- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- eI-4294-541/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, atsakovė) 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3708 (toliau – ir Sprendimas) dalį atsisakyti išmokėti pareiškėjui mirusiojo A. S. įpėdiniui negautą 223 Eur senatvės pensijos dalį (dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo); 2) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui paveldėtą iš mirusiojo A. S. negautą 223 Eur senatvės pensijos dalį (dėl draudžiamų pajamų turėjimo) (el. b. l. 1–8).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. balandžio 25 d. mirė A. S.. Pareiškėjas buvo mirusiojo vaikaitis ir vienintelis įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir Vilniaus skyrius) su prašymu pateikti duomenis apie mirusiajam A. S. neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. gavo iš Vilniaus skyriaus pranešimą, jog 2015 m. gegužės 7 d. Vilniaus skyrius išsiuntė Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pažymą apie mirusiam A. S. neišmokėtas išmokas ir (ar) jų įsiskolinimą. Minėtu pranešimu Vilniaus skyrius taip pat pareiškėją informavo, jog jam, kaip mirusiojo įstatyminiam įpėdiniui, pagal įstatymus nepriklauso jokios išmokos, kadangi buvo kreiptasi po naikinamųjų terminų įsigaliojimo ir tuo pačiu neteikiama jokia informacija apie šias išmokas. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 7 d. apskundė Vilniaus skyriaus veiksmus atsakovei, o 2019 m. gegužės 7 d. iš atsakovės gavo pranešimą, kuriuo ji patenkino pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie mirusiajam priklausančias išmokas, taip pat informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą pareiškėjui bus išmokėta priklausanti išmoka, o pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) išmoka nebus mokama, nes yra suėję naikinamieji terminai dėl kreipimosi gauti tokią išmoką. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti jam priklausančias draudimo išmokas, tačiau atsakovė išmokėjo tik 502,08 Eur, o likusios dalies 223 Eur neišmokėjo. Teigia, kad šiuo atveju buvo neteisėtai nusavinta pareiškėjo nuosavybė – 223 Eur išmoka, kas prieštarauja tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 48 straipsnių nuostatoms bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. Pažymi, kad nacionalinis teismas turi pareigą ginti privačius asmenis vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir atsisakyti taikyti bet kokią prieštaraujančią nacionalinės teisės aktų nuostatą.
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (įvardinti pranešimu), kuriuose nurodo, jog Fondo Valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1) VPE.SP2-22865, kuriuo iš esmės patenkino pareiškėjo reikalavimus išmokėti pareiškėjui mirusio A. S. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą 223 Eur, tačiau pareiškėjas mano, kad šioje byloje tikslinga, kad teismas pasisakytų dėl Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, derinant jas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos Sąjungos normomis ir principais (2 t., el. b. l. 82-84).
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 36–38). Nurodo, kad skundžiamą Sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundo reikalavimus panaikinti Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-26934, kuriuo buvo atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie mirusiam A. S. neišmokėtas senatvės pensijos sumas ir įpareigoti Vilniaus skyrių parengti pažymą apie mirusiam A. S. neišmokėtas senatvės pensijos sumas ir šią pažymą išsiųsti Vilniaus m. 38-ajam notarų biurui. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundo nagrinėjimo Fondo valdyboje metu buvo nustatyta, kad Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 8 d. parengė ir išsiuntė Vilniaus miesto 38-ajam notarų biurui pažymą apie mirusiam A. S. neišmokėtas senatvės pensijos sumas. Kadangi nebeliko ginčo dalyko, Fondo valdyba skundžiamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundo reikalavimai visiškai patenkinti ir kartu paaiškino mirusio A. S. negautų senatvės pensijų sumų išmokėjimo paveldėtojams tvarką. Pažymi, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, sprendimus dėl senatvės pensijų kompensuojamų sumų skyrimo ir mokėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir šie sprendimai gali būti skundžiami teismui. Fondo valdyba pagal kompetenciją išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka negali priimti administracinės procedūros sprendimų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų, kuriais sprendžiama dėl senatvės pensijų kompensuojamųjų sumų apskaičiavimo ir išmokėjimo, teisėtumo, nes šių klausimų sprendimas priskirtinas teismo kompetencijai. Teigia, kad Sprendimo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo, kaip mirusio A. S. įpėdinio, teisės gauti senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu išduoti pažymą apie mirusiam A. S. neišmokėtas išmokas ir išsiųsti šią pažymą Vilniaus 38-ajam notarų biurui (el. b. l. 10). Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu (raštu) Nr. 910.1) DV_S-26934 (toliau – ir Vilniaus skyriaus sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad 2015 m. balandžio 25 d. mirus A. S., 2015 m. gegužės 7 d. pažyma apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą buvo išsiųsta į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą. Taip pat nurodė, kad su prašymu dėl pažymos apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) įsiskolinimą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. kovo 20 d., t. y. po nustatytų terminų, todėl vadovaujantis Kompensavimo įstatymu pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. prašymo netenkino (el. b. l. 11, 12). Pareiškėjas 2019 m. gegužės 7 d. skundu dėl Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė panaikinti Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą bei pateikti pažymą apie mirusiam asmeniui A. S. neišmokėtas išmokas ir (ar) jų įsiskolinimą (el. b. l. 16, 17). Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundą, Sprendime nurodė, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 8 d. parengė ir Vilniaus miesto 38-ajam notarų biurui išsiuntė pažymą apie mirusiam A. S. neišmokėtas senatvės pensijos sumas ir pažymėjo, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundo reikalavimai yra visiškai patenkinti. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo prašymas dėl pažymos apie A. S. neišmokėtas išmokas išdavimo Vilniaus skyriui pateiktas 2019 m. kovo 20 d., t. y. pasibaigus Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui, ir padaryta išvada, kad teisės gauti mirusiojo A. S. dėl Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio taikymo negautą (223 Eur) senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą) pareiškėjas neturi (el. b. l. 22, 23).
Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises ir pareigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Minėto įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytos Fondo valdybos funkcijos ir teisės, o 34 straipsnyje apibrėžtos Fondo valdybos teritorinių skyrių vykdytinos funkcijos.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 14 punktuose nustatyta, kad Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą, koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja; nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų. Vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) turi teisę apskųsti Fondo valdybai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai – tai Fondo valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas, užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria; moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą.
Pagal Kompensavimo įstatymo 3 ir 7 straipsnius, senatvės pensijų kompensuojamąsias sumas senatvės pensijų gavėjams ir jų paveldėtojams apskaičiuoja ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, šių įstaigų sprendimai dėl senatvės pensijų kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sprendimus dėl senatvės pensijų kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas gali būti skundžiamas teismui. Fondo valdyba pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. skundą dėl Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti informaciją apie mirusiajam A. S. neišmokėtas išmokas bei šią informaciją išsiųsti 38-ajam notarų biurui, viršydama įstatyme nustatytas kompetencijos ribas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis), Sprendime pasisakė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti mirusio A. S. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo negautą (223 Eur) senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas; administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas (lot. – ultra vires) yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2013 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-74/2013 ir kt.).
Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją daroma išvada, kad Fondo valdyba, Sprendime pasisakydama, kad pareiškėjas neturi teisės gauti mirusio A. S. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio negautą (223 Eur) senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą), viršijo savo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši Fondo valdybos Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (10.12) VPE_SP5-1511 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo Š. S. ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. DV_S-41535 „Dėl kompensuojamųjų sumų išmokėjimo“ 2 pastraipos pripažinimo negaliojančia“, kurio 2 punktu nusprendė nemokėti Š. S. A. S., mirusio 2015 m. balandžio 25 d., negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą (el. b. l. 70). Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjas šį Vilniaus skyriaus sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėjas 2019 rugsėjo 20 d. raštu pateikė informaciją, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1) VPE.SP2-22865, kuriuo iš esmės patenkino pareiškėjo reikalavimus.
Nagrinėdamas šios bylos ginčą, teismas sprendė ne dėl pareiškėjo teisės gauti mirusiojo A. S. senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą), o dėl atsakovo įgalinimų ribų viršijimo priimant pareiškėjo ginčijamą sprendimą, todėl Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas išeina už šios bylos ginčo dalyko ribų (ABTĮ 4 straipsnis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą (Kompensavimo įstatymą), jog būtent Fondo valdybos teritoriniams skyriams (nagrinėjamu atveju – Vilniaus skyriui), o ne Fondo valdybai priklauso kompetencija priimti sprendimą dėl pareiškėjo teisės gauti mirusiojo A. S. senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją) sumą, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui paveldėtą iš mirusio A. S. negautą 223 Eur senatvės pensijos dalį (dėl draudžiamų pajamų turėjimo) yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3708 dalį, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo teisės gauti mirusiojo A. S. negautą (223 Eur) senatvės pensijos dalį (kompensuojamąją sumą).
Kitoje dalyje atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.