- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- eI3-7911-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01726-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. M., A. B., V. B., A. Š., D. M., T. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. Š., D. M., A. M., A. M., A. B., T. B., V. B. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Š. prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-10-22 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2023-07-19.
Pareiškėja savo prašyme nurodo ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė patvirtino, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-12-30 sprendimu Nr. eI-7485-554/2019 (toliau – Sprendimas) pratęsė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2018-10-22 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021-07-19. Kadangi aplinkybės, dėl kurių teismas Sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nėra išnykusios pareiškėja pateikė pareiškimą dėl termino pratęsimo dar dviem metams. Nurodo, kad jai ir jos sūnui A. Š. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Butas), esantis gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Namas). Name kiti butai priklauso D. M., A. M. ir A. M., A. B., T. B., V. B.. Be to, visi butų ir kitų patalpų savininkai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Sklypas) bendraturčiai. Pareiškėja yra rekonstravusi Butą ir jo plotas šiek tiek padidėjo. Atlikus rekonstravimą į Butą patenkama ne pro bendro naudojimo laiptinę, o tiesiai iš lauko, per pristatytą Buto dalį. VTPSI 2018-10-11 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog Buto rekonstravimas yra savavališka statyba ir 2018-10-22 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2019-04-19 nugriauti Buto išplėtimą ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja 2019-04-09 kreipėsi į VTPSI prašydama pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui ir VTPSI 2019-04-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) terminą pratęsė iki 2019-07-19. Tikslu įteisinti Buto rekonstravimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (buto Nr. 2) rekonstravimo projektą, įteisinant savavališką statybą (duomenys neskelbtini), Kaunas“ (vertintinas kaip projektiniai pasiūlymai ir toliau vadinamas Projektiniais pasiūlymais). Buto rekonstravimui reikalinga gauti kitų butų savininkų sutikimus. Ieškovė net du kartus kreipėsi į A. M., A. M., A. B., T. B. ir V. B. prašydama jų sutikimų, tačiau jie abu kartus pareiškė, kad su Projektiniais pasiūlymais nesutinka ir abu kartus nenurodė jokių savo nesutikimų motyvų. Savo nesutikimais jie pažeidžia Pareiškėjos teisę įsiteisinti Buto rekonstravimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Pareiškėja jiems pareiškė ieškinį dėl teisės be jų sutikimo pagal Projektinius pasiūlymus parengti projektą ir pagal pastarąjį gauti statybą leidžiantį dokumentą. Civilinė byla (2019 metais jos Nr. buvo e2-17520-429/2019) (toliau – Kita byla 1) yra nagrinėjimo stadijoje. Taigi tam, kad pareiškėja įteisintų savavališką statybą, jai yra būtina pagal Projektinius pasiūlymus parengti projektą ir gauti pagal pastarąjį statybą leidžiantį dokumentą. Šiems veiksmams atlikti, be kita ko, yra būtinas ir Namo bei Sklypo bendraturčių sutikimas arba teismo sprendimas, kurio būtų leidžiama Pareiškėjai parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be minėtų asmenų sutikimų. Pareiškėja veikė sąžiningai, aktyviai, operatyviai, nes po Privalomojo nurodymo surašymo sudarė sutartį dėl projekto savavališkai statybai įteisinti parengimo, buvo parengti Projektiniai pasiūlymai, taigi atliko viską, kas nuo jos priklausė, kad savavališka statyba būtų įteisinta per Privalomajame nurodyme nustatytą terminą. Tačiau kitų butų savininkai sutikimų nedavė ir tokių savo sprendimų visiškai nemotyvavo, o Kita byla 1 dėl šių sutikimų iki 2021-07-19 nebus išnagrinėta. Kitų butų savininkų nesutikimai bei Kitos bylos 1 nagrinėjimo trukmė yra objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių ji neturėjo galimybių Privalomąjį nurodymą įvykdyti iki pratęsto termino pabaigos. