Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-303-1079/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-12-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-01-12Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
e1-303-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43307-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
L. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-303-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43307-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.24.15; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, pensininkė, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U., esant teigiamam 2020 m. spalio 14 d. laboratorinio tyrimo rezultatui, kuriuo jai patvirtinta SARS-CoV-2 viruso sukelta COVID-19 liga, ir būdama 2020 m. spalio 15 d. nuotoliniu būdu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Joniškio skyriaus supažindinta su 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose 11 punkto reikalavimais bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, 2020 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur privalėjo saviizoliuotis, kol pasveiks, t. y. nesilaikė saviizoliacijos – lankėsi parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose viešose vietose, tokiu būdu piktybiškai kėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 dalyje.

L. U., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. ji buvo susitikime (duomenys neskelbtini), kur neįgalieji tris kartus per savaitę renkasi ir atlieka darbelius, dainuoja. Jai 2020 m. spalio 3 d. paskambino mokytoja iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad ji turi karantinuotis, nes 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo užsiėmimuose. 2020 m. spalio 14 d. jai buvo atliktas COVID-19 testas, kuris buvo teigiamas. 2020 m. spalio 15 d. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė ir nuotoliniu būdu supažindino, kad ji serga ir negali eiti į parduotuves, turi saviizoliuotis. Ji visą tą laiką, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 28 d. buvo saviizoliacijoje, tačiau 2020 m. spalio 22 d., pritrūkusi maisto, nuvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kai buvo atvykę pareigūnai, ji buvo lauko virtuvėje ir negirdėjo, kad jie buvo atvykę. Ji pilnai prisipažįsta, kad sirgdama COVID-19, buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos, tačiau tikrai šia liga nenorėjo nieko užkrėsti, nes nesijautė serganti, neturėjo temperatūros, nebuvo praradusi nei kvapo, nei skonio, nebuvo jokio silpnumo, jautėsi gerai. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 105-106, 131-132).

D. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 9.30 val., dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju M. K., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvenanti L. U. nesilaiko saviizoliacijos, kai jai yra patvirtintas COVID-19 (koronoviruso infekcija), pranešėjas (duomenys neskelbtini) seniūnas S. K.. Tarnybiniu automobiliu nuvyko minėtu adresu, paskambino į duris, jų niekas neatidarė. Apėjo aplink namą, apžiūrėjo langus, kad namuose kas nors būtų, nesimatė. M. K. apžiūrėjo ūkinius pastatus, kuriuose jokių asmenų nerado. M. K. nurodęs, kad namuose nieko nėra, iš budėtojo gavo L. U. telefono numerį, kurį jai padiktavo. Paskambinusi L. U., kuriai prisistatė, kas esanti, ir pasiteiravo, kur ji šiuo metu randasi. Pastaroji atsakė, kad yra namuose. Tada paprašė, kad ji atidarytų duris, nes jie jos kieme. Iš pokalbio suprato, kad ji pasimetė ir pasakė, kad yra išvykusi netoli, kur tiksliai – nurodyti atsisakė. Ji L. U. telefonu paaiškino, kad jai yra nustatytas virusas ir ji iš namų niekur išvykti negali. L. U. jai pasakė, kad jai daktarai leido ir padėjo ragelį (b. l. 33).

S. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 9.00 val. į savo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukė anoniminio skambučio, kuriuo jam buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti L. U. ir jos sūnus nesilaiko saviizoliacijos, važiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą. Paaiškino, kad matė kaip L. U. buvo sustojusi (duomenys neskelbtini) mieste prie bankomato nusiimti pinigų. Buvo užsidėjusi apsauginę veido kaukę, tačiau matė, kad ji buvo netinkamai uždėta. Taip pat paaiškino, kad vėliau L. U. matė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu tiksliai automobiliu L. U. važiavo, negali pasakyti, nes jo neinformavo. Paskambinęs asmuo ir pranešęs apie L. U. jam neprisistatė. Po pokalbio jis apie L. U. ir jos sūnaus saviizoliazijos nesilaikymą pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Jis savo ruožtu buvo peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) miestą filmuojančias vaizdo stebėjimo kameras, tačiau kameros naudingos informacijos nesuteikė (b. l. 40).

