- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- N1-1882-536/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- T.L.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
T.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio pradžioje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. L. susekė savo senelio A. L. vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4797 0971 6028 3607, įsiminė jos numerį bei jos autentifikavimo kodą ir taip neteisėtai įgijo A. L. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kuriais neteisėtai disponavo iki 2014-07-07.
Tarp 2014-06-09 ir 2014-07-03 T. L. neteisėtai panaudojo minėtus A. L. vardu išduotos mokėjimo kortelės duomenis ir atliko finansines operacijas, internetu pirkdamas prekes ir paslaugas, pinigus iš A. L. sąskaitos AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas virtualiems resursams „Paypal“, „Google“, „Reaper of souls“, „Varle“. Tokiu būdu jis apgaule įgijo A. L. priklausančius 6 295,20 eurų, įsigijęs prekes virtualiose parduotuvėse:
2014-07-03 DRI UBISOFT STO LUXEMBOURG, LU – už 84,98 Lt (24,61 Eur).
2014-08-17 apie 9 val. tame pačiame bute T. L. įsibrovė į A. L. kambarį, kur iš pastarojo piniginės pagrobė 1 000 Lt grynais pinigais.
Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, įsiminęs savo seneliui A. L. AB „SEB bankas“ išduotos mokėjimo kortelės duomenis, juos nuo 2014-06-09 iki 2014-07-03 panaudojo, apsipirkdamas internetinėse parduotuvėse: išsirinkęs jam reikiamą daiktą, įvesdavo į užsakymo lauką senelio vardą, pavadę ir jo banko mokėjimo kortelės autentifikavimo kodą, po to atlikdavo mokėjimą. Prekes po kurio laiko gaudavo paštu. Dalį prekių jis pardavė kitiems asmenims, dalį naudojo pats. 2014 m. rugpjūtį jis neturėjo pinigų, kurie buvo reikalingi minėtoms anksčiau prekėms pašto skyriuose gauti. Užėjęs pas senelį į kambarį, iš senelio piniginės išsitraukė 1 000 Lt ir su jais išėjo. Vėliau senelis pastebėjo pinigų trūkumą, ir jis, kaltinamasis, buvo priverstas grąžinti seneliui likusius 500 Lt.
Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su žmona globoja anūką T. L.. 2014-08-17 apie 9 val. T. L. sukėlė konfliktą, pradėjęs reikalauti iš jo ir jo žmonos pinigų. Pinigų jis, nukentėjusysis, nedavė. Kažkuriuo momentu grįžęs iš vonios kambario, patikrino savo piniginę ir pasigedo joje 1 000 Lt grynais pinigais. Suprato, kad pinigus pavogė anūkas, kuriam užeiti į jo, nukentėjusiojo, kambarį vienam buvo uždrausta. Kai jis pareikalavo anūko grąžinti pinigus, T. L. numetė ant grindų 500 Lt ir išbėgo iš buto. 2014 m. liepos pradžioje jis gavo iš banko išrašą iš savo šiame banke atidarytos sąskaitos už 2014 m. birželį. Jame buvo nurodyta, kad jo išlaidos birželį sudarė 12 658,85 Lt, kas jį neabejotinai nustebino. Apie tai jis pasiteiravo T. L., užblokavęs šią banko sąskaitą. Paaiškėjo, kad anūkas pasinaudojo jo mokėjimo kortele, pirkdamas įvairias prekes. Panaudojant jo sąskaitoje saugomas lėšas be jo žinios buvo nupirkta prekių už 23 433,08 Lt (t 1, b.l. 22, 101).
Kaltinamojo parodymus apie neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, laikymą ir panaudojimą, nukentėjusiojo turto įgijimą apgaule patvirtina AB „SEB bankas“ pateikta medžiaga, virtualių parduotuvių sąskaitos faktūros bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
AB „SEB bankas“ ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė rašytinę informaciją (t. 1, b.l. 112-114, 115) apie mokėjimus už 6 295,20 Eur, atliktus panaudojant mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu. Pagal šią informaciją buvo įgytos prekės iš įvairių prekybininkų:
2014-07-03 DRI UBISOFT STO LUXEMBOURG, LU – už 84,98 Lt (24,61 Eur).
Ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia neginčijamai teigti, kad T. L., įsiminęs senelio A. L. vardu AB „SEB bankas“ išduotos mokėjimo kortelės Nr. 4797 0971 6028 3607 numerį bei jos autentifikavimo kodą, neteisėtai įgijo šios elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kuriais neteisėtai disponavo. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.
Šią elektroninę mokėjimo priemonę jis neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, internetu pirkdamas prekes ir paslaugas. Tuo jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. Įgydamas prekes ir paslaugas, kaltinamasis naudojo apgaulę, banko elektroninei sistemai identifikuodamas save kaip lėšų banko sąskaitoje savininką ir šios mokėjimo kortelės turėtoją bei naudotoją. Tokiu būdu jis apgaule A. L. priklausančiomis lėšomis įgijo prekių ir paslaugų už 6 295,20 Eur. Ši suma viršija nedidelio turto vertės ribą, nustatytą Lietuvos Respublikos BK 190 str., bet nesiekia didelės turto vertės ribos. Tuo kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą 182 str. 1 d. Pažymėtina, kad nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., tarpusavyje sudaro idealią sutaptį.
2014-08-17 T. L., neteisėtai, be A. L. leidimo, patekęs į pastarojo kambarį, t.y. įsibrovęs į patalpą, pagrobė pastarajam priklausantį 1 000 Lt grynais pinigais. Tuo jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:
kaltinamasis pripažino savo kaltę,jis savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, jis susitaikė su nukentėjusiuoju,yra pagrindo manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:
kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.
T. L. savo kaltę pripažino. Jis yra jauno amžiaus, mokosi gimnazijoje, neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų (t. 1, b.l. 75) ir, atitinkamai, nėra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2013 ir 2014 m. buvo padaręs po vieną nepavojingą administracinį teisės pažeidimą (t. 2, b.l. 74). Su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju dėl pastarajam padarytos žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 107). Visa tai rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, nėra, ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje T. L. nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas. Baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. pagrindu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė
T.L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1, 2 d. pagrindu atleisti jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. L., panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.