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2186-1026/2021 (toliau – Kita byla 2) pagal A. M., A. M., A. B., T. B. ir V. B. ieškinį pareiškėjai, A. Š. ir D. M., kuriuo, be kita ko, reikalaujama nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką. Pareiškėja pažymi, jog teismas pratęsdamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-07-19 Sprendimą motyvavo tuo, kad: „Statytojui suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą, kreipiantis į atitinkamus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, to aktyviai siekia (parengė Projektą), tačiau didžioji dalis procedūrų ir veiksmų nepriklauso nuo jos valios, nes tai atskirų institucijų kompetencija (derinimas, tvirtinimas, tikrinimas ir pan.). Pareiškėja negali visiškai įtakoti institucijų veiksmų laiko atžvilgiu ir todėl veiksmų atlikimo terminai iš esmės nėra priklausomi tik nuo pareiškėjos valios. Be to, pareiškėja privalo gauti žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimus dėl statinio rekonstrukcijos. Pateikti duomenys patvirtina, kad didžioji dalis bendraturčių gera valia sutikimo neduoda. Pareiškėja aktyviais veiksmais siekia teismo pagalba teisėtais būdais pabaigti rekonstrukcijos procesą be bendraturčių sutikimo ir tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-17520-429/2019 duomenys (TIS Liteko). Akivaizdu, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui įtakos turės taip pat ir sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-15420-429/2019, kur sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šių civilinių bylų eigai, galimam apeliaciniam ir kasaciniam procesams pareiškėja taip pat negali turėti jokios įtakos. Nustatytos faktinės aplinkybės ir administracinėje byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti jai terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas, atsižvelgdamas į procedūrų trukmę, civilinių bylų nagrinėjimo stadiją, pripažįsta, kad pareiškėjos prašomas nustatyti terminas nėra per ilgas ir gali būti pratęstas iki prašomos datos - 2021 m. liepos 19 d. (ABTĮ 56 str.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja šio proceso nesistengia vilkinti ir tai patvirtina dokumentų, susijusių su Projekto rengimu, duomenys.“ Šis Sprendimas yra įsiteisėjęs ir visuotinai privalomas. Sprendime nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai pagal dabar reiškiamą pareiškimą. Be to, Sprendimas sukūrė atitinkamus teismo precedentus, o tiek Konstitucinio Teismo, tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje yra gausiai ir nuosekliai išaiškinta, kad teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų ir privalo jais vadovautis nagrinėdami analogiškas bylas. Pareiškėja pažymi, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių teismas Sprendime pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra išnykę. Tiek Kita byla 1, tiek Kita byla 2 ligi šiol tebėra nagrinėjamos I-osios instancijos teismuose. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju yra tas pats, Sprendime jau kartą teismo nustatytas, pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti tolimesniam laikotarpiui. Sprendime nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai dabartinei bylai, o Sprendimas vertintinas kaip taikytinas teismo precedentas, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstinas tolimesnei datai. Kadangi tiek Kita byla 1, tiek Kita byla 2 tebėra nagrinėjamos I-osios instancijos teisme, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tikslinga pratęsti tokio paties ilgio terminui kaip ir Sprendime, t. y. dviem metams, nes tokio termino protingumą, proporcingumą jau kartą pripažino teismas. Atsižvelgiant į vidutinę bylų nagrinėjimo teismuose trukmę ir į tai, kad Kitoje byloje 1 ir Kitoje byloje 2 priimti I-osios instancijos teismo sprendimai / nutartys greičiausiai bus ginčijami apeliacine tvarka, bei į tai, kad po galutinio teismo sprendimo / nutarties minėtose bylose pareiškėjai dar būtų reikalingas protingas terminas projektui parengti bei statybą leidžiančiam dokumentui gauti, įskaitant ir tam reikalingą derinimą su atsakingais viešojo administravimo subjektais, manytina, kad teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus atitiktų Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas iki 2023-07-19.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į prašymą nesutinka, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas iki 2023-07-19, nes prašomas terminas yra akivaizdžiai per ilgas ir nepagrįstas, o teismui nusprendus terminą pakartotinai pratęsti prašo jį pratęsti objektyviai reikalingam terminui pagal teisės aktų nuostatas bei byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas 2018-09-28 atliko patikrinimą ir 2018-10-10 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo nustatyta, kad „savavališkai pastatytas priestatas prie gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini)“, statybos pradžia – „2015 m.