Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-162-372/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-27
Bylos Nr.
2A-162-372/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
Policijos Departamento prie LR VRM, Lietuvos Valstybei
Trečiasis asmuo
S. Z., R. Ž.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B.SimonaitienėTeisėja E.Montvidienė Civilinė byla Nr. 2A-162-372/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Ignei Urlakienei,dalyvaujant ieškovui V. G. ,ieškovo atstovui adv. Algirdui Milašauskui,atsakovo atstovei prokurorei Dovilei Morkūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Policijos Departamento prie LR VRM apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-02-01 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei atstovaujamai Policijos Departamento prie LR VRM, Lietuvos Generalinei prokuratūrai, LR Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims S. Z. , R. Ž. dėl padarytos žalos neteisėtu sulaikymu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. G. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės materialinę žalą 262,94 Lt, neturtinę žalą 50000 Lt bei priteisti jo turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2003-01-22 apie 13 val. jį telefonu Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnas D. K. iškvietė į Šiaulių rajono Kuršėnų policijos nuovadą, apklausus dėl vagystės, kurios ieškovas nurodęs, jog nepadarė, 17 val. 00 min. tardytojas surašė ir pateikė ieškovui susipažinti bei pasirašyti įtariamojo laikino sulaikymo pagal LR BPK 137 str. protokolą. 2003-01-24 apie 15 val., ieškovas buvo atgabentas iš areštinės į Šiaulių rajono apylinkės teismą, kur posėdyje Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros pareiškimu buvo prašoma skirti kardomąją priemonę-suėmimą. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2003-01-24 nutartimi netenkino pareigūnų prašymo – nepaskyrė kardomosios priemonės – suėmimo. Ieškovas buvo nuvežtas atgal į Šiaulių rajono policijos komisariatą, kur tardytojas Z. supažindino ieškovą su nutarimu, jog jis paleidžiamas iš laikino sulaikymo. Tuo pačiu tardytojas Z. surašė 2003-01-24 nutarimą skirti ieškovui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos. Tačiau ieškovas nurodė, jog jis nebuvo paleistas nei iš kabineto, nei iš policijos komisariato, o policijos pareigūnų buvo nuvestas į kito tardytojo kabinetą, kur ieškovui pateiktas pasirašyti 2003-01-24 17 val. 35 min., kitoje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu surašytas laikino sulaikymo protokolas pagal LR BPK 137 str. Sekančią dieną Šiaulių miesto VPK areštinėje kriminalinės policijos pareigūnas D. K. ieškovą apklausė įtariamuoju dėl padangų vagystės iš Kuršėnų ligoninės garažų. Ieškovas teigė tuomet paaiškinęs, jog jokių padangų nevogė ir apie tai nieko nežino. Pareigūnas paaiškino, jog tokiu atveju ieškovas bus laikomas suimtas toliau. 2003-01-26 iš Šiaulių miesto VPK areštinės Šiaulių rajono PK tarnybiniu automobiliu ieškovas buvo atvežtas į Šiaulių rajono policijos komisariato patalpas. Čia policijos pareigūnai pateikė ieškovui tardytojo Ž. 2003-01-26 nutarimą paleisti ieškovą 17 val. 30 min. iš laikino sulaikymo. Tačiau ieškovas teigė, jog ir po pasirašymo nutarime nebuvo paleistas į namus, o toliau to paties pareigūno D. K. nurodymu 2003-01-26 17 val. 40 min. uždarytas į sulaikymo kamerą Šiaulių rajono policijos komisariato budėtojų tarnyboje. Sulaikymo kameroje išbuvo iki 2003-01-27 7 val. ryto. Tuomet policijos automobiliu buvo nugabentas atgal į Šiaulių rajono policijos komisariato budėtojų tarnybos patalpose esančią kamerą, joje pralaikytas nuo 7 val. 50 min. ir išleistas 10 val. 10 min., tačiau į namus ieškovo nepaleido, o toliau laikė pareigūnų K. ir V. kabinete, o dar vėliau policijos automašina atgabentas vėl į Kuršėnų policijos nuovadą. Apie 13 val. policijos tarnybiniu automobiliu ieškovas buvo parvežtas į namus. Ieškovas nurodė, jog V., K., J. mušė jį, už tai šie pareigūnai nuteisti 2005-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, o dėl neteisėto laisvės atėmimo - išteisinti. Todėl ieškovas teigė, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas ir laikomas nuo 2003-01-22 13 val. iki 2003-01-27 13 val. - viso 120 valandų, t.y. penkias paras, taip pat jam neteisėtai ir nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei teismo posėdžio metu, kuomet prokurorė kreipėsi dėl kardomosios priemonės – suėmimo ieškovui skyrimo buvo pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija, nes prokurorė tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio protokole nurodė, jog V. