Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos prašymą dėl teismo leidimo pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E.N. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. gegužės 14 d. gautas Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – ir pareiškėja) prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti E.N. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizavimo ir gydymo pradžios 2025 m. gegužės 12 d. 12.55 val.

Prašyme nurodyta, kad į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių buvo hospitalizuotas pacientas E.N. globėjo sutikimu. Jis stacionarizuotas dėl paranoidinio – haliucinacinio sindromo.

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninė pateikė pareiškimą, kuriame prašo klausimą dėl teismo leidimo pratęsti hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos klinikoje E.N. išdavimo nagrinėti jų įstaigos atstovui nedalyvaujant, pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti.

Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje dėl blogos psichikos būsenos pacientui E.N. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, todėl, vadovaujantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 13 straipsnio 4 dalimi, teismas nagrinėjo prašymą šiam nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens E.N. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė neprieštaravo, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas ir jos atstovaujamasis būtų vieną mėnesį gydoma VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, kadangi pacientas yra pavojingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato PSPĮ. Pagal PSPĮ 14 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos ir gydymo jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas priima PSPĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu PSPĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad reikia hospitalizuoti ir gydyti neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje hospitalizuojamas ir gydomas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo, jo globėjo sutikimu privalo per PSPĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Bylos duomenimis nustatyta, jog E.N. 2025 m. gegužės 12 d. buvo priverstinai hospitalizuotas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pacientas serga psichikos liga, yra priklausomybė vartojant alkoholį, šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos būklės nesilaiko gydymo rekomendacijų, naktimis pradeda agresyviai elgtis, vaizde stebimas neadekvatus, pavojingas sau ir aplinkiniams elgesys, todėl pacientui reikalingas tolimesnis stacionarinis gydymas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, suinteresuoto asmens atstovės poziciją, sprendžia, jog yra reali grėsmė, kad E.N. savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai, jo globėja dėl priverstinio gydymo neprieštarauja, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas teismo leidimas dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos prašymą tenkinti.

Pratęsti E.N., asmens kodas, hospitalizavimo ir gydymo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje terminą 1 (vienam) mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 12 d. 12.55 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.