Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-282-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-495-282-2012
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00574-2005-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
B. V.
Nukentėjusysis
S. B.
Advokatai
Anželika Meškaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-282/2012
Teisminis proceso Nr. 1-40-1-00574-2005-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.29.1.; 1.2.29.3.; 2.1.7.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjai advokatei Anželikai Meškaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-10-02 veikos padarymo) 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-05-05 veikos padarymo) 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-06-30 veikos padarymo) 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-04-23 veikos padarymo) 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, B. V. paskirta galutinė bausmė – 7 220 Lt dydžio bauda.

Nukentėjusiojo S. B. pareikštas 1 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies ir iš B. V. priteista 500 Lt nukentėjusiajam S. B. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

B. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2003-10-02, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam policininkui V. P. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus vairuojant transporto priemonę – automobilį „BMW 324“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tris kartus pasirašydamas S. B. vardu, suklastojo tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, B. V. nuteistas už tai, kad jis 2005-05-05, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiajam patruliui R. B. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) už KET pažeidimus vairuojant transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tris kartus pasirašydamas S. B. vardu administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) bei vieną kartą pasirašydamas S. B. vardu nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, B. V. nuteistas už tai, kad jis 2005-06-30, apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono PK vyresniajam patruliui K. R. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) už KET pažeidimus vairuojant transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tris kartus pasirašydamas S. B. vardu administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) bei vieną kartą pasirašydamas S. B. vardu nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, B. V. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-23, apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos patrulių rinktinės vyresniajam patruliui S. S. surašius nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) už KET pažeidimus vairuojant transporto priemonę – automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą pasirašydamas S. B. vardu, suklastojo tikrą dokumentą – nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, B. V. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, nuo 2006-02-11 (įsigaliojo BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija priimta 2006-01-20 įstatymu Nr. X-511) iki 2007-04-23 laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, ir 2007-04-23, apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo šį vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos patrulių rinktinės vyresniajam patruliui S. S., sustabdžiusiam jo vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. V. prašo panaikinti teismo 2012-03-28 nuosprendį ir jį išteisinti, nes nesurinkta pakankamai neginčijamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, ir teigia, kad teismas prielaidomis negalėjo remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad iš jam inkriminuotų nusikaltimų matyti, kad juos sudaro analogiški veiksmai – neva, jis nuo 2003-10-02 iki 2007-04-23 turėjo jam nepriklausantį dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, ir dėl KET pažeidimų eilę kartų jį, kaip vairuotoją, sustabdžiusiems policijos pareigūnams, pateikdavo minėtą dokumentą, be to, policijos pareigūnams fiksuojant jo, kaip vairuotojo, padarytus KET pažeidimus, jis, neva, darydavo įrašus S. B. vardu administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei nutarimuose. Tačiau nei viename iš teismo nagrinėtų nusikalstamos veikos epizodų, net pačiame paskutiniame 2007-04-23, policijos pareigūnai nesulaikė asmens, kuris faktiškai pateikė jiems S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, nenustatė to asmens