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 271 str. 3 d. Ieškovas nurodė, jog valstybės įgalioti pareigūnai, piktnaudžiaudami savo tarnybos įgaliojimais, piktnaudžiaudami įstatymų suteiktomis galimybėmis, be teisėto pagrindo ieškovą laikinai sulaikydami, taikydami procesinę prievartos priemonę ir tai atliko pažeisdami proceso ir policijos veiklos įstatymų reikalavimus ir taisykles, pažeidė ieškovo asmenines teises ir interesus, padarė didžiulę moralinę ir fizinę žalą bei didžiulę žalą asmens teisėms, nes tokie veiksmai akivaizdžiai pademonstravo kaip yra pažeidinėjami žmogaus laisvės ir asmens konstituciniai neliečiamybės bei nekaltumo prezumpcijos principai. Ieškovas nurodė, patyręs turtinę žalą, t.y. 262, 94 Lt., kuriuos sumokėjo advokatui jo tėvas S. G. , už skundų surašymą, bei konsultaciją. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė, tuo, kad ieškovo sulaikymo periodu pareigūnų tendencingai buvo pateikta šeimos nariams ir artimiesiems bei kaimynams informacija apie neva ieškovo padarytus nusikaltimus ir tai sukėlė ne tiktai neigiamą požiūrį į ieškovo asmenį, labai sukompromitavo artimai pažinojusių asmenų tarpe, pažemino ieškovo autoritetą ir orumą. Įvairiomis kalbomis buvo komentuojama situacija po ieškovo sugrįžimo iš „tardymų“, kuomet kaimynai bei pažįstami ieškovą pamatė sumuštą ir sužalotą, ir kada visiems turėjo aiškintis, kodėl ieškovas beveik savaitę buvo išlaikytas policijos kamerose ir ką su juo darė pareigūnai. Ieškovas teigė, kad ir dabar tebebijo policininkų, nes jam atrodo, jog jie keršys dėl šios istorijos pasekmių, padarys ką nors blogą jam arba jo šeimos nariams. Ieškovas nurodė, kad kuomet buvo atliekamas parengtinis tardymas nusikaltusių policininkų atžvilgiu, bei vėliau byla buvo nagrinėjama teisme, pareigūnai kaltino ieškovą ir jo šeimos narius, kitus bylos liudytojus juos šmeižiant, o tai dar labiau ieškovą žeidė psichologiškai. Teigė, jog po sulaikymo pilnai neteko galimybės realizuoti savo įsidarbinimo šansų, nes teko gydytis, dalyvauti teisinėse procedūrose, jis gyvenęs iš atsitiktinių uždarbių, dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti negalėjo tęsti dokumentų tvarkymo kelionei į Ameriką.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės ieškovui V. G. 262,94 Lt turtinės žalos bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 232 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti; 2) priteisė iš ieškovo V. G. 64,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Nurodė, kad valstybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo atstovų prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi sulaikymas buvo taikytas 2003-01-22, o ieškinys teisme paduotas 2006-01-24. Konstatavo, kad laikinas sulaikymas yra tęstinis veiksmas, t.y. V. G. atžvilgiu laikinas sulaikymas taikytas nuo 2003-01-22 17 val. iki 2003-01-24 16.16 val. Teismas nurodė, kad ieškinys pateiktas teismui 2006-01-24, todėl nusprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir ieškinio senaties netaikė. Teismas priteisė 262,94 Lt turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-027-03, kurioje nuteisti pareigūnai R. V. , E. J. ir D. K. , ši suma priteisti nebuvo prašoma, ir ši suma nebuvo įskaityta į proceso išlaidas baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nebuvo jokio pagrindo manyti, jog V. G. padarė nusikaltimą, liudytojai nenurodė įtariantys, jog nusikaltimą padarė ieškovas, be to, V. G. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, nebuvo teistas, sulaikymo momentu nebuvo visiškai jokių duomenų, kurie būtų tiesiogiai patvirtinę, jog ieškovas padarė tiriamą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antrą kartą sulaikant V. G. , baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-0004-03 yra pareigūno D. K. tarnybinis pranešimas, jog jis turi operatyvinių duomenų, jog V. G. įvykdė nusikaltimą, t.y. pavogė padangas iš ligoninės. Nurodė, kad tardytojas nesant sulaikymo pagrindų, vadovaudamasis tik vienu pranešimu, kurio patikrinti teisingumo negalėjo, daugiau byloje nesant visiškai jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę, jog V. G. galėjo įvykdyti nusikaltimą, bei kitų kardomosios priemonės – sulaikymo taikymui reikalingų duomenų, pakartotinai paskyrė laikiną sulaikymą kitoje byloje, nors tik prieš dvi valandas teismo posėdyje, nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tikslingumo, nebuvo nustatyti pagrindai skirti suėmimą. Todėl teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2003-01-22 17 val. iki 2003-01-26 17.30 val. taikant laikiną sulaikymą V. G. buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 1 d. c punktas. