Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-880-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
2A-880-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Natalja Cikoto, Dalia Višinskienė
Ieškovas
V. C.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos vanduo“
Kategorijos
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-880/07Procesinio sprendimo kategorijos 15.4, 44.2.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovui V. C. , jo atstovei adv. Gitanai Gudaitei,atsakovo atstovui adv. Linui Viliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. C. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos vanduo“ dėl darbo sąlygų pakeitimo be darbuotojo sutikimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio skirtumo ir delspinigių priteisimo, įpareigojimo mokėti iki sumažinimo gautą darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ignalinos vanduo“, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Ignalinos vanduo“ 1998-07-15 protokolo pagal 1998-07-07 įsakymą Nr. 18 atestuoti darbuotojai, 8 eilės numerį; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Ignalinos vanduo“ darbo užmokesčio skirtumą už laiką, kurį ieškovas dirbo mažiau apmokamą darbą nuo 1998-07-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (vieno mėnesio darbo užmokesčio skirtumas tarp IV ir V kategorijų yra 99 Lt), įpareigoti atsakovą mokėti ne mažesnį kaip V kategorijos šaltkalvio atlyginimą; priteisti iš atsakovo 0,06 proc. delspinigių nuo laiku neišmokėtos sumos už kiekvieną dieną per laikotarpį, taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškovas nurodė, kad bendrovėje „Ignalinos vanduo“, šiuo metu – UAB „Ignalinos vanduo“ dirbo nuo 1979-03-26, o nuo 1990-10-03 ieškovas perkeltas dirbti avarinių atstatymo darbų šaltkalviu V kategorijos. 1998 m. antrame pusmetyje ieškovas pastebėjo, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių sumažėjo jo darbo užmokestis. Ieškovas 2000-11-23 kreipėsi į atsakovą prašydamas paaiškinti darbo užmokesčio sumažėjimo priežastis, 2000-11-30 gavo atsakymą, kuriame paaiškinama, jog 1998-07-07 SP UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus įsakymu Nr. 18 buvo sudaryta darbuotojų atestavimo komisija, kuri, atlikusi atestaciją, nustatė ieškovui IV avarinių atstatymo darbų šaltkalvio kategoriją. Ieškovui niekada nebuvo pateikta atestavimo nuostatų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių darbuotojų vertinimo atestuojant kriterijus, jis niekada nesutiko su tokiu darbdavio vienašališku sprendimu ir ne kartą kreipėsi į darbdavį prašydamas atstatyti neteisėtai nuimtą V kategoriją ir grąžinti sumažėjusio darbo užmokesčio skirtumą. 2001-04-17 ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, 2001-04-23 įvykusio posėdžio metu buvo išnagrinėtas darbo ginčas dėl šaltkalvio kategorijos nuėmimo ir darbo užmokesčio sumažėjimo ir priimtas sprendimas netenkinti ieškovo reikalavimo. 2007-01-12 ieškovas dar kartą kreipėsi dėl to paties darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, kuri 2007-01-30 nagrinėjo ginčą, tačiau šalių atstovams nesutarus sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovas nurodė, kad dokumentus dėl 1998-07-15 įvykusios atestacijos gavo tik su atsiliepimu į ieškinį 2007-03-07, kadangi pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovas UAB „Ignalinos vanduo“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Nurodė, kad ieškovas atsakovo veiksmų per tuo metu galiojusių teisinių aktų nustatytus terminus neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovas apie pažeistas teises, t.y. apie pakeistas darbo sąlygas - kvalifikaciją (iš V kategorijos į IV) ir darbo apmokėjimą sužinojo 1998 m. rugsėjo – spalio mėn., tačiau, vadovaujantis DĮK nuostatomis, galiojusiomis kilus ginčui tarp šalių, į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nesikreipė, t.y. praleido įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą remiantis tuo pagrindu, kad jis dokumentus apie 1998 m. įvykusią atestaciją gavo tik su atsiliepimu į ieškinį 2007-03-07, kadangi įstatymas ieškinio senaties terminą skaičiuoja ne nuo dokumentų gavimo dienos, o nuo sužinojimo apie pažeistą teisę momento, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Senaties termino neatnaujino ir ieškovo kreipimasis š darbo ginčų komisiją 2007-01-22, nes kaip jau buvo minėta, apie pažeistą teisę jis sužinojo 1998 m. rudenį, o apie tai, kad darbo užmokestis sumažintas dėl to, jog 1998-07-15 darbuotojų atestavimo komisija be jo žinios vietoj turėtos V šaltkalvio kategorijos nustatė IV kategoriją, jis sužinojo iš atsakovo direktoriaus 2000-11-30 rašto. Teismas konstatavo, jog ieškovas praleido DK 296 str. nustatytą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijai įstatyme nenumatyta galimybė atnaujinti praleisto termino.