tapatybės įvykio metu, o vėliau, nei vienas iš pareigūnų neatpažino jo, kaip galimo (buvusio sustabdyto) pažeidėjo. Todėl laiko, kad tiesioginių įrodymų, jog jis asmeniškai dalyvavo nusikaltimų padaryme byloje nėra, o faktai, kad kažkoks asmuo naudojo S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą išaiškėjo tik vėliau, kai buvo pradėtas paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) išieškojimas iš paties S. B.. Pažymi, kad jis nebuvo jam kaltinime nurodytų automobilių savininku, o kai kurių automobilių buvę savininkai, pirkėjai, pardavėjai, kurie nustatyti ir apklausti byloje, taip pat nenurodė ir neatpažino jo, kaip galimo automobilių naudotojo. Teigia, kad jo sąsajos su jam inkriminuotais įvykiais yra netiesioginės, kadangi kai kurios nurodytos transporto priemonės buvo apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu jo vardu.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis kaltės nepripažino, aiškino, kad jokio svetimo vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir nenaudojo, o jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu dirbo ir dabar dirba atsakingą darbą – saugos tarnybose, turėjo jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, tarnybinį ginklą, neturėjo jokios vados nusižengti įstatymui. Nors anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus (paskutinį kartą 2008 metais), visuomet pateikdavo pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimą, kurio niekada nebuvo praradęs, todėl, neturėjo jokio pagrindo naudoti kito asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, ir, tuo labiau, klastoti policijos pareigūnų surašytus protokolus ar nutarimus. Teigia, kad jam nepriklausančius automobilius apdrausdavo savo vardu paprašytas gero pažįstamo D. B. (D. B.), kuris dažnai vairuodavo įvairias transporto priemones. Neneigia, kad galėjo pats surašyti ir pasirašė kai kuriuos jam bylos nagrinėjimo metu parodytus iš draudimo bendrovių išreikalautus dokumentus, tačiau po tiek metų negalėjo pasakyti kuriuos ir dėl kai kurių jam teisme parodytų įrašų ir parašų abejojo. Pastebi, kad pats D. B. niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tačiau turėjo nemažai administracinių nuobaudų už vairavimą „be teisių“ ir kt. pažeidimus. Teigia, kad kitų aplinkybių (be automobilių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo), dėl kurių būtų galima jį susieti su jam inkriminuojamais nusikaltimais, byloje nebuvo nustatyta.

Teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi netiesioginiais įrodymais – papildomai gautomis specialisto išvadomis ir ekspertizės aktu, tačiau šių tyrimų metu nei viename iš suklastotų dokumentų nebuvo įrodytas faktas, kad jis pasirašė juose (žr. specialisto išvados Nr. 11S-272 (10) 6 lapas, ketvirtuoju klausimu t. 2, b. l. 114). Dėl to mano, kad byloje turėjo būti arba įrodyta, kad kiekviename jam inkriminuojamame suklastotame dokumente pasirašė jis, arba, to nenustačius, jis turėjo būti išteisintas, nes įstatymas draudžia teismui nuosprendyje remtis prielaidomis. Daro išvadą, kad nesant neginčijamų įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamą veiką, visos teismo sprendime padarytos prielaidos, įvardintos „teismo išvadomis, vertinant įrodymų visumą“, nelaikytinos įrodymais ir nenustačius nei viename epizode, jog jis vietoj S. B. pasirašė suklastotus dokumentus policijos pareigūnų akivaizdoje, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog visais atvejais būtent jis pateikdavo policijos pareigūnams S. B. vairuotojo pažymėjimą, ir atitinkamai, negalėjo būti inkriminuota ir nusikalstama veika, jog jis, neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, nuo 2006-02-11 iki 2007-04-23 laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, ir 2007-04-23 apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini), panaudojo šį vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos patrulių rinktinės vyresniajam patruliui S. S., sustabdžiusiam jo vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodo, kad nesurinkus jo kaltės įrodymų, nenagrinėtinas ir nuketėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl B. V. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistasis savo nekaltumą grindžia tuo, kad kaltinime nurodytų pažeidimų metu jis dirbo, kad draudimo sutartis sudarė paprašytas draugo, kad policijos pareigūnai, buvę automobilių savininkai ir pirkėjai jo neatpažino bei, kad specialistų išvadose ir ekspertizės akte nėra konkrečiai nurodyta, kad jis pasirašė suklastotuose dokumentuose.