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytus teiginius dėl padarytos neturtinės žalos pasekmių. Vis dėl to teismui nekilo abejonių, jog dėl neteisėto sulaikymo ieškovas V. G. patyrė dvasinius ir emocinius pergyvenimus ir šie pergyvenimai tiesiogiai yra susieti su kitais neteisėtais pareigūnų veiksmais, nustatytais 2005-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-027-03 ir jų atriboti visiškai neįmanoma. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad taikytas neteisėtas sulaikymas, juolab du kartus iš eilės, sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, todėl konstatavo, jog neturtinė žala jam turi būti atlyginta. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pažymėjo, kad dalis neturtinės žalos jau buvo atlyginta priėmus 2005-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl padarytos žalos neteisėtu laisvės apribojimu ir kūno sužalojimais, piktnaudžiaujant tarnyba. Nurodė, kad emociniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję ir su nustatytomis teismo nuosprendžiu nusikalstamomis veikomis ir teismo pripažintais neteisėtais sulaikymais pagal Konvenciją. Teismas, konstatavęs, kad dvasinius išgyvenimus ir vidinius pergyvenimus padalinti proporcingai neįmanoma, įvertinęs tai, jog ieškovas neteisėtai buvo sulaikytas keturias paras, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškovui padarytą neturtinę žalą sumažino ir priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl neteisėto laisvės apribojimo laikotarpyje nuo 2003-01-22 13 val. iki 2003-01-22 17 val. ir nuo 2003-01-26 17.35 val. iki 2003-01-27 13 val., nurodydamas, kad civilinis ieškinys šioje dalyje išspręstas baudžiamojoje byloje, priimant apkaltinamąjį nuosprendį pareigūnams D. K. , E. J. , R. V. , ir pažymėdamas, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų dėl neteisėto laisvės apribojimo. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad 2003-01-24 baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-015-03 jam neteisėtai buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kadangi ką tik buvo priimtas tardytojo nutarimas paleisti jį iš laikino sulaikymo, nepasitvirtinus įtarimui. Tokią savo poziciją teismas motyvavo tuo, jog V. G. buvo pareikštas įtarimas šioje byloje, kardomoji priemonė paskirta laikantis LR BPK 95-100 str. (1961 m. red.) galiojusių normų, ji nebuvo skųsta įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo pateiktas prašymas panaikinti nutarimą pripažinti jį įtariamuoju, byloje parengtinis tardymas tebebuvo tęsiamas ir nutrauktas laikantis pakankamai protingo ir teisingo bylos tyrimo termino, t.y. 2003-02-27. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas nurodė, kad priėmus nutarimą nutraukti šią baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu, panaikinta jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl pripažino, jog šios priemonė paskyrimas buvo teisėtas vertinant nacionaliniais įstatymais ir pagal Konvenciją. Tuo pačiu teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų kuo pasireiškė jo judėjimo laisvės suvaržymas. Konstatavo, kad ieškovo ieškinys dalyje, kurioje jis nurodė, jog buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad teismui skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumas nesprendžiamas, prokurorės procesiniame dokumente dėl kardomosios priemonės ieškovui skyrimo nebuvo teiginių apie jo kaltumą, nurodytas procesinis dokumentas buvo surašytas pagal tuo metu galiojusiuose įstatymuose numatytas tokio procesinio dokumento formą. Nurodė, kad prokurorės prašyme skirti ieškovui kardomąją priemonę pavartota formuluotė, nėra pakankamas pagrindas laikyti pažeidžiančia Konstitucijos 20 str., 21 str., 31 str., ir Konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją. Patenkinęs ieškinį dalinai, teismas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Valstybė atstovaujama Policijos Departamento prie LR VRM prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. G. ieškinį atmesti. Apelianto motyvai yra tokie:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kad nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, ko pasekoje laikini sulaikymai buvo pripažinti neteisėtais, t.y. nurodyta, kad buvo savavališkai atimta asmens laisvė.

