pereiti tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų atmestas. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
3. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
4. Kadangi palikimas po V. M., gim. 1934-06-01, mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
5. Nagrinėjamu atveju yra aktualus palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo būdu palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra V. M. mirties diena, t. y. 1989-09-24 (mirties liudijimas). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 1989-09-24.
6. Pareiškėjos teigia, kad po jų tėvo V. M. mirties motina I. M. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – priėmė visą palikimą, t. y. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 440-0088-9163, ir ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-0100-4193, esančius Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., Mostiškių k., kuris priklausė jam sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o taip pat kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos reikmenys.
7. Byloje nustatyta, kad V. M. mirė 1989-09-24 būdamas santuokoje (santuokos liudijimo sutrumpintas nuorašas). Mirusiojo sutuoktinė – I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė 2016-08-26 (mirties liudijimas). V. M. ir I. M. turėjo du vaikus: pareiškėjas I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Iki mirties V. M. gyveno Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k.
8. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimų ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjų motinos I. M. vardu nuosavybės teisė įregistruota į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0088-9163, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0100-4193, esančius Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini) k., pareiškėjos nurodo, kad jų tėvai kartu statė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, todėl tiek pagal LR Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą nurodytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
9. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. M. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo / atsisakymo faktų, palikėjo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo į notarą nesikreipė.
10. Bylos duomenimis po V. M. mirties gyvenamajame name, esančiame Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., Mostiškių k., toliau liko gyventi pareiškėjų motina I. M., kuri ir priėmė visą sutuoktinio palikimą, t. y. pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius, disponavo namuose likusiais namų apstatymo ir apyvokos daiktais. Minėtu adresu taip pat yra deklaruota pareiškėjų motinos gyvenamoji vieta.
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjų motina I. M. per šešis mėnesius po savo sutuoktinio V. M. mirties pradėjo naudotis jam priklaususiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
12. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant konkretų palikėjo V. M. palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos A. T. senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies, t. y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant konkretaus paveldimo turto.
13. Kadangi pareiškėjos negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjų motina I. M. priėmė savo sutuoktinio V. M. palikimą po jo mirties (1989-09-24) pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-08-26, po savo sutuoktinio V. M. (gim. 1934-06-01), mirusio 1989-09-24, mirties, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.