M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 9.30 val., dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule D. R., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur ten gyvenanti L. U. nesilaiko saviizoliacijos, kai jai yra nustatytas COVID-19 (koronoviruso infekcija). Pranešėjas – (duomenys neskelbtini) seniūnas S. K.. Tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Paskambino į namo duris, tačiau jų niekas neatidarė. Su kolege apėjo aplink namą, apžiūrėjo langus, bet namuose nieko nesimatė. Jis apėjo ūkinius pastatus, tačiau nieko juose nerado. Jis susisiekė su Šiaulių AVPK budėtoju ir informavo apie esamą situaciją, t. y. kad namuose nieko nėra. Tada budėtojas jam padiktavo L. U. telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurį pasakė savo kolegei. Kolegė nurodytu telefono numeriu paskambino L. U. ir su ja kalbėjo. Iš pokalbio suprato, kad L. U. yra kažkur išvykusi, kur yra – kolegei nenurodė (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

L. U. kaltė padarius BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Ž. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad L. U. 2020 m. spalio 22 d., nenustatytu laiku, būdama medicinos įstaigos informuota, kad serga COVID-19 viruso liga ir įspėta dėl apsaugos priemonių, kurių ji privalo laikytis bendraudama su žmonėmis, nesilaikė privalomos saviizoliacijos ir išvyko iš savo gyvenamosios vietos, laisvai judėjo, taip sukeldama pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga liga (b. l. 9);

2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 9.32 val. gautas budėtojo pranešimas, kad L. U. ir P. U., kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais, nesilaiko saviizoliacijos; patikrinus JUVARE sistemoje, matyti, kad 2020 m. spalio 14 d. L. U. patvirtintas susirgimas COVID-19 virusu; nuvykus pas L. U., durų niekas neatidarė, jai paskambinus, nurodė, kad yra išvykusi (b. l. 25);

2020 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai, padaryti pareigūnų „Body“ kameromis, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. nuo 10.34.43 val. M. K. barškina į gyvenamojo namo langus, per vieną langą pasižiūri, namo durų niekas neatidaro, pareigūnas apeina, apžiūri namų valdą, jokių asmenų neranda; 10.37.57 val. M. K., kalbėdamas telefonu, kolegei D. R. padiktuoja telefono numerį, patvirtina, kad čia L. U. telefono numeris; 10.38.22 val. D. R. skambina L. U., prisistačiusi paklausia, ar L. U. yra namuose, pareigūnė paaiškina, kad L. U. 2020 m. spalio 14 d. patvirtintas COVID-19 virusas ir ji iš namų išvykti negali, paklausus, kur ji yra, iš pokalbio galima suprasti, kad L. U. yra (duomenys neskelbtini); 10.40.57 val. D. R., bendraudama telefonu su L. U., įsitikina, kad moters nėra namuose ir baigia pokalbį (b. l. 19-20);

2020 m. spalio 28 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Joniškio skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad L. U. 2020 m. spalio 14 d. patvirtinta COVID-19 liga; L. U. turi izoliuotis nuo atvejo patvirtinimo datos, t. y. 2020 m. spalio 14 d., iki gydančio gydytojo pranešimo apie izoliacijos pabaigą; 2020 m. spalio 15 d. pacientei telefonu buvo paaiškinta, kad jos izoliacija tęsis tol, kol gydantis gydytojas patvirtins, kad ji yra pasveikusi, išaiškinta, kad negali priimti lankytojų ir palikti savo izoliacijos vietos (b. l. 24-25);

2020 m. spalio 29 d. viešosios įstaigos Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijos gydytojo V. B. elektroniniu laišku policijai, kuriame nurodyta, kad gydytojas apie L. U. nustatytą COVID-19 ligą pranešė Visuomenės sveikatos centrui, kuris nustatė izoliacijos laikotarpį, gydytojas su paciente nebendravo (b. l. 29);

