Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. R., protokolą surašiusios institucijos atstovei E. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) sandėlio vadovu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. leido J. P. dirbti vadybininko-vairuotojo pareigose, neįdarbinęs jo norminių teisės aktų nustatyta tvarka:

2012-03-22, kelyje A1, J. P. vairavo krovininį automobilį „Iveco 35-10“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) (buvęs įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) direktorius G. R. nebuvo su darbuotoju J. P. sudaręs rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

G. R. dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino. Parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. J. P. buvo įdarbintas vadybininkų-vairuotoju, 2012-04-19 buvo pasirašyta darbo sutartis. Prašymas įdarbinti parašytas 2012-04-18. Darbo sutartį J. P. turėjo su savim. Anksčiau (duomenys neskelbtini)pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės registravimo liudijime buvo nurodytas senasis įmonės pavadinimas, todėl J. P. nesuprato, ko klausė muitininkai, todėl ir pasakė, kad įmonėje nedirba. Darbo sutartis sutarčių žurnale registruoja pats G. R., dokumentus ir informaciją Sodrai pateikia buhalterė, kuri dėl savo amžiaus galėjo suklysti nurodydama J. P. darbo laiko pradžią.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis nepamena, kurią dieną parašė prašymą priimti į darbą ir pasirašė darbo sutartį. P. parodė, kad pradėjo dirbti tą dieną kaip ir nurodyta darbo sutartyje. Jo vairuojamą automobilį sustabdžius muitinės pareigūnams jis paaiškino, kad nedirba (duomenys neskelbtini) nes tai buvęs (duomenys neskelbtini) pavadinimas. Darbo pažymėjimo neturėjo, nes nespėjo jo įlaminuoti. Pamiršo informuoti darbo biržą apie įsidarbinimą UAB „K.“.

Liudytoja N. J. parodė, jog tuo metu kai įmonėje buvo darbinamas J. P. dirbo buhaltere. Dėl senyvo amžiaus ir ligos supainiojo darbuotojo atleidimą su priėmimu, todėl duomenys Sodrai buvo išsiųsti vėliau. Atlygis už darbą J. P. buvo paskaičiuotas nuo 2012-03-19. Nors buhaltere dirba 15 metų, tačiau su elektronine sistema kelis mėnesius, dėl to buvo padaryta ši klaida. 2012-03-19 į darbą buvo priimtas tik vienas žmogus.

Liudytojas I. D. (I. D.) parodė, kad sprendžiant iš Sodros pateiktų duomenų J. P. nebuvo įdarbintas 2012-03-19. Tik po patikrinimo buvo nusiųsti duomenys į Sodrą atgalinėmis datomis.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė E. P. paaiškino, kad pažyma gauta iš VSDF, kurioje nurodyta, jog pirminis pateikimas buvo 2012-03-22 14.21 val., t.y. praėjus 4 val. po J. P. sustabdymo ir tik po trijų savaičių buvo pateiktas patikslinimas nurodantis įdarbinimo datą iš 2012-03- į 2012-03-19 Darbo sutarčių žurnale eilutėje Nr.35 darytas taisymas, užtušuotos linijos, kas yra draudžiama daryti.

2012-04-13 administracinio teisės pažeidimų protokole nurodyta, kad 2012-03-22 Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai kelyje A1 patikrino krovininį automobilį Iveco 35-10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. R. leido J. P. 2012-03-22 dirbti vadybininko-vairuotojo pareigose, neįdarbinus jo norminių teisės aktų nustatyta tvarka, (b.l. 3).

2012-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pranešimo, pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pranešimą apie J. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2012-03-22, kuris buvo tikslintas 2012-04-11 (b. l. 13-15).

Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, J. P. registruotas darbo biržoje nuo 2012-01-17 iki 2012-03-22 (b.l. 25).

Kauno teritorinės darbo biržos pažymoje nurodyta, kad informacija dėl J. P. registracijos darbo biržoje nutraukimo buvo gauta telefonu 2012-03-22, J. P. įsidarbinus UAB „Klasida“ (b.l. 39).

Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos matyti, jog sutartis su J. P. buvo sudaryta 2012-03-19, tačiau ši data taisyta, užtušuotos linijos (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

G. R. argumentai, kad J. P. nesuprato muitinės pareigūnų klausimo, nes neva nežinojo, jog anksčiau (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini), atmestini ir vertintini kaip gynybos taktika, nes J. P. savo pasiaiškinime nurodo, kad vairavo transporto priemonę priklaususią (duomenys neskelbtini). J. P. muitinės pareigūnams prisipažino, jog įmonėje nedirbo, yra registruotas darbo biržoje, bylos nagrinėjimo metu šiuos parodymus pakeitė, nurodė, jog tuo metu jau dirbo (duomenys neskelbtini) bei vengė tiksliai nurodyti priėmimo į darbą datas. G. R. ir liudytoja N. J. neneigia fakto, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pranešimas apie J. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas 2012-03-22. Teismas sprendžia, kad 2012-03-22 J. P. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o (duomenys neskelbtini)direktorius G. R., leido jam dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. R. įdarbino J. P. savo darbuotoju, nepasirašęs su juo darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog buvo susitarta dėl darbo pobūdžio bei atlyginimo už jį. Taigi G. R. bei J. P. santykiuose buvo Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Pagal LR Darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Tarp G. R. ir J. P. buvo susiklostę tarnybiniai santykiai, todėl jis pagrįstai laikytinas darbdaviu, kuris privalėjo įteisinti darbo santykius.

G. R. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Byloje nenustatyta G. R. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta G. R. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 293 straipsniu, teismas

nutaria:

G. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, už vieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti dalimis nuo nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos mokant po 125 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.