Nors pagal byloje esančius B. V. darbo apskaitos žiniaraščius 2003-10-02 bei 2007-04-23 jam buvo darbo dienos, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, nes, pvz., 2007-04-23 pažeidimas padarytas ne nuteistojo darbo laiku (jo darbo laikas buvo nuo 19 val. iki 7 val.), o 2003-10-02 nenurodyta nuo kelintos valandos iki kelintos nuteistasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis 2005-05-05 ir 2005-06-30 padarytų administracinių teisės pažeidimų metu dirbo ir buvo savo darbo vietoje. Taigi, nuteistojo versija, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, yra paneigta.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad policijos pareigūnai nesulaikė teisės pažeidimą padariusio asmens, nenustatė jo asmenybės įvykio metu. Pažymėtina, kad administracinės teisės protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tik negalint iš karto vietoje surašyti protokolo, kai jis yra būtinas, arba kai pažeidėjas neturi asmenį paliudijančių dokumentų, pažeidėjas pristatomas į policijos įstaigą (ATPK 263 straipsnis). Teisme apklaustas policijos pareigūnas K. R. patvirtino, kad sustabdyto automobilio vairuotojas protokolo surašymui pateikė reikalingus dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninės apžiūros taloną ir pats pažeidėjas pasirašė surašytuose dokumentuose. Be to, liudytojas parodė, kad jis per raciją tikrino jam paduotą vairuotojo pažymėjimą bei duomenis apie asmens baustumą. Iš bylos taip pat matyti, kad visi administracinės teisės pažeidimo protokolai bei nutarimai už administracinius teisės pažeidimus buvo surašyti dalyvaujant administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pateikus protokolo ir nutarimo surašymui reikalingus dokumentus (1 t. 6, 7, 9, 10, 36, 110 b. l.), todėl policijos pareigūnai neprivalėjo sulaikyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Be to, liudytojas K. R. teisme parodė, kad jo sustabdytas pažeidėjas tikrai buvo ne nukentėjusysis S. B., bet į B. V. panašus asmuo (5 t. 17 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo teisės pažeidimų padarymo praėjo nemažai laiko, ir per jį policijos pareigūnai sustabdė ir daugiau kitų pažeidėjų, logiška, kad policijos pareigūnai bylos tyrimo metu neatpažino ir negalėjo apibūdinti jų nubausto teisės pažeidimą padariusio asmens, todėl tai, kad policijos pareigūnai apelianto neatpažino, nepaneigia jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistasis B. V. tvirtina, kad jis nebuvo kaltinime nurodytų automobilių savininku, o automobilius apdrausdavęs paprašytas draugo D. B.. Ši nuteistojo versija yra paneigta liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga. Liudytojas V. T. teisme parodė, kad jis pardavė automobilį „BMW 324“, kurio valstybinio numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), ir nors pirkėjo neatsimena, tačiau nurodė, kad vaikinui, kuris pirko automobilį, buvo apie 20 metų. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis „BMW 324“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas nuo 2004-10-16 iki 2004-11-15, sutartis sudaryta V. T. vardu, o draudėjo atstovas – B. V. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Nuteistasis teisme patvirtino, kad 2004-10-16 sudarė draudimo sutartį, apdrausdamas automobilį „BMW 324“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „BMW 324“ pirkimo-pardavimo sandoris buvo trumpas, vienetinis pirkėjo ir pardavėjo susitikimas, laikoma, kad liudytojas V. T. nuteistojo B. V. neatpažino dėl to, kad praėjo nemažai laiko, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Be to, byloje nustatyta, kad B. V. 2007-06-27 iš A. R. įsigijo automobilį „BMW 318”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį persiregistravo savo vardu, pakeitė automobilio valstybinius numerius. Šio fakto neneigė ir pats apeliantas, nurodydamas, kad šiuo automobiliu naudojosi dar pusmetis iki jo įsigijimo, buvo sumokėjęs už jį pinigus, todėl laikoma, kad nuteistasis buvo automobilio „BMW 318”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas 2007-04-23 padarytos nusikalstamos veikos metu. Nuteistasis tvirtino neprisimenantis, ar buvo įsigijęs automobilį „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teisme pripažino pasirašęs draudimo sutartyse dėl to automobilio draudimo. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2005-01-28 iki 2005-02-27 ir draudėjas bei mokėtojas buvo B. V. (2 t. 168, 176–178 b. l.), o sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytose E. S. vardu, B. V. nurodytas kaip jo atstovas (2 t. 147–148, 157, 158 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad bylos duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis buvo automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) naudotuoju 2005 metais, kai buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos.