“. Inspekcijos pareigūnas statytojai 2018-10-11 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad „savavališkai prie daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini), Kaune pastatytas priestatas, ilgis apie 2,20 m, plotis apie 4,50 m, aukštis apie 3,40 be statybą leidžiančio dokumento“, statybos rūšis – „Statinio rekonstravimas“, kategorija – „Neypatingas“. Inspekcija, statytojai surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojos pareikalavo iki 2019-04-19 „nugriauti (išardyti) savavališkai prie daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune pastatytą priestatą ilgis apie 2,20 m, plotis apie 4,50 m, aukštis apie 3,40 m, ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos Kauno departamentas 2019-04-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019-07-19. Teismas 2019-12-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 (toliau – 2019-12-30 sprendimas) pareiškėjos prašymą tenkino ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021-07-19. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą neypatingojo statinio rekonstravimui turi būti rengiamas rekonstravimo projektas ir pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą neypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kitų privalomų dokumentų, turi būti pateiktas „žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, <...>“. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, siekia, kad būtų pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nes pareiškėja dėl, jos nuomone, svarbių priežasčių nespėjo nurodymo įvykdyti. Pareiškėjos nuomone, Teismo 2019-12-30 sprendime, kuriuo nuspręsta privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2021-07-19, nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai pagal dabar reiškiamą pareiškimą. Inspekcijos nuomone, pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojos suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Inspekcija įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą, juo labiau, kad, pareiškėjai jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas 9 mėnesių terminas privalomąjį nurodymą įvykdyti, Teismo 2019-12-30 sprendimu papildomai buvo suteiktas 2 metų terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, todėl turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, jog nepagrįstai ilgo termino suteikimas nepaskatins pareiškėjos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, taigi ir nepagrįstai ilgą laiką – dar du metus – išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., T. B., V. B., A. M., A. M. prašo netenkinti pareiškėjos prašymo ir nepratęsti termino privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismus, pateikdama melagingą ir išgalvotą informaciją. Nurodo, kad pareiškėja pasirodė 2016 m. ir pradėjo griauti namo pamatus ir sienas. Jokio rekonstrukcijos plano nebuvo, o savavališkai pastatytame priestate, išardydama dalį namo pamato, ji įrengė laiptus į namo rūsį, o bendrą įėjimą į rūsį iš laiptinės užmūrijo. Rūsio užgrobimas nagrinėjamas kitoje byloje, kur A. Š. yra atsakovė. Balsavimo biuletenyje teigiama, kad paliktos visos nešančios konstrukcijos, deja, buvo nuardytas ne tik pamatas, bet ir dalis nešančios išorinės namo sienos, dėl ko sėda mansardos kampas ir skilo 6 buto siena, ką patvirtina eksperto išvada. Tik tada, kai namo bendrasavininkiai kreipėsi į VTPSI su skundu ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nustatytas terminas statiniui pašalinti iki 2019-04-19, A. Š. kreipėsi į projektuotojus. Architektė J. Š., nesigilindama į pastato konstrukciją, pagal A. Š. pageidavimus paruošė projektą. Vykdyti VTPSI privalomųjų nurodymų A. Š. nesiruošė, o 2019-06-11 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą be kitų butų savininkų pripažinimo (c. b. Nr. e2-247-848/2021) ir į VTPSI termino statiniui pratęsimo dvejiems metams iki 2021-07-19. Visą tą laiką, nuo akto surašymo 2018 m. V. V. ir A. Š. statė terasas, mūrijo, griovė, klojo grindinius ir t.t. be jų sutikimo, tiek jų bendrame sklype, tiek ir šalia esančioje valstybinėje žemėje. 2021-07-14 pareiškimu A. Š. vėl prašo pratęsti dvejiems metams Privalomojo nurodymo terminą. Ji puikiausiai žino eksperto išvadą dėl pamatų išardymo ir nešančių sienų atstatymo, kad mansardos kampas važiuoja žemyn, o siena skyla, gal po poros metų nebebus ką remontuoti. Prašo nesutikti su A. Š. prašymu, nes keturi metai ji su V. V. pažeidžia jų teisėtas konstitucines teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. prašė netenkinti pareiškėjos prašymo, nes terminas pareiškėjai jau buvo pratęstas tris kartus ir niekas nepajudėjo į priekį. Ji turėjo pakankamai laiko. Sutinka, kad be jo ir kitų butų savininkų sutikimo pareiškėja negali gauti leidimo statybos darbams, bet jie nesutinka, nes pareiškėjas pažeidžia jų teises.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prašė netenkinti pareiškėjos prašymo, nes laiko įvykdyti nurodymą ji turėjo pakankamai, ji pažeidžia jos teises.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. prašė netenkinti pareiškėjos prašymo, nes ji statė ir stato be jokių sutikimų.