Šalies argumentai

Ieškovas V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-05-18 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo sprendimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas.

Teismas neteisingai pritaikė CK 1.127 str. nuostatas dėl ieškinio senaties termino pradžios. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo tęstiniai santykiai, todėl ieškovo teisė kreiptis į darbo ginčų komisiją ir teismą dėl pažeistos teisės gynimo prasidėdavo kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama ne nuo dokumentų gavimo dienos, o nuo sužinojimo apie pažeistą teisę.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti nustatyta vadovaujantis objektyviu kriterijumi, t. y. tuo, kad DSĮ 42 str. 1 d. nustatyta, kad terminas kreiptis į teismą darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, prasideda nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo.

Teismo sprendimas netenkinti ieškinio dėl praleisto ieškinio senaties termino iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. nuostatas ir darbo santykių teisinio reguliavimo principą dėl teisingo apmokėjimo už darbą. Teismas neįvertino to, kad ieškovas nuolat ieškojo galimybės atstatyti beveik 10 metų besitęsiantį jo teisių pažeidimą – gauti teisingą apmokėjimą už darbą, todėl ieškinio senaties terminas prasideda nuo paskutinio teisės pažeidimo dienos.

Teismas, nustatęs, kad ieškovo teisė gauti teisingą apmokėjimą pažeidinėjama nuo 1998 m. liepos mėn. iki šios dienos, neįvertino, kad ieškovas nepraleido DK 298 str. nustatyto termino dėl piniginių reikalavimų tenkinimo už 3 metus.

Teismo motyvas, jog atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas arba atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisės yra pažeistos, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ignalinos vanduo“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2007-05-18 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinis, nes darbo užmokestis sumažintas pagal vienkartinį valinį darbdavio sprendimą. Apeliantas negali ginčyti fakto, kad jis nežinojo, kodėl staiga jam buvo sumažintas darbo užmokestis, nes jis pats buvo supažindintas su atestacijos rezultatais, kaip ir visi likę SP UAB „Ignalinos vanduo“ darbuotojai. Nurodo, kad ieškovas praleido senaties terminą ginčyti būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Be to, reikšdamas atsakovui reikalavimus dėl prieš beveik 10 metų vykusių įvykių, pažeidžia senaties terminą apskritai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas V. C. pas atsakovą UAB „Ignalinos vanduo“ (buvusi Utenos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba) dirbo avarinių atstatymo darbų šaltkalviu V kategorijos nuo 1990 m. spalio 3 d. (b.l. 4). 1998-07-15 įmonės gamybinio pasitarimo metu ieškovui buvo nustatyta mažesnė kategorija – IV, ko pasėkoje sumažėjo darbo užmokestis (b.l. 40-44). Ieškovas nesutikdamas su profesinės kategorijos ir darbo užmokesčio sumažinimu kreipėsi į darbdavį, kad ginčą išspręstų darbo ginčų komisija, kuri priėmė sprendimą, kad ginčą ieškovas spręstų aukštesnėse instancijose (b.l. 12). 2007-01-12 ieškovas dar kartą kreipėsi dėl to paties darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, kuri 2007-01-30 priėmė ir nagrinėjo tą patį ginčą, tačiau komisijos nariams (šalių atstovams) nesutarus sprendimas nebuvo priimtas. Nesutikdamas su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovas 2007-02-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčydamas profesinės kategorijos ir darbo užmokesčio sumažinimą.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties terminų skaičiavimą bei taikymą dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).

Sutinkamai su DĮK 293 straipsnio 1 dalimi darbuotojas ar jo atstovas turi teisę apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą per dešimt dienų nuo šio sprendimo nuorašo gavimo dienos. Kadangi ieškovas darbo ginčų komisijos 2007-01-30 sprendimą gavo 2007-02-06 (b.l. 21-25), tokiu būdu jis nepraleido termino apskųsti minėtą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 5 dalis). Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad 2007-01-30 darbo ginčų komisijos sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, kadangi šis sprendimas darbuotojui leidžia pasinaudoti būtent teise apskųsti šį komisijos sprendimą (DĮK 293 straipsnio 1 d.), darbo ginčų komisija priėmė ieškovo skundą ir jį nagrinėjo, netaikydama jokių senaties terminų (DĮK 296 straipsnis).