2. Ieškovui baudžiamojoje byloje iš kaltų asmenų jau buvo priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu jau buvo atlyginta neturtinė žala ir už ieškovo ieškinyje nurodytą laikotarpį, ko nevertino pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieškovui neturtinę žalą už tuos pačius pareigūnų veiksmus, kaip ir baudžiamosios bylos atveju.

3. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo, o pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi subjektyvia ieškovo nuomone apie patirtus išgyvenimus.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovą atstovaujančių institucijų atstovų prašymą taikyti ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Valstybės atstovaujamos Policijos Departamento prie LR VRM apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Nei vienoje iš baudžiamųjų bylų, pagal kurias ieškovas buvo laikinai sulaikytas bei uždarytas į areštinės kameras, nebuvo jokių duomenų – įrodymų, jog ieškovas padarė šias vagystes. Jeigu policininkams reikėjo atlikti kokius tai tyrimo veiksmus, tai galėjo daryti be asmens sulaikymo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo laikinas sulaikymas nuo 2003-01-22 17 val. iki 2003-01-26 17.30 val. buvo padarytas pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 1 d. „c“ punkto reikalavimus.

2. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, teisingai konstatavo, kad ieškovas dėl laikino sulaikymo keturių parų trukmėje tikrai patyrė dvasinius ir emocinius pergyvenimus, sukrėtimus. Pareigūnų tendencingai pateikta šeimos nariams ir artimiesiems bei kaimynams informacija apie ieškovo neva padarytus nusikaltimus sukėlė neigiamą požiūrį į ieškovą, labai sukompromitavo ieškovą artimai pažinojusių asmenų tarpe, pažemino ieškovo autoritetą ir orumą.

3. Apeliantas neteisingai traktuoja išnagrinėtos baudžiamosios bylos nuosprendį ir šios civilinės bylos sprendimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje prašyta atlyginti padarytą neturtinę žalą dėl neteisėto procesinio laikino sulaikymo įtariamuoju.

4. Teismas teisingai taikė įstatymą ir netaikė ieškiniui senaties termino, nes jisai nepraleistas: žalos darymas buvo tęstinis veiksmas, prasidėjęs 2003-01-22 ir pasibaigęs 2003-01-26, o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2006-01-24.

Prisidėjimu prie atsakovo Lietuvos Valstybės atstovaujamos Policijos Departamento prie LR VRM apeliacinio skundo (įvardintu kaip atsiliepimas į apeliacinį skundą) atsakovo Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovas Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą patenkinti jame nurodytais motyvais ir panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. G. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kolegija laiko, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas.