Nors nuteistasis pripažino sudaręs automobilių draudimo sutartis, tačiau tvirtino tai daręs paprašytas draugo D. B.. Liudytojas M. D. teisme patvirtino šią nuteistojo versiją parodydamas, kad D. B. prašydavo apdrausti automobilius, nes pats to negalėjo padaryti dėl skolų antstoliams, kad D. B. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir naudojosi padirbtu vairuotojo pažymėjimu. Tačiau tokius nuteistojo ir liudytojo, kuris yra nuteistojo draugas, parodymus paneigė liudytoja I. B. teisme paaiškindama, kad jos vyras turėjo policijos išduotą laikiną leidimą vairuoti automobilį ir, kad be jos žinios D. B. negalėjo įsigyti automobilio bei jo apdrausti, kadangi ji tvarkė šeimos pinigus ir jam duodavo pinigų.

Nuteistasis tvirtino, kad D. B. 2007 m. pavasarį keturioms dienoms paskolino automobilį „BMW 318” važiuoti į Santariškes ir pas gimines, tačiau liudytoja I. B. teisme parodė, kad jos vyras D. B. į Vilnių tikrai nėra važiavęs, nes gydėsi Kaune ir Šiauliuose, visada būdavo namuose, kadangi nedirbo, buvo pirmos grupės invalidas ir nuolatos vartodavo vaistus. Liudytoja taip pat parodė, kad konfiskavus jų turėtą automobilį „BMW“, nematė, kad vyras būtų turėjęs kitą automobilį, be to, D. B. vairuodavo, tik kai ji pati būdavo šalia.

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-264 (10) nurodyta, kad 2003-10-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antroje lapo pusėje eilutėje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ rankraštinius įrašus „NOŠIRDŽIAI GAILIUOSIU PADARES PAŽEIDIMA“, 2005-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje lapo pusėje eilutėje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ rankraštinius įrašus „PAŽEIDIMO NEGINČIJU NUOŠIRDŽIAI GAILIOSIU“, 2005-06-30 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje lapo pusėje eilutėje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ rankraštinius įrašus „VaiRAVO automobILIO NeabDRouSTO“, 2007-04-23 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „administracinėn atsakomybėn patraukto asmens/nukentėjusiojo parašas“ rankraštinį įrašą „SUTINKU“ bei eilutėse „Pažeidėjo parašas“, „Parašas“, „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas“, „Nutarimo nuorašą (kopiją) gavau“, „administracinėn atsakomybėn patraukto asmens/nukentėjusiojo parašas“ parašė ir pasirašė vienas ir tas pats asmuo (2 t. 98–103 b. l.). Ekspertizės aktu Nr. 11Š-268 (11) nustatyta, kad 2003-10-02 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-06-30 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pažeidimus padaręs asmuo pasirašė vienas ir tas pats žmogus, kuris pasirašė ir 2005-03-05 draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), 2005-01-28 draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-01-28 prašymą dėl draudimo sutarties nutraukimo, 2007-10-11 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 187–196 b. l.). Specialistų išvadose Nr. 11Š-230 (09) ir Nr. 11Š-273 (10) nurodyta, kad šiuos įrašus padarė ir pasirašė ne S. B. (2 t. 89–92, 118–120 b. l.). Be to, nustatyta, kad šių rankraštinių įrašų nepadarė bei nepasirašė D. T. (2 t. 98–103 b. l.) ir H. K. (2 t. 109–114 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 11Š-272 (10) bei ekspertizės akte Nr. 11Š-268 (11) nurodyta, jog tikėtina, kad minėtus rankraštinius įrašus dokumentuose padarė ir pasirašė bei 2005-03-05 draudimo liudijime (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „draudėjas ar jo atstovas“ rankraštinį įrašą „BeNJAMINAS VAIDILA“ parašė B. V. (2 t. 109–114 b. l. 4 t. 187–196 b. l.). Nors specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta tikėtina išvada dėl B. V. rašysenos, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad lyginant tiriamuosius parašus su lyginimui pateiktais B. V. rašysena ir parašais, nustatyti bendrųjų požymių sutapimai: iš dalies transkripcijos, išsilavinimo, judesių koordinacijos, tempo, raidžių ir užraito dydžio, įbėgio, rišlumo, bei specialiųjų požymių sutapimai: santykinis judesių išsidėstymas vertikalėje ir horizontalėje, judesių sujungimo rūšis, kad šie sutapimai yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai. Teisme specialistė R. P. patvirtino specialistų išvadas ir nurodė, kad