Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės vidinėje kišenėje, metalinėje dėžutėje, laikė bespalvį plastikinės plėvelės paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,370 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,0 % ir bespalvį plastikinės plėvelės paketėlį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,822 g, iki kol 2025 m. balandžio 3 d. 13.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šias jam priklausančias medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikaltimą, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju apibrėžia objektyvusis kriterijus, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponuojama, kiekis.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau ir – Įsakymas). Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Taigi virš aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. P. laikė narkotines medžiagas, kai įstatymas tai draudžia, vis tik atsakomybei pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį kilti, kaip jau aukščiau minėta, reikalinga nustatyti narkotinių medžiagų kiekius. Nors pas kaltinamąjį rastos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), pagal specialisto išvadą nustatytas kiekis – 0,370 g ir neviršija Rekomendacijose nustatyto šios medžiagos nedidelio (5 g) kiekio, tačiau pas kaltinamąjį rastos narkotinės medžiagos kokaino pagal specialisto išvadą nustatytas kiekis – 0,822 g. viršija Rekomendacijose nustatytą nedidelį šios medžiagos kiekį (0,2 g), tačiau nesiekia didelio kiekio (20 g), atsižvelgiant į ką asmeniui kyla atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus ir išanalizavus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės vidinėje kišenėje, metalinėje dėžutėje, laikė bespalvį plastikinės plėvelės paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,370 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,0 % ir bespalvį plastikinės plėvelės paketėlį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,822 g, iki kol 2025 m. balandžio 3 d. 13.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šias jam priklausančias medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, kad laiko draudžiamas medžiagas ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis E. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, penkių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 122-130). Psichiatro įskaitoje neįrašytas, psichologo nekonsultuotas (b. l. 135). Nors šiuo metu kaltinamasis nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tačiau kaip pats nurodė, šiuo metu ketina išsiimti patentą ir dirbti kirpykloje, pagal baigtus kursus, tokį darbą jau yra dirbęs. Taip pat kaltinamasis paaiškino, jog nori kurti šeimą su savo gyvenimo drauge, o šiuo metu kartu su ja prižiūri jos vaiką. Teismas skirdamas bausmę įvertina ne tik kaltinamąjį charakterizuojantį darbinį ar šeiminį aspektą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo išskirtinai neigiamas visuomenės atžvilgiu, visuomenei neigiamų pasekmių nesukėlė, o priešingai kaltinamojo padarytas nusikaltimas, atsižvelgiant, kad ir kaip jis pats nurodė draudžiamas medžiagas turėjo savo vartojimui, atskleidžia, jog kaltinamojo veiksmai buvo labiau savidestrukcinio pobūdžio, o ne priešiški visuomenės atžvilgiu. Vis tik, neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis laikė ne vienos rūšies, o dviejų skirtingų rūšių narkotines medžiagas, kas tik padidina šios nusikalstamos veikos pavojingumą. BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu ar jos suvaržymu nesusijusią bausmę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir ketina įsidarbinti kaltinamajam skirtina baudos bausmė – 90 MGL dydžio bauda, ir nors gynėja prašė taikyti kuo mažesnę baudą, jei tokia būtų skirta, teismas įvertinęs ne vienos narkotinės medžiagos laikymą, sprendžia, jog nėra pagrindo skirti mažesnę baudą, kuri šiuo atveju ir taip yra artima minimaliai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam E. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį ir ateities darbines perspektyvas, nustato baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Įvertinus įstatymo imperatyvia nuostatą dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. P. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,181 g) bei likę milteliai (0,822 g) supakuoti į 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių ir perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (b. l. 27-32), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

vokas Nr. 1, kuriame yra po tyrimo likę tyrimo objektai ir jų pakuotės (paketas, metalinė dėžutė, 2 vnt. tuščių plastikinės plėvelės paketėlių, tuščia cigaretė ,,Winston“, plastikinės pakuotės dalis su 2 vnt. geltonos spalvos tablečių, filtras, plastikinis uždaromas maišelis su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga), perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (b. l. 27-32, 37-38) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MG (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – 60 MG (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Išaiškinti E. P., kad jam paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87) tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

likusias kanapes (antžeminės dalys) (0,181 g) bei likusius miltelius (0,822 g) supakuotus į 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių ir perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

voką Nr. 1, kuriame yra po tyrimo likę tyrimo objektai ir jų pakuotės (paketas, metalinė dėžutė, 2 vnt. tuščių plastikinės plėvelės paketėlių, tuščia cigaretė ,,Winston“, plastikinės pakuotės dalis su 2 vnt. geltonos spalvos tablečių, filtras, plastikinis uždaromas maišelis su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.