- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-20
- Bylos Nr.
- 1-79-586/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024-04-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024-08-29 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2025-05-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos 2025-09-09 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025 m. vasario 28 d., apie 10:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ranka trenkė N. K. į dešinę veido pusę, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio konflikto nebuvo, o pateiktas vaizdo įrašas sukurtas naudojantis naujausiomis technologijomis. Nors ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ryte matė nukentėjusįjį sumuštą, bet dabar šių aplinkybių neatsimena.
Nukentėjusysis N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo atėjęs, kilo konfliktas. Kaltinamasis atėjo, trenkė ir išėjo. Smūgiavo ranka į galvą. Juto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Mamai apie įvykį papasakojo po poros dienų. Pareiškimą parašė jo mama. Pretenzijų kaltinamajam neturi.
Liudytoja H. G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. K. yra jos sūnus. Ją informavo, kad „TikTok“ platformoje patalpintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip prieš jos sūnų buvo naudojamas smurtas. Buvo darytas poveikis su tam tikrais komentarais. Pasirodė antras įrašas, buvo baudžiamoji byla dėl narkotinių medžiagų kaltinamojo atžvilgiu, ir jos sūnus buvo liudytoju toje baudžiamojoje byloje. Jam buvo darytas poveikis. Sužalojimus matė ir ant veido, klausė sūnaus, N. nieko nepasakojo jai. Visą turimą vaizdo medžiagą pateikė policijos tyrėjai. Tai, kad sūnus N. K. sumuštas M. J., patvirtino sūnus bei ir vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis M. J. didžiavosi savo veiksmais, t. y. kad sumušė N. K..
Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo atvykęs pas nukentėjusįjį dėl darbo klausimų. Ryte ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nematė. Pabendravus su nukentėjusiuoju, išvažiavo. Po kokių dešimties minučių paskambino N. ir paprašė pagalbos. Grįžo pagelbėti. Kaip atvažiavo jau nieko nebuvo, ant N. veido matėsi paraudimai, veidas buvo patinęs. N. jam paaiškino, kad buvo atvykęs M. J., kilo konfliktas. Išvažiuojant iš N. garažo matė nueinantį M. J.. Sustojo prie jo, paklausė M. J. kas įvyko, tačiau šis nebuvo linkęs bendrauti.
Iš 2025 m. kovo 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas N. K. pranešė, jog 2025 m. vasario 28 d., apie 10:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į garažą, kuriame jis tvarko automobilius, kažkas pasibeldė, nes duris buvo užrakinęs iš vidaus. Jam atidarius garažo duris pamatė, kad stovi M. J., kuris nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, pataikė į dešinės pusės akį. Be to, jis yra jam grasinęs susidorojimu, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo bei grasinimų jo atžvilgiu (1 t., b. l. 1-2).
Iš 2025 m. kovo 10 d. N. K. pareiškimo nustatyta, kad socialiniame tinkle M. J. patalpino vaizdo įrašą su N. K. liudytojo apklausos protokolo nuotraukomis, kurios galimai padarytos mobiliuoju telefonu. Jo manymu, kad taip M. J., viešindamas tyrimo medžiagą socialinėje erdvėje, bando daryti įtaką, nuteikti aplinkinius žmones, draugus, šeimos narius prieš jį. Prie pareiškimo pridėjo nuotraukas (1t., b. l.72-81).
Iš 2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas ir aprašytas N. K. pateiktas vaizdo įrašas iš platformos „Tik-Tok“. Pateiktame faile – „Download Tik Tok (duomenys neskelbtini)“ matosi, kad įrašas darytas mobiliojo ryšio telefonu, garaže. Įraše matosi, kaip laikydamas rankoje plaktuką ikiteisminio tyrimo metu nustatytas N. K., ant kurio nosies nugarėlės, aplinkui dešinę akį, dešiniame žande matosi paraudimo žymės, ranka stumia iš garažo kartodamas „eik lauk, eik lauk“ žmogų, kurio ranka tempia N. K. už džemperio ties kairiu pečiu. N. K. išstumia asmenį iš garažo ir užsidaro iš vidaus duris. Įraše skamba daina rusų kalba (1 t., b. l. 85-86).
Iš 2025 m. birželio 11 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo N. K. ir įtariamojo M. J. nustatyta, kad akistatos metu N. K. patvirtino, kad jam sužalojimus padarė M. J.. Jis įsibrovė į garažą ir pataikė į galvą. Jis su ranka galimai pora kartų sudavė. Kai jis jam sudavė, jie garaže buvo dviese: jis ir M.. Jis stovėjo su plaktuku, kadangi jam apsiginti reikėjo, kai jį puolė. Jis paėmė plaktuką tada, kai M. jau įsiveržė į garažą. Smūgius M. jam sudavė pirmesnis, kai buvo prie garažo, o po to jau jis paėmė plaktuką ir spėjo išvaryti jį. M. pradėjo filmuoti kai, išsitraukė plaktuką, jau ėjo link durų ir tada pradėjo filmuoti. Prieš M. atvykimą pas jį į garažą buvo atvykęs draugas. Tą dieną draugas tik vienas buvo pas jį atvykęs. Akistatos metu M. J. nesutiko su parodymais ir nurodė, kad jeigu jis būtų jį mušęs, jis jau būtų ligoninėje. Jis jam ne porą smūgių būtų užmetęs. Kai jis atvažiavo, N. jau toks buvo. Jam atvažiavus N. jau toks su plaktuku rankose stovėjo, dėl to jis pradėjo filmuoti jį. Parodė, kad iki tol N. garaže buvo kažkoks vyriškis, jis išėjo iš jo garažo. Jo vardo nežino, kaip atrodo nežino. Jis atvažiavo ir tas vyriškis iš N. garažo išvažiavo. Su kokiu automobiliu jis išvažiavo, neatsimena. Jis su tuo vyriškiu nebendravo. Šiam vyriškiui išėjus, jis atėjo į garažą ir N. toks ir atrodė, raudonas, su plaktuku (1 t., b. l. 66-68).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytinumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-278-489/2022, 2K-87-1073/2025).