Vienas iš darbo teisinių santykių reguliavimo principų yra draudimas vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė, buvo numatytas Darbo sutarties įstatymo (teisinių santykių atsiradimo metu galiojanti teisės norma) 2 straipsnyje, ir nuosekliai išplėtotas kituose teisės aktuose. Šis principas nebuvo absoliutus. Įstatymas leido darbo sutarties sąlygų pakeitimą - įstatymas leido darbdaviui, esant atitinkamoms sąlygoms, vienašališkai pakeisti darbo sutarties sąlygas, kurios nėra esminės, laikantis nustatytos procedūros (Darbo sutarties įstatymo 22 straipsnis), o būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo leidžiamas tik su darbuotojo sutikimu. Darbo apmokėjimo sąlygos buvo laikomos būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir galėjo būti pakeičiamos tik raštišku darbuotojo ir darbdavio susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 23 straipsnis, Darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis). Tokiu būdu atsakovas 1998-07-15 įmonės gamybinio pasitarimo metu ieškovui sumažinęs gamybinę kategoriją iš V į IV ir tuo pačiu sumažino jam darbo užmokestį – pakeitė būtinąją darbo sutarties sąlygą, negavęs ieškovo sutikimo, be to net jam visiškai nežinant apie tai, pažeidė nurodytas įstatymų nuostatas. Nors atsakovas nurodo tiek savo atsakymuose į ieškovo raštus, kuriuose pastarasis prašė mokėti atlyginimą gautą iki sumažinimo, tiek procesiniuose dokumentuose teismui, kad ieškovui gamybinė kategorija sumažinta jį atestavus, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie tokios atestacijos buvimą, atvirkščiai iš 1998-07-15 protokolo bei jo priedų (b.l. 40-44) darytina išvada, kad ieškovui gamybinė kategorija sumažinta kartu mažinant ir darbo užmokestį, gamybinio pasitarimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad 1998-07-15 ieškovas ir negalėjo būti atestuotas, nes jis nuo 1998-07-07 iki 1998-08-03 buvo eilinėse atostogose (b.l. 58).

Taip pat atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovui sumažinus gamybinę kategoriją, jam buvo pavesta dirbti kitą ar mažiau atsakingą darbą, atsakovo atstovas pats pripažino, kad ieškovas dirbo tą patį darbą tik prižiūrimas kitų darbininkų, tačiau įrodymų apie tai, jog ieškovas dirbo mažiau atsakingą darbą ir prižiūrimas kitų, nepateikė. Ieškovas nurodė, kad jo darbas ir šios darbo specifika po kategorijos sumažinimo visiškai nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti, nes jis dirbo tą patį darbą tik gavo už tą patį darbą mažesnį atlyginimą.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 ir įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., nors darbo apmokėjimo sąlygos nelaiko būtinąja darbo sutarties sąlygą, tačiau šiai sutarties sąlygai, kuri liečia darbo užmokesčio sumažinimą, pakeisti numatė analogišką Darbo sutarties įstatymui tvarką, t.y. sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima (Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis).

Kolegija sprendžia, kad padarytas darbo įstatymų pažeidimas yra tęstinis, nes jis tęsiasi nuo 1998-07-15 iki šiol, atsakovas moka ieškovui sumažintą darbo užmokestį, o ieškovas darbo užmokesčio sumažinimui iki byla nagrinėjama teisme nedavė raštiško sutikimo, atvirkščiai, jis per tą laiką kreipėsi tiek į atsakovą (b.l. 8-11), tiek į kitas institucijas, nagrinėjančias darbo įstatymų pažeidimus (b.l. 14-18, 45), kad būtų pažeidimas ištaisytas ir jam būtų mokamas iki sumažinimo mokėtas darbo užmokestis. Tokį pažeidimą tęstiniu pripažino ir pats atsakovas; ieškovui pakartotinai kreipiantis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, darbdavys įsakymu skyrė darbo ginčų nagrinėjimo komisijos atstovus, priėmė nagrinėti skundą (b.l. 25). Dėl nurodyto pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą esant pažeidimui tęstiniam (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis) ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu atmesti ieškinį. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas prasidėjo paskutinę teisę pažeidžiančių atsakovo veiksmų dieną ir tęsėsi iki ieškovas kreipėsi į teismą dienos. Kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstyta bei į ieškovo konstitucinę teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį, sprendžia, kad ieškovui yra pagrindas priteisti darbo užmokesčio skirtumą tarp gauto iki sumažinimo ir gaunamą po sumažinimo termino, numatyto Darbo kodekso 298 straipsnio ribose, t.y. už trejus metus. Iš byloje esančio darbuotojų atlyginimo sąrašo matyti, kad minėtą skirtumą sudaro 99 Lt į mėnesį. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina ieškovo naudai (99 Lt x 36 mėn.) 3 564 Lt.

