- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-1704-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04696-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovų atstovei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr.49SJN-2136-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“; panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-3416-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suderinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjas su ginčijamais raštais nesutinka, ir teigia, kad formuojamas Žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ir grioviai. Nurodė, kad formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas sudaro apie 350 kv. m ir jis atitinka Laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, formavimą, pardavimą (nuomą) reglamentuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692), įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypas tarp taškų 19, 20 ir 21 ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija. Pareiškėjo nuomone, Žemės sklypo pločio neatitikimas, nepaneigia, kad ginčo teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pažymėjo, kad atsakovui nesuteikta kompetencija formuoti žemės sklypus miesto teritorijose.
Pareiškėjo atstovas teismui pateikė procesinius paaiškinimus, kuriuose jis palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad byloje kilo ginčas dėl Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribų. Pareiškėjas nesutiko su atsakovų nuomone, kad yra neaiškios Panerių erozinio kalvyno draustinio teritorijos ribos, kadangi jos yra aiškiai pažymėtos Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje bei tai, kad jis yra įsteigtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde ir paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip neapgrįstą.
Nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatė, jog 350 kv. m ploto valstybinis žemės sklypas, ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nėra nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privataus žemės sklypo ir draustinio yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali būti parduodamas ne aukciono tvarka besiribojančio žemės sklypo savininkams. Todėl, atsakovų teigimu, ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatomis, t. y. jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo sklypas tarp taškų 19, 20 ir 21 ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija.
Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje – dešinėje pusėje esančioje lentelėje su sklypo duomenimis yra nurodyta, kad 19-20-21-1 taškai ribojasi su Panerių draustiniu. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius sprendinius, nustatė, kad formuojamas 350 kv. m ploto žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme. Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas negali būti vertintinas kaip siaura juosta, nes pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto kraštinių ilgiai viršija 10 metrų (kraštinės ilgis 12,14 metrų ir 12,40 metrų), todėl jis negali būti laikomas siaura juosta.
Pažymėjo, kad yra nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių įpareigoti suderinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Kadangi formuojamas ginčo sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje išdėstytų įsiterpusio žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą, tai atsakovų vertinimu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime paliko pareiškėjo skundą spęsti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 21 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti derinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuojant tuo, kad Žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ir grioviai. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Tarnybos direktoriui, kuris 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti.
Nurodė, kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų – žemės plotą sudaro juosta su šlaitu, be to, nėra privažiavimo prie šios teritorijos, ribojasi su saugoma gamtine teritorija – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris gali būti laikomas atskiru žemės sklypu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Tarnybos ginčijamų sprendimų, kuriais atsisakyta derinti UAB „Geo formatas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2581 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 21 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 4 d. gavo UAB „Geo formatas“ prašymą suderinti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti derinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas tuo, kad sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ir grioviai.
Šis sprendimas buvo apskųstas Tarnybos direktoriui, kuris 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti ir padarė išvadą, kad formuojamas ginčo sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytų įsiterpusio žemės sklypo požymių bei neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar Žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Lietuvos Respublikos žemės įstatymą (10 straipsnis) valstybinės žemės pardavimas priskirtinas valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos kompetencijai. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatyta, kad ne aukciono būdu parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Taigi, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje.
Nagrinėjamu atveju vertinant Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas nekilo ginčo dėl to, kad Žemės sklypo plotas atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamą dydžio kriterijų (350 kv. m) ir kad valstybinės žemės plotą, esantį šalia Žemės sklypo nelaikytina siaura juosta (kraštinių ilgiai 12,14 metrų ir 12,40 metrų), kadangi viršija 10 m kraštinių ilgius.
Byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo plotas ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio ribomis. Byloje nustatyta, kad įsiterpęs sklypas ribojasi su privačiais sklypais, pažymėtais Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 Sprendinių brėžinyje, taškai 21, 22 ir taškai 18, 19.
Pareiškėjas teigia, kad tarp taškų 19, 20, ir 21 minėtas žemės plotas ribojasi su suformuotu Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 1 priedėliu Steigiamų savivaldybės draustinių sąraše 10 Nr. nurodytas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, kurios plotas 826 ha. Nurodyto draustinio teritorijos ribos apibrėžtos Vilniaus miesto bendrajame plane (http://www.vilnius.lt/index.php?104206615) saugomos teritorijos PV zona 9.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pageidaujamas įsigyti įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo Žemės sklypu, kuris nėra draustinio teritorija, ir nesiriboja ties taškais, pažymėtais 19, 20 ir 21, kuri priskirtina draustinio teritorijai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jo Žemės sklypo riba (pažymėta plane kaip naikinama) tiesiogiai ribojasi su draustinio teritorija. Teismas sutinka su Tarnybos vertinimu, kad ginčo teritorija nėra įsiterpusi tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų).
Minėta, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį laisvos valstybinės žemės plotas pripažįstamas įsiterpusiu ne tik dėl to, kad jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, bet ir dėl to, kad jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų arba privačių žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų). Valstybinės žemės plotas, esantis greta Žemės sklypo 350 kv. m, iš vakarų pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, į kurį už pažymėtų taškų 19, 20, 21 patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad laisvas žemės sklypo plotas būtų suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad ginčo teritorija ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, 350 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti be aukciono privatizuojamas. Darytina išvada, kad ginčo teritorija nėra įsiterpusi tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų) ir neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos būtinos sąlygos (turi nesiriboti su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės sklypu). Pareiškėjas nepagrindė, kad laisvas žemės plotas, kuris tiesiogiai ribojasi su jo Žemės sklypu, ribojasi būtent su suformuoto draustinio teritorija. Taigi, nagrinėjamu atveju toks laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų, apibrėžiančių žemės sklypo sąvoką.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2016 m. gruodžio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-630, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinę žemę. Taigi, į Žemės sklypo ribą, pažymėtą Sprendinių brėžinyje, patenka ir statiniai – mediniai namai (MN). Akivaizdu, kad už brėžinyje pažymėtos pareiškėjo prašomos panaikinti sklypo ribos yra įsiterpę statiniai.
Konstatuotina, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl pagrįstai negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu šio sklypo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas. Teisės aktuose nėra nustatyta išimčių, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, būtų pripažįstami įsiterpusiais žemės sklypais. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad formuojamas 350 kv. m ploto žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme. Kadangi pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto kraštinių ilgiai viršija 10 metrų (kraštinės ilgis 12,14 metrų ir 12,40 metrų), minėtas žemės sklypas negali būti laikomas siaura juosta, išimtis nustatyta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje negali būti taikoma.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ir Tarnyba tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei nustatė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaujantis, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti. Netenkinus pirminio reikalavimo panaikinti ginčijamus aktus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių įpareigoti suderinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.