- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1-77-445/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06686-16-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- O. D.
nukentėjusiajai O. D., jos įgaliotai atstovei Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrušienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
S. D., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo artimą giminaitę, o būtent : 2016 m. vasario 10 d. apie 11.00 val. bute, esančiame Varėnos m. (duomenys neskelbtini), S. D. smurtaudamas artimoje aplinkoje, būdamas neblaivus (nustatyta 1,42 promilės girtumas), kilus ginčui, tyčia sudavė du smūgius rankine su metalinės grandinės rankena savo nepilnametei dukrai O. D., g. (duomenys neskelbtini), į dešinę ranką ir kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. D. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl linijinių odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Kaltinamasis S. D. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad O. D. yra jo nepilnametė dukra. Kaltinamasis pripažįsta, kad atėmė rankinuką ir metė į nukentėjusiąją. Įvykis buvo 2016-02-10 jo motinos bute. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis užrėkė ant dukros, jog ši keltųsi eiti pas gydytoją. Buvo išgėręs. Dukra sudavė smūgius rankinuko grandine ir jam. Dukra konfliktavo, nes galvojo, kad jis paėmė dukros gautus pinigus. Dukra iki konflikto nebuvo sužalota.
Nukentėjusioji O. D. parodė, kad jos tėvas yra S. D., su kuriuo santykiai šiuo metu geri. Turi neįgalumą ir gauna neįgalumo pašalpą. Ji rėkė ant tėvo, kam jis paėmė jos pinigus, o tėvas sudavė jai rankinuko grandinėle. Sudavė du kartus į ranką ir koją ir sužalojo. Jautė skausmą, matėsi sužalojimo žymės. Supykusi, gal ir sudavė S. D. rankinuko grandinėle.
Liudytoja O. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, o nukentėjusioji – anūkė. Santykiai geri. Išgirdo kambaryje riksmą. Konflikto metu buvo sužalotas S. D. ir O. D..
Liudytoja J. K. parodė, kad ji gyvena su S. D.. Konflikto metu buvo pas O. D. bute. O. D. buvo sužalotas pirštas, o taip pat buvo sužalotas ir S. D..
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2016-02-10 apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini), Varėnos m., kambaryje ant lovos rasta rankinė su metalinės grandinės rankena ( b. l. 7-12).
Alytaus AVPK Varėnos RPK specialisto Daliaus Sorokos tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad S. D. suduodamas smūgius rankinės metaline grandinėle sukėlė fizinį skausmą O. D. ( b. l. 13).
2016-02-18 Daikto pateikimo protokolu O. D. pateikė O. D. rankinę ir 2016-02-18 daikto apžiūros protokolu, buvo apžiūrėta rankinė ( b.l. 59-63).
Alkotesterio duomenimis, kad 2016-02-10 12.36 val. S. D. nustatytas 1,42 promilių girtumas ( b. l. 75).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G. 160/2016 (06), kurioje nurodyta, kad O. D. padaryta linijiniai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti, veikiant dešinę plaštaką ir kairio kelio sritį kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais, galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 25-26).
BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių
Kaltinamojo S. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes suduodamas smūgius rankinės grandinėle nukentėjusiajai, savo dukrai, su kuria kartu negyvena, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas . Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą.
BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Kaltinamasis S. D. suduodamas smūgius rankinės metaline grandinėle suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sužalota nukentėjusioji, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaltinamojo aiškinimai, kad jis nesudavė smūgių ir nesužalojo nukentėjusios vertinama, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestina. Nukentėjusios aiškinimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų pobūdžio ir atsiradimo laiko. Tai, kad nukentėjusioji irgi sudavė kaltinamajam rankinės grandinėle, laikytina, kad tai nebuvo būtinoji gintis, bet kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas toks nukentėjusios elgesys ir tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neturėjo teisės suduotu smūgius ir smurtauti prieš nepilnametę dukrą, kaip ir nukentėjusioji neturėjo teisės suduoti smūgius rankinės grandinėle be pagrindo tėvui. Šiuo atveju tėvas nepranešė dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu, nepateikė teismo medicinos specialisto išvados dėl jam sveikatos sutrikdymo padarymo, todėl nebuvo sprendžiama dėl jam padaryto fizinio skausmo sukėlimo, jeigu tokios aplinkybės būtų įrodytos.
BK 140 str. 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta savo artimajam giminaičiui – dukrai. Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje informacijoje nurodyta, kad O. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. D.. BK 248 str. 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra vaikai, su kuriais tėvas kartu negyvena. Tokios aplinkybės dėl giminystės ryšio nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusios elgesys ( BPK 59 str.1 d. 6 .). Dėl tokių aplinkybių motyvai nurodyti vertinant ir analizuojant kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus, o pasekoje savo elgesio nevertina kritiškai.
Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka tik už nepilnamečių vaikų nepriežiūrą ( b.l. 71). Kaltinamasis nedirba ir neregistruotas bedarbiu darbo biržoje.Nėra pateikta duomenų dėl kaltinamojo įrašymo į psichiatrinio gydymo ar nepriklausomybių ligų įskaitą.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo ( BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, anksčiau dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra darbingas. Taip pat nėra pagridno teigti, kad jis iš vis nesirūpina nepilnamečiais vaikais.Pagal pateiktą Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS informaciją O. D. turi elgesio sutrikimų, mergaitė nėra motyvuota mokytis ir lankyti pamokas. Nukentėjusioji blogai sutardavo su seneliais, konfliktavo su tėvu. Pasitaikydavo atvejų, kai O. D. negrįždavo į namus kelias dienas. Tokios aplinkybės įtakojo tėvo ir vaiko santykius. Nukentėjusios suvokimas ir reikalavimas, kad jos gaunama invalidumo pensija(pašalpa) būtų perduota ir naudojama tik jos asmeniniais interesais, neatitinka bendrų šeimos interesų.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki procesinio sprendimo pradėjimo vykdyti.
BK 64 ¹ str. 1, 2 d. nuostatos netaikytinos, nes kaltinamasis kaltės pilnai nepripažino, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir nustatyta padaryta nusikalstama veika pagal pareikštą kaltinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas
nusprendžia:
S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir skirti viešuosius darbus šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.