- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- e2-3803-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00831-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- AB Luminor Bank
- Atsakovas
- A. L., J. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo AB Luminor Bank atstovei advokatei E. B., atsakovų A. L. ir J. L. atstovei advokatei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AB ieškinį atsakovams J. L. ir A. L. dėl skolos (negrąžinto kredito ir palūkanų) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškinio argumentai ir reikalavimai
ieškovas Luminor Bank AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 60 760,58 Eur skolos, 16 procentų sutartines metines palūkanas už priteistą skolą (nuo 33 467,74 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad ieškovas (kuris perėmė visas teises ir pareigas atsakovų atžvilgiu iš Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių) su atsakovais yra sudaręs:2008 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 08/06/137D. Šios sutarties pagrindu atsakovai gavo iš ieškovo 130.000,00 Lt kreditą ir įsipareigojo kiekvieno mėnesio 25 d. (specialiosios dalies 2.10 p.) mokėti įmokas pagal grafiką.2010 m. kovo 18 d. papildomą susitarimą Nr. KKP 10/03/56D. Šio susitarimo pagrindu dėl atsakovų mokėjimų vėlavimo Bankui bendradarbiaujant buvo modifikuotas mokėjimų grafikas, t.y. be kita ko, (1) konstatuota, jog negrąžintas kreditas sudaro 41.276,51 Eur (specialiosios dalies 2.1 p.), (2) kredito įmokų mokėjimo terminas atsakovams atidėtas iki 2010 m. birželio 25 d. (specialiosios dalies 2.11 p.)(toliau abu susitarimai vadinami - Kredito sutartis).Atsakovai pažeidinėjo mokėjimo prievoles pagal grafiką, dėl to Bankas 2011 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. 610 informavo atsakovus, kad jeigu atsakovai iki 2011 m. vasario 3 d. nesumokės susidariusios skolos, Bankas nuo 2011 m. vasario 3 d. nutraukia Kredito sutartį. Kadangi Atsakovai nepašalino pažeidimų, nuo 2011 m. vasario 3 d. Kredito sutartis buvo nutraukta.Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas atsakovams priklausiusio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) hipoteka 2008 m. birželio 30 d. hipotekos lakšto pagrindu. Įkeistas turtas už 80.000,00 Lt buvo parduotas 2013 m. balandžio 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 4 pagrindu J. L. IĮ bankroto byloje. Atskaičius administravimo išlaidas Bankui iš įkeisto turto pardavimo buvo pervesta 7.239,27 Eur suma, kuria buvo sumažinta atsakovų negrąžinto kredito dalis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu c.b. Nr. B2-2714-104/2013 buvo paskelbta J. L. IĮ pabaiga (kreditorių reikalavimų didžioji dalis liko nepatenkinti) ir 2014 m. vasario 7 d. J. L. IĮ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kadangi visa atsakovų skola pagal Kredito sutartį nebuvo padengta, Bankas šioje byloje prašo priteisti likusią skolą.Remiantis Banko 2018 m. gegužės 7 d. pažyma, skolos detalizacija ir susijusiais rašytiniais įrodymais skolą iš viso sudaro 60.760,58 Eur, t.y.:Negrąžintas panaudotas kreditas - 33.467,74 Eur;Nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus) - 27.292,84 Eur (apskaičiuotos už paskutinius 5 metus nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ieškinio pateikimo; CK 1.125 str. 9 d.). Šios palūkanos (t.y. 16 % dydžio metinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos) yra numatytos Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. (2010 m. kovo 18 d. papildomo susitarimo Nr. KKP 10/03/56D bendrosios dalies 8.2 p.) ir skaičiuojamos iki visiško skolos padengimo (todėl nuo bylos iškėlimo jų skaičiavimas toliau tęsiamas). Šios palūkanos yra protingos ir atitinka iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos LR Vartojimo kredito įstatymą (11 str. 8 d.) bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 str. 6 d. (nors šie įstatymai ir netaikomi šioje byloje, bet yra svarbūs vertinant įstatymo leidėjo valią) - 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro vos 0,043 procentus (16 / 365), o, tiek LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje, tiek LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 str. 6 d. yra numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino įstatyme 0,05 % netesybas kaip protingas, o tai sudaro 18,25 % metinių palūkanų (0,05 x 365). Pagal aktualią teismų praktiką 16 % metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra pagrįstos ir sąžiningos, o vartotojai neturi teisės išvengti prisiimtų prievolių vykdymo. Banko reikalavimas priteisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už mokėjimo prievolių pažeidimus atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: „įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. v. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai“ (2013 m. sausio 8 d. LAT apžvalgos 8.2 dalis; LAT 2005 m. birželio 29 d. konsultacija dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo, Nr. A3-130; LAT 2005 m. birželio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 625/2008).