Atsiliepimas
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje esančiais įrodymais, kurių sudėtinė dalis yra ir visi anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 esantys įrodymai, prijungti prie šios bylos 2021-07-20 nutartimi, nustatyta:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-09-28 atliko patikrinimą ir 2018-10-10 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad buvo rastas savavališkai pastatytas priestatas prie gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir neteisėtos statybos pradžia nustatyta – 2015 metai.
Pareiškėja yra šios gyvenamosios patalpos bendrasavininkė (jai priklauso ½ dalis, likusi ½ dalis jos sūnui – trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š.).
Inspekcija 2018-10-11 pareiškėjai surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad savavališkai prie daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 2 pastatytas priestatas; statinio ilgis apie 2,20 m, plotis apie 4,50 m, aukštis apie 3,40, statybos rūšis – statinio rekonstravimas, kategorija – neypatingas statinys.
Inspekcija 2018-10-22 Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas) iš pareiškėjos pareikalavo iki 2019-04-19 nugriauti (išardyti) savavališkai prie daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 2 pastatytą priestatą, kurio ilgis apie 2,20 m, plotis apie 4,50 m, aukštis apie 3,40 m, ir sutvarkyti statybvietę.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-247-848/2021 pagal ieškovės A. Š. ieškinį žemės sklypo bendraturčiams ir kitų butų savininkams dėl teisės parengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą be kitų butų (patalpų) savininkų sutikimų pripažinimo, taip pat nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-2186-1026/2021 pagal bendraturčių ieškinį atsakovei A. Š., A. Š., D. M. dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Šiose civilinėse bylose pareiškėja siekia parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui be gyvenamojo namo kitų butų savininkų sutikimo, o šios bylos tretieji suinteresuoti asmenys siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu prie daugiabučio gyvenamojo namo ir ūkiniu pastatu naudojimosi tvarką. Be to, paminėtame bendrosios kompetencijos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1320-528/2021, kurioje sprendžiamas bendrasavininkų ginčas dėl naudojimosi namo rūsiu tvarkos nustatymo.
Inspekcijos Kauno departamentas 2019-04-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjai pratęsė iki 2019-07-19.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymas dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Pažymėtina, kad paties Privalomojo nurodymo pareiškėja neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.
Pažymėtina, kad nurodyta Priežiūros įstatymo norma tik Inspekcijai apriboja maksimalų 3 mėnesių terminą, kuriam ji gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o teismui jokių apribojimų dėl maksimalios privalomojo nurodymo įvykdymo trukmės ir termino pratęsimų skaičiaus nenustato. Todėl esant įstatyme numatytam pagrindui, teismas gali pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti ir daugiau nei vieną kartą.
Remiantis teismų praktika, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2021 m. birželio 16 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1757-525/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2291-624/2021, 2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
Taigi, svarbios priežastys gali būti siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, nes savavališkos statybos įteisinimas, nesant draudimo statybą vykdyti apskritai, yra vienas iš galimų privalomojo nurodymo įvykdymo būdų.
LVAT pripažįsta, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2016 m. rugsėjo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1023-822/2016, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).