Ieškovui priteisiama 0,06 proc. nuo priteisto darbo užmokesčio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną (DK 207 straipsnio 1 dalis, 1996 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo Nr. I-1214 2 straipsnis). Kolegijai priteisus nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą už trejus paskutinius metus, delspinigiai skaičiuojami taip pat už tą patį laiką po 0,06 % kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (pirmas mėnuo 99 Lt x 0,06 % x 30 d., antras mėnuo – 198 Lt x 0,06 % x 30 d. ... - ... 3564 Lt x 0.06 % x 30 d.), viso priteistina 1 186,81 Lt. Kita prašoma priteisti delspinigių suma (už laikotarpį daugiau nei už tris metus) atmestina (Darbo kodekso 298 straipsnis).

Pripažinus, jog ieškovui darbo užmokestis buvo sumažintas pažeidžiant darbo įstatymų reikalavimus yra tenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti ieškovui ne mažesnį tarifikuotą atlyginimą mokėtą iki 1998-07-07, taikant naujai patvirtintų atlyginimų koeficientus.

Nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti 1998-07-07 SP UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus įsakymu Nr. 18 sudarytos darbuotojų atestavimo komisijos sprendimą, kuriuo V. C. nustatyta IV avarinių atstatomųjų darbų šaltkalvio kategorija, neteisėtu ir jį panaikinti. Kaip jau kolegija minėjo, nors minėtu direktoriaus įsakymu ir buvo sudaryta atestavimo komisija, tačiau ieškovo ji neatestavo ir jokio sprendimo jo atžvilgiu nepriėmė, todėl nėra tokio sprendimo, kurį teismas pagal ieškovo reikalavimą turėtų revizuoti. Pirmos instancijos teismas šį reikalavimą atmetė taikydamas ieškinio senatį, tačiau atmesti reikalavimą Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu galima tik tuo atveju jeigu reikalavimas yra pagrįstas ir jis turėtų būti tenkinamas, tačiau dėl senaties termino praleidimo ieškovas prarado teisę ginti savo pažeistą teisę, nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl jis atmestinas kaip neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Vedant bylą per atstovus, byloje dalyvaujantys asmenys turi išlaidų, susijusių su apmokėjimu už advokatų teikiamas teisines paslaugas. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 1 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme (b.l. 67). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, dalinai patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos ieškovui turi būti proporcingai atlyginamos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovo 700 Lt, 142,52 Lt žyminio mokesčio valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovui priteistinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme 700 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl darbo skirtumo priteisimo iš dalies panaikinti ir patenkinti ieškinį dalyje: priteisti iš UAB „Ignalinos vanduo“ 3 564 Lt darbo užmokesčio skirtumo (mokesčiai neišskaičiuoti), 1 186,81 Lt delspinigių.

Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą mokėti iki 1998-07-07 gautą atlyginimą, panaikinti ir šioje ieškinį patenkinti – įpareigoti atsakovą UAB „Ignalinos vanduo“ mokėti ieškovui V. C. ne mažesnį tarifikuotą atlyginimą mokėtą iki 1998-07-07, taikant naujai patvirtintų atlyginimų koeficientus iki šalių darbo santykių pabaigos.

Sprendimo dalį, kuria iš V. C. priteista 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Ignalinos vanduo“ panaikinti; priteisti iš UAB „Ignalinos vanduo“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme V. C. naudai; 142,52 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Ignalinos vanduo“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. C. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjos Natalja CikotoDalia Višinskienė