Visų pirma, kolegija pripažįsta, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ginti savo teises teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2003 m. sausio 22 d. 17 val., o šis sulaikymas baigėsi 2003 m. sausio 24 d. 16 val.16 min. Taigi, ieškovo teisių pažeidimas buvo tęstinis, trukęs iki 2003-01-24 imtinai. Ieškinį teismui jis pateikė 2006-01-24, o tai reiškia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas ( CK 1.125 str. 8 d.) ir nėra pagrindo spręsti klausimo dėl jo atnaujinimo ar ieškinio atmetimo tuo pagrindu. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas nepagrįstai sulaikytas ir po 2003-01-24, taigi, jis neturėjo galimybės kreiptis į teismą ir toliau.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nacionalinės teisės normų taikymo. Ieškovo sulaikymo momentu galiojo Baudžiamojo proceso kodekso 137 straipsnio nuostata, kurioje išdėstyti asmens laikino sulaikymo pagrindai. Nei pirmojo, nei antrojo laikino sulaikymo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas buvo užkluptas darant nusikaltimą ar tuoj po jo padarymo, nebuvo pagrindo manyti, kad jis gali pabėgti ar tuoj pat nebuvo įmanoma nustatyti jo asmens tapatybės. Ieškovas pats atvyko pas tyrėją, paskambinus jam mobiliu telefonu, todėl jo asmenybės nustatinėti nebuvo jokio pagrindo. Tai, kad nėra duomenų dėl ieškovo bandymo paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, pripažino teismas, atsisakydamas sankcionuoti prokuroro prašymą ( b.l.45, t.1). Policijos pareigūnai teigė, kad liudytojai tiesiogiai nurodė ieškovą kaip asmenį, padariusį nusikaltimą ( b.l.40,t.1) Tačiau jokių duomenų apie tokius liudytojus nebuvo pateikta nei baudžiamosiose bylose, nei civilinėje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino policijos pareigūnų veiksmų nepagrįstumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „c“ punkte itin akcentuotas asmenį sulaikančių pareigūnų veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas. CPK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu policijos pareigūnai R. V. , D. K. ir E. J. yra nuteisti. Teismas pripažino, kad jie, be kita ko, neteisėtai sulaikė ieškovą (b.l.24, t.1).. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuosprendis paliktas galioti. Kolegija taip pat konstatavo, kad policijos pareigūnas D. K. ieškovo liudytojo apklausos protokole neteisingą laiką nurodė sąmoningai, siekdamas nuslėpti kitą nusikalstamą veiką – pateisinti ieškovo neteisėtą laikymą Kuršėnų policijos nuovados patalpose. Taigi, šiuose procesiniuose dokumentuose nenuginčijamai įrodyta, jog ieškovas buvo sulaikytas neteisėtai. Visiškai nesvarbu, kiek laiko tai truko, kadangi bet koks neteisėtas sulaikymas pažeidžia ieškovo teises į laisvę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo motyvus, dėl kurių jis pareikalavo priteisti iš valstybės neturtinę žalą ( CK 6.272 str. 3 d.), ir sumažino jo reikalaujamą žalos dydį ( CK 6.250 str. 1 d.). Kolegija visiškai sutinka su šiomis teismo išvadomis ir pripažįsta, kad detalaus jų vertinimo kartoti nėra pagrindo. Apeliacinėje instancijoje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių galimybę nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus. Asmens dvasiniai išgyvenimai ir emocinis sukrėtimas yra subjektyvūs pojūčiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų visiškai ramiai įvertinęs su juo daromus neteisėtus veiksmus ir nepajutęs jokių emocinių sukrėtimų. Kaip kiekvienas protingas ir dvasinę pusiausvyrą išlaikantis asmuo, ieškovas išgyveno ne tik dėl jo paties atžvilgiu daromų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl jam artimų žmonių patirto streso. Nėra nuginčytas ir tas faktas, kad ieškovo bendravimo su aplinkiniais asmenimis ratas susiaurėjo dėl jo pablogėjusios reputacijos. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Kuršėnai yra pakankamai mažas miestas.

Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala ieškovui jau atlyginta baudžiamojoje byloje, priteisiant iš nuteistų policijos pareigūnų 10000 Lt. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu neturtinė žala buvo priteista dėl konkrečių pareigūnų kaltės. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje konstatuota, jog žmogaus laisvė neliečiama. Kaip jau nurodyta, iki 2003 m. balandžio 30 d. galiojusio BPK 137 straipsnio nuostatos dėl laikino sulaikymo buvo nepakankamai detalios, todėl sudarė sąlygas pareigūnų piktnaudžiavimui savo teisėmis. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsiteisėjusio Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos itin aiškiai išdėstė kardomųjų priemonių, kurių viena iš jų yra šio kodekso 122 straipsnyje numatytas suėmimas, taikymo sąlygas. Valstybė kaip žmogaus teisių gynimo garantas per Konstitucijos 5 straipsnyje numatytas institucijas laiku nesiėmė priemonių įgyvendinti teisės į žmogaus laisvės neliečiamumą. Dėl šios priežasties pati valstybė privalo atlyginti nukentėjusiajam ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą ( CK 6.272 str.1, 2 d.).

Įvertinus apeliacinį skundą bei prisidėjimą prie jo, kolegija laiko, jog šie procesiniai dokumentai nesuteikia pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Iš esmės palikdama teismo sprendimą nepakeistą, kolegija papildomai detalizuoja, kad Lietuvos valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Priešingu atveju būtu apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutarė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad ieškovui V. G. turtinė žala, neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos priteistos iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėPetras Povilaitis