Taigi, viena iš procedūrų, kuri galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina su kitų statybos įteisinimui reikalingų dokumentų gavimu, kurio nagrinėjamu atveju ir siekia pareiškėja, gindama civilinėje byloje savo teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be kitų gyvenamojo namo butų savininkų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti teismas turi nustatyti, ar per Inspekcijos suteiktą terminą pareiškėja ėmėsi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Atsižvelgiant į prašymo argumentus, šiuo atveju reikia nustatyti, ar pareiškėja per nustatytą, o vėliau Inspekcijos ir teismo pratęstą terminą siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu siekia, ar dėl to, kad šio dokumento iki šiol negavo yra jos kaltė, taip pat - ar pareiškėja turėjo galimybę daryti įtaką šiam procesui ir jo trukmei, ar Privalomojo nurodymo neįvykdymas priklausė nuo jo valios ar ne.
Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos statyba, kurios padarinius Inspekcija reikalauja pašalinti, yra savavališka, ir kad jos padarinius privaloma pašalinti. Savavališkos statybos pobūdį patvirtina Inspekcijos surašytas Savavališkos statybos aktas, kurio pareiškėja neginčija. Šiame akte konstatuota, kad pareiškėja savavališkai atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingojo statinio rekonstravimui statytojas privalo parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.
Pareiškėja, vykdydama Privalomąjį nurodymą, pasirinko Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu ji siekia gauti pagal įstatymą privalomą statybą leidžiantį dokumentą.
Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti statinį pareiškėja, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis valdo žemės sklypą, kuriame atliko statybos darbus, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, be kitų dokumentų, turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo bendrasavininkais arba remiantis 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, turi pateikti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją.
Pareiškėjai Regionų apygardos administracinis teismo 2019-12-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 jau buvo pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2021-07-19, nes teismas konstatavo, kad pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, to aktyviai siekia (parengė Projektą), tačiau didžioji dalis procedūrų ir veiksmų nepriklauso nuo jos valios, nes tai atskirų institucijų kompetencija (derinimas, tvirtinimas, tikrinimas ir pan.), o pareiškėja negali visiškai įtakoti institucijų veiksmų laiko atžvilgiu ir todėl veiksmų atlikimo terminai iš esmės nėra priklausomi tik nuo pareiškėjos valios. Taip pat teismas minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėja privalo gauti žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimus dėl statinio rekonstrukcijos, tačiau didžioji dalis bendraturčių gera valia sutikimo neduoda, o pareiškėja aktyviais veiksmais siekia teismo pagalba teisėtais būdais pabaigti rekonstrukcijos procesą be bendraturčių sutikimo ir tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-17520-429/2019 duomenys. Be to, teismas sprendė, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui įtakos turės taip pat ir sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-15420-429/2019, kur sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau šių civilinių bylų eigai, galimam apeliaciniam ir kasaciniam procesams pareiškėja taip pat negali turėti jokios įtakos. Teismas kontatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti jai terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per 2019-12-30 teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 pratęstą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjos ginčas su kitų butų ir žemės sklypo bendraturčiais, kurių atsisakymas duoti rašytinį sutikimą pareiškėjos patalpų rekonstrukcijai yra kliūtis gauti statybą leidžiantį dokumentą bei taip pašalinti neteisėtos statybos padarinius, dar nėra išspręstas Kauno apylinkės teismo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas dar nėra išnagrinėjęs civilinės bylos Nr. e2-247-848/2021 (buvęs Nr. e2-17520-429/2019), kurioje pareiškėja siekia įgyti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą be kitų butų savininkų sutikimo. Kaip minėta, toks sutikimas yra vienas iš būtinų dokumentų, kurį pareiškėjai reikia pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, o būtent dėl nurodyto ginčo dėl nesutikimo pareiškėja negali tęsti pradėtos procedūros savavališkos statybos įteisinimui. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja po Privalojomojo nurodymo surašymo nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad jį įvykdytų vienu iš įstatymo leidžiamų būdų – įteisinant savavališką statybą. Po 2018-10-22 surašyto Privalomojo nurodymo nepraėjus nei mėnesiui pareiškėja 2018-11-14 sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto savavališkai statybai įteisinti parengimo ir tą patį mėnesį buvo parengtas Projektas (projektiniai pasiūlymai). Siekdama gauti kitų butų savininkų sutikimus pareiškėja civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka inicijavo gyvenamojo namo būtų savininkų balsavimą dėl pritarimo Projektui, kuris įvyko 2019-02-20, tačiau sutikimo negavo. Kadangi be sutikimo negalėjo iki Inspekcijos nustatyto termino gauti statybą leidžiančio dokumento, pareiškėja kreipėsi dėl šio termino pratęsimo ir Inspekcija 2019-04-10 sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjai pratęsė iki 2019-07-19. Per pratęstą terminą pareiškėja pakartotinai inicijavo gyvenamojo namo būtų savininkų balsavimą dėl pritarimo Projektui, kuris įvyko 2019-06-04, tačiau sutikimo vėl negavo, todėl nedelsiant (2019-06-11) su ieškiniu dėl atsisakymo duoti sutikimą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2019-12-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 pripažino, kad neišspręstas civilinis ginčas dėl pareiškėjos teisės tęsti statybą leidžančio dokumento gavimo procedūrą be kitų butų savininkų sutikimo yra svarbi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausianti aplinkybė, kuriai ji negali daryti įtakos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą teismas šioje nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad priežastis, dėl kurios Regionų apygardos administracinio teismo 2019-12-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7485-554/2019 pareiškėjai iki 2021-07-19 buvo pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, neišnyko iki teismo nustatytos datos ir tai sąlygojo ne pareiškėjos neveikimas ar piktnaudžiavimas savo teise, o nuo jos valios visiškai nepriklausančios aplinkybės. Atidžiai išnagrinėjus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, iš esmės nepriklausančių nuo proceso dalyvių, nes byloje keitėsi ją nagrinėjanti teisėja, kelis kartus bylos nagrinėjimo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas ir teismo posėdžiai nevyko dėl objektyvių galimybių nagrinėti bylą nebuvimo, ne vienas teismo posėdis buvo atidėtas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe. Pareiškėja nei dėl šių aplinkybių, nei dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo užimtumo ir bylos nagrinėjimo spartos nėra atsakinga, todėl šias priežastis, dėl kurių ji nespėjo teismo tvarka išsiaiškinti, ar turės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be reikiamo kitų butų savininkų sutikimo, teismas pripažįsta svarbia priežastimi, sukliudžiusia teismo pratęstu terminu įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Atlikti kitų veiksmų savavliškos statybos įteisinimui, kol neišnagrinėta minėta civilinė byla, pareiškėja negali, nes nepateikus reikiamo sutikimo arba teismo leidimo kreiptis be šio sutikimo pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą negali būti spręndžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuosekliai siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą įstatymo leidžimu būdu (siekia įteisinti savavališką statybą) ir nuo jos priklausančius veiksmus atlieka nedelsdama, tačiau visų reikiamų procedūrų trukmei negalėjo turėti įtakos dėl užsitęsusio būtino išspręsti civilinio ginčo, nuo kurio priklauso, kokiu būdu pareiškėja turės įvykdyti Privalomąjį nurodymą (įteisinti priestatą ar jį nugriauti) ir ji laiku kreipėsi į teismą su prašymu dar kartą pratęsti terminą, teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai dėl nesutikimo su pareiškėjos prašymu nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą, nes nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja turėjo ilgą laiką Privalomajam nurodymui įvykdyti, ji įrodė, kad negali galutinai jo įvykdyti kol neišspręstas jų ginčas minėtoje civilinėje byloje, o jos trukmė nepriklauso tik nuo pareiškėjos valios. Visi trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai šioje byloje iš esmės susiję su civiliniam ginčui aktualiomis aplinkybėmis. Šioje administracinėje byloje teismas vertina, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, yra svarbios ir ar pareiškėja kaip nors gali jas įtakoti, tačiau nevertina kitų butų savininkų nesutikimo su pareiškėjos parengtu Projektu motyvų, kurie yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Termino pratęsimas pareiškėjai nereiškia savavališkos statybos įteisinimo, su kuriuo nesutinka tretieji suinteresuoti asmenys, nes papildomas terminas reikalingas tam, kad išspręndus minėtą civilinį ginčą pareiškėja žinotų, ar ji gali tęsti statybos įteisinimo procedūrą, ar turės įvykdyti Privalomąjį nurodymą nugriaunant priestatą. Abu Privalomojo nurodymo įvykdymo būdai yra numatyti Priežiūros įstatyme, todėl pareiškėja turi teisę realizuoti savo pasirinktą būdą įteisinti statybą, jeigu gaus kitų butų savininkų nesutikimą pakeisiantį teismo leidimą tęsti šią procedūrą. Tai reiškia, kad Privalomojo nurodymo termino pratęsimas šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių savaime nepažeidžia ir jų teisės nesutikti su savavališkos statybos įteisinimu nepaneigia. Tai tik terminio pareiškėjos siekiamai procedūrai vykdyti pratęsimas, kuris neeliminuoja pareiškėjos pareigos gauti visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir visus trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimus. Pastarieji savo teisę duoti ar neduoti sutikimą pareiškėjai įgyvendins visiškai nepriklausomai nuo šios administracinės bylos baigties. Ši jų teisė ir naudojimosi ja pagrįstumas bus išspręstas minėtoje civilinėje byloje, kurios baigtis turės įtakos ir Privalomojo nurodymo įvykdymo būdui.
Inspekcija nurodo, kad pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių.
Vertinant pareiškėjai nustatytiną naują terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti teismas atsižvelgia į tai, kad pirmą kartą teismui pratęsus šį terminą dviem metams (skaičiuojant nuo teismo Inspekcijos pratęsto termino) jo nepakako minėtai civilinei bylai išnagrinėti net pirmosios instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad civilinei bylai iki šiol esant neišnagrinėtai pilnam savavališkos statybos padarinių pašalinimui prireiks tikrai ne kelių mėnesių, o dar pakankamai ilgo termino. Tačiau įvertinęs tai, kad savavliška statyba tęsiasi taip pat jau pakankamai ilgą laiką teismas sutinka su Inspekcijos nuomone, jog pareiškėjos prašomas dar dviejų metų terminas yra pernelyg ilgas ir neskatins pareiškėjos imtis visų manomų priemonių ir būdų kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius. Nors minėtos civilinės bylos išnagrinėjimas didžiąja dalimi priklauso nuo bylą nagrinėjančio teisėjo, o ne nuo pareiškėjos, tačiau įvertinus tai, kad byla nagrinėjama jau daugiau kaip du metus ir pasirengimas joje jau seniai baigtas, o nagrinėjimui iš esmės kliudė ne įrodymų trūkumas, o kitos organizacinės priežastys, galima pagrįstai tikėtis, jog ši civilinė byla bus išnagrinėta artimiausiu metu. Teismas pažymi, kad visiems teismams prisitaikius dirbti pandemijos sąlygomis ir darbą orgnizuoti nepaisant tam tikrų suvaržymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad civiliniam ginčui išspręsti, įskaitant ir galimą jo nagrinėjimą apeliacine tvarka, reikės dar dviejų metų. Todėl per dvejus metus pasikeitus aplinkybėms ankstesniu teismo sprendimu pripažintas reikalingu dvejų metų terminas nelaikytinas prejudiciniu sprendimui šiam ginčui ir vertintinas iš naujo. Be to, pati pareiškėja, kaip civilinio proceso šalis taip pat turi būti aktyvi ir dėti visas pastangas bei skatinti kuo greitesnį civilinės bylos išnagrinėjimą, naudojantis nuotolinio bylos ngrinėjimo galimybe net ir esant suvaržymams dėl pandemijos. Tik aktyvios pastangos įvykdyti visas sąlygas ir pašalinti visas kliūtis Privalomajam nurodymui įvykdyti gali pateisinti teismo nustatytų terminų nesilaikymą, todėl labai ilgo termino nustatymas, kuris prisidėtų prie galimybės pareiškėjai pasyviai laukti kitų asmenų ar institucijų veiksmų rezultatų, neskatintų pareiškėjos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos rezultatus ir imtis visų įmanonų aktyvių veiksmų šiam tikslui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog prašomas pratęsti terminas yra per ilgas, todėl jis pratęstinas ne dviem metams nuo pasibaigusio ankstesniu teismo sprendimu pratęsto termino pabaigos, o vieneriams metams ir penkiems mėnesiams, t. y. iki 2022-12-19.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. Š. prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-10-22 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2022-12-19.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.