- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- N-261-1019-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00578-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo N. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
N. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „Viorika“ vadove, jos vadovaujamos bendrovės patalpose, nesudarius darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido dirbti nelegalų darbą 5 asmenims: I. L. 2010 m. birželio 29 d., O. S. nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 29 d., L. Z. 2010 m. birželio 29 d., L. Š. 2010 m. birželio 29 d. ir J. D. nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 29 d. Protokole nurodyta, kad N. O. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu N. O. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažiedimo bylą nutraukė, nenustatęs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių Vilniaus darbo biržos rekomendacijų matyti, jog rekomendacija įsidarbinti L. Š. buvo išrašyta 2010 m. birželio 23 d., I. L. – 2010 m. birželio 29 d., L. Z. – 2010 m. birželio 28 d. ir O. S. – 2010 m. birželio 21 d., tai patvirtina liudytojų I. L., L. Z. ir A. L. nurodytas aplinkybes, kad I. L. ir L. Z. 2010 m. birželio 29 d. į UAB „Viorika“ buvo atėjusios iš Darbo biržos norėdamos įsidarbinti įmonėje ir iš pradžių norėjo įsitikinti, ar sugebės dirbti, jokios produkcijos įmonei negamino, o pirminius paaiškinimus apie jų atliekamas konkrečias siuvimo operacijas joms diktavo inspektorės. Pažymėjo, kad nors O. S. savo pirminiame paaiškinime nurodė, jog UAB „Viorika“ dirba nuo 2010 m. birželio 22 d., J. D. – nuo 2010 m. birželio 16 d., tačiau apklaustos teismo posėdyje bei įspėtos dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šių aplinkybių nepatvirtino. Šių liudytojų parodymus patvirtino A. L., nurodžiusi, jog patikrinimo dieną į įmonę iš Darbo biržos atėjo trys moterys, o dvejoms moterims, gavus didelį užsakymą, ji paskambino pati bei paprašė ateiti pabandyti siūti. Teismas pabrėžė, kad nei viena iš apklaustų teismo posėdyje liudytojų nenurodė, kad būtų dariusios ką nors daugiau nei tik pabandymą siūti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių N. O. kaltę, ir visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.
II.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad O. S. paaiškinime nurodė, jog siuvykloje pradėjo siūti nuo 2010 m. birželio 22 d., kasdien nuo 8 val. iki 15 val. 30 min., bandymo laikotarpiu administracijos pavedimu siūdavo švarkų kišenes. J. D. paaiškinime nurodė, kad siuvėja bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2010 n. birželio 16 d., darbo laikas nuo 8 val. iki 16 val., darbo užmokesčio dar negavo, jis priklauso nuo atlikto darbo kiekio. Tvirtina, kad šių liudytojų pakeisti parodymai teismo posėdyje vertintini kritiškai, nes jos dirba bendrovėje ir yra pavaldžios N. O.. Pažymi, kad liudytojos L. Z. ir I. L. paaiškinimuose ir parodymuose nurodė prieštaringas aplinkybes apie tai, kelintą valandą 2010 m. birželio 29 d. jos atėjo pabandyti siūti. Pabrėžia, kad byloje užfiksuota, jog patikrinimas buvo pradėtas 15 val.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. O. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias aplinkybes turėtų nustatinėti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą trečią kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnių D. V. bei L. O. parodymai nepatvirtina, kad I. L., O. S., L. Z., L. Š. ir J. D. sukūrė kokį nors produktą darbdavio naudai. Liudytojomis apklaustos I. L., L. Z. ir L. Š. nurodė, jog į bendrovę atvyko iš Darbo biržos ir bendrovėje buvusi technologė pasiūlė joms pabandyti bei mokytis siūti su naujomis kompiuterizuotomis siuvimo mašinomis. (b. l. 80, 81, 83). Šias aplinkybes patvirtino UAB „Viorika“ technologė A. L., nurodžiusi, jog 2010 m. birželio 29 d. iš Darbo biržos į įmonę atėjo trys moterys, o dar dvejoms moterims, kurios buvo atėjusios anksčiau teirautis dėl darbo, ji paskambino pati (b. l. 82, 118-119), bei byloje esančios Vilniaus darbo biržos rekomendacijos (b. l. 53-56). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes bei patvirtintų, kad I. L., L. Z. ir L. Š. jau buvo susitarusios dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina ir O. S. bei J. D. nelegalaus darbo bendrovėje. Nors pirminiame paaiškinime J. D. nurodė, jog UAB „Viorika“ darbą pradėjo 2010 m. birželio 16 d., darbo laikas – nuo 8 val. iki 16 val., bei kad darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje J. D. tvirtino, jog 2010 m. birželio 16 d. buvo atėjusi tik pasiteirauti dėl darbo ir tik 2010 m. birželio 28 d. jai paskambino technologė bei paprašė ateiti kitą dieną, atėjusi 2010 m. birželio 29 d. ji mokėsi siūti (b. l. 83). Pažymėtina, kad pirminis J. D. paaiškinimas yra neišsamus ir dviprasmiškas, iš jo negalima nustatyti, jog tarp J. D. ir darbdavio buvo sudarytas susitarimas dėl darbo, kad ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ar kad ji dirbo atlygintinai. Iš paaiškinime nurodyto darbo laiko nuo 8 val. iki 16 val. neaišku, ar J. D. jį nurodė kaip savo, ar kaip bendrovės darbo laiką. Pabrėžtina, kad O. S. pirminis paaiškinimas taip pat yra nepakankamai išsamus ir iš jo neįmanoma nustatyti visų būtinų nelegalaus darbo požymių. Be to, pastebėtina, kad pirminiai rašytiniai J. D. ir O. S. paaiškinimai yra duoti ne teisėjo akivaizdoje, o iš teisme duotų šių asmenų parodymų neseka, kad jos dirbo nelegalų darbą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pašalinus visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio padarymo kaltinama N. O., padarytas prie beveik dvejus metus (2010 m. birželio 29 d., administracinė byla jau buvo kartą grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant surinkti naujus įrodymus, tačiau ir surinkus naujų įrodymų, abejonės vis tiek liko nepašalintos, todėl darytina išvada, kad naujų įrodymų rinkimo galimybės yra išnaudotos.
Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. O. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.