I. A. atsikirtimų argumentai
Atsakovai padavė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl 33 467,74 Eur negrąžinto kredito priteisimo. Nesutinka su ieškiniu dalyje dėl palūkanų priteisimo dėl toliau išdėstytų argumentų: Ieškovas kredito sutartį su atsakovais nutraukė 2011 m. vasario 3 d., tačiau dėl negrąžinto kredito ir palūkanų priteisimo kreipėsi tik 2018 m. gegužės mėnesį, taip neadekvačiai išdidindamas palūkanas. Ieškovas savo ieškinyje niekaip nepaaiškina šio savo nepagrįsto delsimo. Nei 2008 m. birželio 26 d. kreditavimo sutarties, nei 2010 m. kovo 18 d. papildomo susitarimo sudarymo metu negaliojo nei Vartojimo kredito įstatymas (įsigaliojo 2011-04-01), nei Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (įsigaliojo 2017-07-01), todėl nėra pagrindo remtis šių įstatymų nuostatomis.Ieškovas prašo priteisti 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už penkerius metus iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 27 292,84 Eur, kurios numatytos kredito sutarties bendrosios 8.2 punkte bei papildomo susitarimo bendrosios dalies 8.2 punkte. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio ir ieškovo nurodomų analogijų, ieškovas prašo priteisti netesybas. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Remdamiesi CK 1.126 str. 2 d. atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.16 procentų dydžio metinės palūkanos yra aiškiai per didelės, be to, skolininkai prievolę yra iš dalies įvykdę, visa tai sudaro pagrindą mažinti netesybas. CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kad dėl atsakovų prievolės nevykdymo būtų patyręs nuostolius. 16 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas jas mažinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.3 punktas nustato, kad remiantis CK 6.37 straipsniu šalys susitaria, kad kredito gavėjui nevykdant sutartyje numatytų įpareigojimų nuo banko kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsiskolinimo padengimo dienos, kredito gavėjas privalės papildomai mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą. Taigi ieškovas nepagrįstai reikalauja 16 procentų sutartinių metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas AB Luminor Bank, 2008 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/06/137D, kurios pagrindu atsakovai gavo iš ieškovo 130.000,00 Lt kreditą ir įsipareigojo kiekvieno mėnesio 25 d. (specialiosios dalies 2.10 p.) mokėti įmokas pagal grafiką. 2010 m. kovo 18 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 10/03/56D buvo modifikuotas mokėjimų grafikas, konstatuota, jog negrąžintas kreditas sudaro 41.276,51 Eur (specialiosios dalies 2.1 p.), kredito įmokų mokėjimo terminas atsakovams atidėtas iki 2010 m. birželio 25 d. (specialiosios dalies 2.11 p.). Bankas nuo 2011 m. vasario 3 d. Kredito sutartį nutraukė dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. J. L. IĮ bankroto byloje pardavus atsakovų Bankui įkeistą turtą buvo dalinai padengtas įsiskolinimas Bankui. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu c.b. Nr. B2-2714-104/2013 J. L. IĮ buvo pripažinta pasibaigusia ir 2014 m. vasario 7 d. J. L. IĮ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kreditorių įsiskolinimas Bankui buvo nepilnai padengtas. Bankas ieškinyje nurodė, kad negrąžinto kredito dalis sudaro 33 467,74 Eur. Tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovai neneigia, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovai pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovai neginčija ir pripažįsta ieškinyje nurodytą 33 467,74 Eur sumos įsiskolinimą. Todėl teismas dėl negrąžintos paskolos sumos pagrįstumo nepasisako, o ieškinį šioje dalyje pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu.Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato, ko kita.Atsakovai neneigia, kad prievolės laiku neįvykdė, tačiau nesutinka su Banko prašoma priteisti nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma – 27.292,84 Eur. Atsakovų tvirtinimu, paskaičiuotos 16 procentų dydžio palūkanos nepagrįstai didelės, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl turėtų būti sumažintos. Be to, atsakovai mano, kad palūkanos atlieka netesybų funkciją, dėl ko taikytina ieškinio senatis ir netesybos turėtų būti priteistos ne už penkerius metus, kaip prašo ieškovas, o už šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teismas šiuos argumentus atmeta toliau nurodytais motyvais.Atsakovai prašo taikyti šešių mėnesių ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Kaip matyti ieškovas ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo grindžia Kredito sutarties 8.2 punktu, nustatančiu palūkanų normą, esant netrinkamai įvykdytai sutarčiai. Taigi akivaizdu, kad ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovai, prašo priteisti ne netesybas, o palūkanas, kurios atlieka kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 str.) ir kurioms priteisti taikytina penkerių metų ieškinio senatis (CK 1.125 str. 9 d.).Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). CK tiesiogiai nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyminės palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte ir Papildomo susitarimo 8.2 punkte šalys susitarė dėl 16 procentų dydžio metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo. Taigi metinė įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma buvo nustatyta sutarties šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu bei bendradarbiaujant. Kreditavimo sutarties 8.2 punkto nuostata, nustatanti 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nėra nuginčyta. Kreditavimo sutartis yra nutraukta, kredito gavėjas įsiskolinimo bankui nesumoka ilgą laiką. Šiuo atveju atsakovai turėjo ir galėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti tuo atveju, jei kredito gavėjai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad atsakovų ginčijamos palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, o netesybos už netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą nėra skaičiuojamos, darytina išvada, kad 16 procentų dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja įstatymams. Nors sutiktina su atsakovų argumentu, kad nagrinėjamam ginčui ieškovo nurodytų LR Vartojimo kredito įstatymo (11 str. 8 d.) bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (16 str. 6 d.) nuostatos tiesiogiai netaikytinos, tačiau ieškovas šiomis normomis rėmėsi tik pagrįsti taikytų palūkanų dydį protingumo ir sąžiningumo aspektu. Teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad nors minėti teisės aktai tiesiogiai byloje ir netaikytini, tačiau įstatymo leidėjo valia dėl palūkanų normos dydžio (Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas maksimalus 0,05 procento (t. y. 18,25 procentų per metus) netesybų dydis), tik patvirtina anksčiau išdėstytus argumentus dėl palūkanų dydžio atitikimo protingumo ir teisingumo kriterijams.Atsakovai neginčijo ir neteikė argumentų dėl ieškovo už penkerius metus paskaičiuotos kompensuojamųjų palūkanų sumos. Todėl, atsižvelgiant į aptartą, ieškinio reikalavimas dėl 27.292,84 Eur nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinu.Atsakovai nesutinka su ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų 16 procentų sutartines metines palūkanas už priteistą skolą (nuo 33 467,74 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai atsikirtimuose remiasi Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.3 punktu, nustatančiu 5 procentų metinių procesinių palūkanų dydį. Tačiau atsakovų argumentai atmestini, nes ieškinio reikalavimu ieškovas prašo ne procesinių palūkanų, dėl kurių šalys susitarė Kreditavimo sutarties 8.3 punkte, o kompensuojamųjų palūkanų, šalių nustatytų Kreditavimo sutarties 8.2 punkte ir kurių padengimo terminas nustatytas - iki įsiskolinimo padengimo. Toks reikalavimas atitinka ir įstatyminį reglamentavimą, pagal kurį paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato, ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Teismas dėl palūkanų normos dydžio pagrįstumo šiame sprendime jau pasisakė. Remiantis nurodytais argumentais, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškinio reikalavimas dalyje dėl 16 procentų dydžio palūkanų priteisimo už priteistą skolą (nuo 33 467,74 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 1.174,00 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu patyrė 728,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Viso ieškovas patyrė 1902,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovo šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovų priteistina po 951,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB Luminor Bank, juridinio asmens kodas 112029270, solidariai iš atsakovų J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33.467,74 Eur negrąžinto kredito ir 27.292,84 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, viso 60.760,58 Eur skolą, 16 procentų sutartines metines palūkanas už priteistą skolą (nuo 33.467,74 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui AB Luminor Bank iš atsakovų J. L. A. L. po 951,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.