Kaltinamasis M. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, neigė, kad įvykio dieną buvo atėjęs pas nukentėjusįjį, vėliau teigė, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti šioje byloje surinktų ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma.
Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).
Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, jis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Vertinant kaltinamojo M. J. ikiteisminio tyrimo parodymus nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu M. J. parodė, kad jis buvo atėjęs į garažą pas N. K. įtarime nurodytu laiku ir dieną, bet kai jis atėjo pas jį į garažą, šis jau buvo sumuštas. Kai pabeldė į duris, N. atidarė duris, jis pamatė, kad jis rankose turėjo plaktuką, kokiu tikslu jį paėmė nežino, ir matė, kad jis jau tuo metu buvo sumuštas - buvo raudonas veidas, atrodė išsigandęs. Mano, kad jį kažkas sumušė iki tol, kol jis atėjo pas jį, nes kai atidaręs garažo duris jis jau stovėjo su plaktuku rankose. Teisme kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną pas nukentėjusįjį atėjęs nebuvo ir su juo nebendravo. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes ji paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad įvykio dieną, t. y. ryte, buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir ant N. K. veido jokių sužalojimų nematė. Aptarę reikalus jis išvažiavo. Jokių sumušimų ant N. veido nebuvo. Jam išvykus, galimai už kokių 3 minučių jam telefonu paskambino N. ir paprašė grįžti, padėti, minėjo, kad vyksta konfliktas su M.. Jis apsisuko ir grįžo iki N. garažo, praėjo galimai 6-7 minutes. Jį pasitiko N.. N. ant veido, ties antakiu bei po akimi matėsi akivaizdus ryškus paraudimas. Jis paaiškino, kad buvo atėjęs M., kad sudavė jam į veidą, šiek tiek patampė ir tada pasišalino. Kol jis kalbėjo su N., M. niekur nebuvo. Pakalbėjęs su N. ir kadangi M. jau niekur šalia prie garažų nesimatė, jis išvažiavo. Išvažiuodamas, prie šlagbaumo pastebėjo išeinantį iš garažų teritorijos M. ( 1 t., b. l. 52-53).
Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad 2025-02-28, apie 10.00 val. jam dirbant garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje išgirdo beldimą į duris, atidarius duris pamatė, kad prie jų stovi M. J., kuris nieko jam nesakęs iškart trenkė kumščiu vieną kartą į dešinės pusės akį bei jį sužalojo. Tarp jų kilo grumtynės, kurių metu jis paėmė į rankas plaktuką ir liepė M. J. išeiti iš jo garažo. Ar kažką jam sakė M. J. nepamena. Be to, M. J. jį filmavo savo telefonu ir vaizdo įrašą patalpino į „TikTok“ platformą (1 t., b. l. 1-4). Minėtą vaizdo įrašą pamatė ir liudytoja H. G. R.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo N. K. duotais parodymais, ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis N. K. viso bylos proceso metu davė nuoseklius paaiškinimus dėl įvykio, detaliai nurodė, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiais M. J. veiksmais jis buvo sužalotas.
Iš 2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad aprašytas peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Download Tik Tok (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti, kad N. K. ant nosies nugarėlės, aplinkui dešinę akį bei dešiniajame žande matosi paraudimo žymės (1 t., b. l. 85). Ir nors nukentėjusysis N. K. pas gydytojus nesikreipė, taip pat nenuvyko pagal tyrėjos išduotą siuntimą pas specialistą, nepaneigia fakto, kad dėl M. J. suduoto smūgio jis juto fizinį skausmą. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022 ir kt.).
Atsižvelgiant į aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis M. J. trenkė ranka N. K. į dešinę veido pusę. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą M. J. padarė tiesiogine tyčia, suprato, kad tokie jo veiksmai sukels skausmą žmogui, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkiems, tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nevisos paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi, kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.
Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą ir jo pobūdį, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad šioje baudžiamojoje byloje savo kaltės nepripažino, tačiau tardamas paskutinį žodį apgailestavo dėl savo elgesio, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, šiuo metu dirba, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog M. J. apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jam vis tik dar kartą taikytinas BK 75 straipsnio nuostatos, paskiriant įpareigojimus, kurie turės teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis M. J. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme gautas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo (T-92-903/2026), atsižvelgiant į tai, bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas po teikimo išnagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 9 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. J. bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei įpareigoti M. J. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. K. .
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 3 DVD skaitmeninėmis laikmenomis– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.