davė tikėtiną išvadą, jog dokumentuose pasirašė B. V. dėl to, kad bendrieji ir specialieji požymiai sutapo, be to, atsižvelgė į tai, kad įrašai dokumentuose buvo trumpi, dalis padaryti spausdintinėmis raidėmis. Specialistė nurodė, kad jos pateikta tikėtina išvada, jog dokumentus pasirašė B. V., yra pakankamai stipri (5 t. 18 b. l.). Įvertinus tai, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei nutarimuose ir draudimo pateiktuose dokumentuose rankraštinius įrašus padarė ir pasirašė vienas ir tas pats asmuo, kad nuteistasis prisipažino pasirašęs draudimo sutartis bei paminėtų specialistų išvadų visuma leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad 2003-10-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-06-30 administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-23 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus padarė ir pasirašė nuteistasis B. V., o ne D. B.. Be to, pastebėtina, kad administracinės teisės pažeidimo protokoluose kaip pažeidėjo gyvenamoji vieta nurodyti adresai, betarpiškai susiję su pačiu nuteistuoju, pvz. „(duomenys neskelbtini)“ yra paties kaltinamojo gyvenamoji vieta, o „(duomenys neskelbtini)“ – paties nuteistojo teigimu šiuo adresu gyveno jo motina, o draudimo dokumentuose šiuo adresu nurodyta ir paties nuteistojo gyvenamoji vieta (2 t. 167, 168, 176, 177, 178 b. l., 4 t. 148–151 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad už padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo sustabdytas B. V., nes jis pasirašė administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei nutarimuose, tačiau jis prisistatė ir pasirašė ne savo, o S. B. vardu ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, todėl pagrįstai B. V. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Nors B. V. ir nebuvo praradęs jam išduoto vairuotojo pažymėjimo, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad nuteistasis keturis kartus policijos pareigūnams pateikdamas S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir pasirašydamas nukentėjusiojo vardu, suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo S. B. vardu išduotas seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2000-11-29 nebegaliojo. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei UADB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti nukentėjusiojo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas bei draudimo sutartyje nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresas) liudija, kad tik asmuo, turėjęs S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, galėjo tokiais duomenimis pasinaudoti. Nors B. V. neigė sudaręs minėtą draudimo sutartį, tačiau byloje nustatyta, kad šio draudimo sudarymo metu jis naudojosi sutartyje nurodytu automobiliu, o automobilio pardavimas sutampa su sutarties nutraukimo data. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo duomenimis disponavo asmuo, kuris ir pasirašė administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei draudimo sutartyse, kad B. V. prisipažino pasirašęs draudimo sutartyse, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose bei draudimo sutartyse nurodyti duomenys yra susiję su pačiu nuteistuoju, daroma išvada, kad įrodyta, jog B. V. neteisėtai laikė nukentėjusiojo S. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo pateikiant policijos pareigūnams. Dėl to B. V. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 302 straipsnio 2 dalį.

Nustačius, kad B. V. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, civilinis ieškinys priteistas pagrįstai, nes nukentėjusysis S. B. patyrė stresą, kadangi dėl kaltininko veiksmų jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos, kurios buvo įrašytos į jo asmens duomenų bazę Vidaus reikalų sistemoje, ir jis buvo įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, be to, jo reputacija dirbant teisėsaugoje privalo būti nepriekaištinga. Priteistas civilinis ieškinys nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Dėl to nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio dėl civilinio ieškinio priteisimo keisti ar naikinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo B. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėBoleslovas Kalainis