Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo UAB „Ecornus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ecornus“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo UAB „Ecornus“ atstovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 29-34), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui AB SEB bankas bet kokiomis priemonėmis riboti ieškovo UAB „Ecornus“ ir kitų teisėtų negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų patekimą į ieškovui nuosavybės teise priklausančią 818,01 kv. m. ploto negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per atsakovui AB SEB bankas nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojantis tarp 1 584,83 kv. m. ploto pastato – smulkiųjų serijų cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pravažiavimu, įskaitant ieškovo ir kitų teisėtų ieškovo patalpų valdytojų darbuotojų bei krovai skirtų transporto priemonių judėjimą.Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepakankamai įsigilino į ieškovo išdėstytus argumentus ir, atsisakydamas pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo išplėtotos Lietuvos apeliacinio teismo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas nesutinka su tuo, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su byloje pareikštu reikalavimu ir jų pritaikymas reikštų išankstinį ieškinio patenkinimą – iš tikrųjų ieškinio užtikrinimo priemonės būtų taikomos tik laikinai, jomis ginčas nebūtų išspręstas iš esmės, ieškovas neįgytų apibrėžtos daiktinės teisės į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą, o byloje susiklosčiusias aplinkybės pagrindžia būtinybę laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Ieškovas negali valdyti ir naudotis jam priklausančiomis patalpomis, jų nuomoti, pasiekti ir naudotis jose likusiu turtu ir dokumentais, dėl to patiria nuostolius.Servitutas yra daiktinės, o ne prievolių teisės institutas. Tai reiškia, kad teismui patenkinus ieškinį ir nustačius servitutą, juo suteikiamomis teisėmis galėtų naudotis ne tik ieškovas, tačiau ir kiti teisėti Ieškovo Patalpų 1 valdytojai – savininkai, panaudos gavėjai, nuomininkai. Dėl to, teismo pozicija, jog ieškinio reikalavimas yra siauresnis, nei prašomos laikinosios apsaugos priemonės, yra ydinga. Kita vertus, teismas galėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti iš dalies ir tik ieškovui suteikti galimybę pateikti į jam priklausančias patalpas.Teismas nepagrįstai akcentavo, jog ieškovo ir atsakovo patalpos yra skirtinguose pastatuose – nors de jure patalpos ir yra skirtinguose pastatuose, tačiau faktiškai jos yra viename ir tame pačiame pastate ir turi tiek bendras konstrukcijas, tiek bendrus inžinerinius tinklus ir yra suprojektuotos, pastatytos ir buvo naudojamos kaip vienas nekilnojamojo turto kompleksas. Tiek sprendžiant dėl servituto nustatymo, tiek sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama būtent į faktinę situaciją ir į realiai egzistuojančias ieškovo galimybes patekti į ieškovo patalpas.Ieškovo Patalpos 1 yra gamybinės paskirties, jos yra 818 m² ploto. Taigi vienintelis patekimas laiptais iš kitam asmeniui priklausančių patalpų, kuris yra įrengtas 13,3 m² ploto patalpoje, negarantuotų galimybės naudoti tokio ploto gamybinių patalpų pagal jų paskirtį (t. y. gamybai) bei neužtikrintų gaisrinės saugos patalpose. Tam, kad Ieškovo Patalpos 1 galėtų būti naudojamos pagal paskirtį, turi būti galimybė į jas atvežti ir išvežti produkciją, medžiagas, taigi prie jų turi būti galima privažiuoti krovai skirtomis transporto priemonėmis. Akivaizdu, jog laiptais transporto priemonės važiuoti negalėtų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė reikšmę aplinkybei, jog atsakovo Patalpose yra atsakovui bei BAB „Vingriai“ priklausantis turtas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Teismui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas ilgą laiką negalės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pasiekti savo kilnojamojo turto ir dokumentų. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės būtų varžomos minimaliai, kadangi tokiu būdu būtų tik atstatyta situacija buvusi daugybę metų iki pat 2016 m. rugsėjo 19 d., kai atsakovas savavališkai užkalė pravažiavimą tarp Ieškovo Patalpų 2 ir Atsakovo Patalpų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai neribotų paties atsakovo galimybių naudotis Atsakovo Patalpomis, nors, kaip pripažino ir atsakovas, patalpų jis apskritai nenaudoja. Tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų papildomų išlaidų, jis turėtų teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų ieškovą pateikti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog pravažiavimas tarp Ieškovo Patalpų 2 ir Atsakovo Patalpų yra būtinas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus; ieškovo prašomu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir viešojo intereso užtikrinimui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį. Nurodo, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas – ieškovas nepagrindė, kad į ieškovo patalpas negalima patekti kitais būdais ir yra pagrindas nustatyti servitutą (į ieškovo patalpas galima patekti per atskirą įėjimą ir laiptinę). Be to, ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad gali įrengti savarankišką patekimą į patalas tik ieškovui nepriimti tokio veiksmo kaštai. Ieškovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę imtis laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje. Viena vertus, ieškovas teigia, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad šiuo metu esantis patekimas į ieškovo patalpas yra nepakankamas patekti krovai skirtomis transporto priemonėmis ir prašo tokią teisę suteikti bent jau ieškovo atžvilgiu, kita vertus, ieškovas nurodo, kad jo pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto valdymas, o ieškovas šiuo metu turi tik penkis darbuotojus. Vien tai, kad ieškovas, nepateikdamas jokių įrodymų, mano, jog be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali pablogėti jo padėtis, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip apsunkinti atsakovo teisių įgyvendinimą.Taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ginčas būtų išspręstas iš esmės. Ieškovas, reikalaudamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimu, turėjo pagrįsti, kodėl tai yra būtina nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, tai yra išimtiniai atvejai.Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovo teisės: atsakovas negalėtų įgyvendinti savo, kaip patalpų savininko, teisių, numatytų CK 4.37 str.; atsakovas patirtų su patalpų saugojimu susijusias papildomas išlaidas; ieškovas įgytų teisę dar neišsprendus šalių ginčo faktiškai naudotis servitutu, kai tam nėra jokio objektyvaus poreikio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pagal UAB „GeoMind“ 2016-09-12 parengtą planą nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovui, kaip negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkui, teisę, siekiant patekti į šias patalpas ir išeiti iš jų, naudotis 374,11 m² ploto atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi, taip pat tarp pastato – smulkiųjų serijų cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu pravažiavimu, įskaitant vaikščiojimą ir judėjimą krovai skirtomis transporto priemonėmis. O prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui bet kokiomis priemonėmis riboti ieškovo ir kitų teisėtų negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), valdytojų patekimą į ieškovui nuosavybės teise priklausančią 818,01 kv. m. ploto negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – gamybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojantis tarp 1 584,83 kv. m. ploto pastato – smulkių serijų cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei negyvenamųjų patalpų – gamybos patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu pravažiavimu, įskaitant ieškovės ir kitų patalpų valdytojų darbuotojų bei krovai skirtų transporto priemonių judėjimą.Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo padėties išlaikymui, siekis leisti ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę, taip pat neįrodė, jog šiuo atveju yra neišvengiama būtinybė takyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, todėl, taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės. Taigi apelianto teiginys, jog laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tam, kad laikinai sureguliuotų ginčo situaciją šiuo atveju nėra pagrįstas.Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog jis negali pasiekti ir naudotis savo nekilnojamuoju turtu bei pasiekti dokumentų, kadangi pats apeliantas pripažįsta, jog į savo patalpas gali pakliūti laiptais iš kitam asmeniui priklausančių patalpų. Nors, anot apelianto, šio patekimo į patalpas būdo neužtenka, kadangi norint naudoti (išnuomoti) apeliantui priklausančias patalpas pagal paskirtį, turi būti suteikta galimybė privažiuoti krovai skirtoms transporto priemonėms, į patalpas atvežti ir išvežti produkciją, medžiagas, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.