2020 m. spalio 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. L. U. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. kaltinamoji atsiskaitė banko mokėjimo kortele parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini), bei parduotuvėje Nr. 1, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios tikslūs duomenys nežinomi (b. l. 72);

2020 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas L. U. priklausančios banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. iš L. U. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas pirkimas už 13,78 Eur prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), už 10,61 Eur atliktas pirkimas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei už 69,31 Eur atliktas pirkimas parduotuvėje, sąskaitos išraše žymimoje Nr. 1, (duomenys neskelbtini). (b. l. 74-75);

L. U. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine ir 2020 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta minėtos išklotinės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 30 d. apžiūra, iš kurių matyti, kad telefono numeris pastoviai jungdavosi prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 22 d. apie 10.37.54 val. telefono numeris prisijungė prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 22 d. apie 10.39.00 val., paskambinus policijos pareigūnei, tuo metu kaltinamosios telefonas buvo prisijungęs prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-87).

Pagal BK 277 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklėse numatyta, kad ligonis privalo nepalikti izoliavimo vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo (11.1 punktas); maistu, vaistiniais preparatais ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinti nuotoliniu būdu arba paprašyti, kad tuo pasirūpintų kiti asmenys (pvz., šeimos nariai, draugai ar kt.), kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės, arba savivaldybės administracija (11.4 punktas).

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ar sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas, jei ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai (kai šie asmenys yra nepilnamečiai arba neveiksnūs tam tikroje srityje, – vienas iš jų atstovų pagal įstatymą) atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai. Atsisakymo būtinai gultis į ligoninę arba būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo vengimo faktas, taip pat šiame punkte nurodyti pažeidimai turi būti įrašyti asmens medicinos dokumentuose, o šeimos gydytojai, infekcinių ligų gydytojai ar kiti gydytojai specialistai, nustatę šiuos asmenis, turi apie juos nedelsdami informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir atitinkamos savivaldybės gydytoją. Asmenys, vengiantys būtinojo hospitalizavimo, būtinojo izoliavimo, atsako pagal įstatymus.

Teismas patikslino kaltinime nurodytų teisės aktų pavadinimus ir įstaigos, kaltinamąją supažindinusios su minėtai teisės aktais, pavadinimą, nurodydamas, kad kaltinamąją su teisės aktų reikalavimais nuotoliniu būdu supažindino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Joniškio skyrius. Šis kaltinimo patikslinimas kaltinamosios teisinės padėties nesunkina ir nepažeidžia jos teisės į gynybą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. U., esant teigiamam 2020 m. spalio 14 d. laboratorinio tyrimo rezultatui, kuriuo jai patvirtinta SARS-CoV-2 viruso sukelta COVID-19 liga, ir būdama 2020 m. spalio 15 d. nuotoliniu būdu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Joniškio skyriaus supažindinta su 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose 11 punkto reikalavimais bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, 2020 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą išvyko iš savo gyvenamosios vietos, kur privalėjo saviizoliuotis, kol pasveiks, t. y. nesilaikė saviizoliacijos – lankėsi parduotuvėse ir kitose viešose vietose, tokiu būdu piktybiškai kėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios L. U. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėję asmenys nėra pareiškę ieškinių dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2021 m. sausio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133, 137-142).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios L. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenumatyta.

L. U. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista (b. l. 93), administracine tvarka nebausta (b. l. 95), Sodra duomenimis, nedirbanti, pensininkė (b. l. 96-97), jai neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 91). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. U. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais bei telefono numerio išklotine, esančios prie bylos priekinio viršelio, – paliktinos prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajai L. U. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

L. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais bei telefono numerio išklotine, esančias prie bylos priekinio viršelio, – palikti prie bylos

Išaiškinti L. U., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. U., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

L. U. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė