Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl neveiksnumo būklės peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys – L. K. ir L. J. S., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. K. į 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdį kviesta nebuvo, byloje L. K. atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. J. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad L. K. yra jos teta, kurią globoja nuo 2012 metų. Paaiškino, kad po to, kai teta buvo pripažinta neveiksnia, jos sveikatos būklė blogėjo, ji beveik nešneka, retai vaikšto. Nurodė, kad skirti pakartotinę ekspertizę netikslinga, nes tetos psichinė būklė nuo 2012 metų nėra pagerėjusi.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (b. l. 31–32), kurioje nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog L. K. būtų pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad byloje nėra duomenų, jog L. K. psichinė sveikatos būklė būtų pagerėjusi nuo to laiko, kai ji teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės moteris negeba savarankiškai apsirengti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, ji nepažįsta artimųjų ir nesuvokia savo sveikatos būklės. Jos psichinė negalia apriboja galimybes tinkamai mąstyti, orientuotis aplinkoje bei laike. Atsižvelgiant į tai, jai reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. L. K. nesugeba savarankiškai pasirūpinti savimi turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl skirti psichinę ekspertizę nėra tikslinga. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog globėja neatitiktų globotinės interesų, todėl tikslinga L. J. S. palikti L. K. globėja.

Apžiūrai prie civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-14442-191/2012 ir Nr. 2-6072-191/2012.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6072-191/2012 pripažino L. K. neveiksnia (b. l. 12–13). Išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ (b. l. 9–11) nurodyta, kad L. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Asmens gebėjimų vertinimo metu nustatyta, jog moteris nesugeba įvardinti gaunamų asmeninių pajamų, nežino, kaip reikia tvarkyti asmenines pajamas ir išlaidas. L. K. nesugeba papasakoti, ar turi sveikatos sutrikimų, ar vartoja vaistus, ar tvarkosi savo kambarį. Moteris neatpažįsta kartu su ja gyvenančios dukterėčios. Ji negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo galimų sprendimų esmės ir priežasčių. Byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie L. K. sveikatą (b. l. 7–8).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo L. K. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose L. K. būtų pripažįstama neveiksnia.

Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-6072-191/2012, 2012 m. birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-183/2012 išvadoje nurodyta, kad L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F20.0 paranoidinė šizofrenija. Nurodoma, kad tiriamoji apie save anamnestinių duomenų suteikti nesugeba, namuose ji dažnai būna neadekvataus elgesio. Nurodė, kad prasmingas kontaktas labai apsunkintas, atsako tik į kelis klausimus, trumpai, pavieniais žodžiais, o į daugelį klausimų neatsako visai. Tiriamosios žvilgsnis fiksuotas į vieną tašką, veidas amimiškas, emocijos monotoniškos, blankios, mąstymas neproduktyvus, stebimas ryškus pažintinių funkcijų pažeidimas. L. K. reikalinga nuolatinė pagalba, priežiūra, nes savimi pasirūpinti ji negali (b. l. 72–73).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog L. K. psichinė būklė iš esmės pasikeitė, pagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 469 str. 1 d.).

Išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nustatyta, kad L. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

Socialinio darbuotojo išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, todėl teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6072-191/2012 keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu išvadoje įvardintose konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., LR SADM 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).

Peržiūrėjus sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, 2012 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14442-191/2012 nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens L. J. S. paskyrimas globėja neatitiktų globotinės interesų, todėl L. K. nustatyta globa lieka nepakeista, jos globėja paliekant suinteresuotą asmenį L. J. S. (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185, 468, 469 str.). Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 str.).

Duomenys apie L. K. pripažinimą neveiksnia tam tikrose – turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6072-191/2012 ir pripažinti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);

dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti);

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

2012 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14442-191/2012 L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyta globa ir L. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrimas globėja lieka nepakeistas, teismo sprendimu nustačius sritis, kuriose L. K. pripažinta neveiksnia.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.