Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-10 · Administracinė byla Nr. A-2207-624/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
A-2207-624/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00231-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dainius Burdulis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2207-624/2023Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00231-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N., jo atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Nafisai Dodoevai ir Olgai Vostrenkovai

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas persvarstyti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. URC nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas nacionalinę „D“ tipo vizą. Pasibaigus vizos galiojimui, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo, įpareigodamas jį išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Užsienietis sprendimo neįvykdė ir buvo perduotas URC, tačiau pradėjus jo išsiuntimo procedūrą, Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pateikęs prieglobsčio prašymą po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir siekia likti Europos Sąjungos teritorijoje. Byloje yra pagrindas spręsti, jog šiais veiksmais Užsienietis siekia atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į kilmės valstybę, o netaikant judėjimo laisvės apribojimų jis gali bandyti pasislėpti arba užkirsti kelią kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

II.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. birželio 26 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, pagrindus judėjimo laisvės apribojimui.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2023 m. kovo 24 d. teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas galiojantį kilmės valstybės pasą ir Lietuvos Respublikos nacionalinę „D“ tipo vizą, galiojusią nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo ir įpareigojo jį iki 2023 m. gegužės 21 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė.

6. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo. VSAT 2023 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę. Užsienietis sutiko išvykti į savo kilmės valstybę, todėl išsiuntimą vykdanti institucija suderino Užsieniečio išvykimo datą – 2023 m. birželio 6 d. ir nupirko lėktuvo bilietus. Užsienietis 2023 m. birželio 1 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas ir yra aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Užsienietis į Lietuvos Respubliką teisėtai atvyko 2023 m. kovo 24 d., tačiau prieglobsčio iš karto nepasiprašė, atvyko turėdamas tikslą dirbti. Teismo sprendimu paskyrus apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Užsienietis iš pradžių pageidavo kuo greičiau išvykti į savo kilmės valstybę, suorganizavus skrydį ir nupirkus lėktuvo bilietus, jis nesutiko išvykti ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad Užsienietis, pasiprašęs prieglobsčio vykdant sprendimą dėl jo išsiuntimo, prašymą pateikė tik siekdamas atidėti ir sutrukdyti jo išsiuntimą. Be to, teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia manyti, kad siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo, Užsienietis gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo trukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, todėl tokiu elgesiu Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Teismo vertinimu, Įstatyme numatyti tikslai – netrukdomai išnagrinėti prieglobsčio prašymą, priimti sprendimą ir jį įvykdyti – gali būti pasiekti tik ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę.

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimo netenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą. Užsienietis alternatyviai prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 26 d. (apeliaciniame skunde nurodoma 2023 m. liepos 2 d. data laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą, teikimą tenkinti iš dalies – pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę. Užsieniečio teigimu, nors sutiktina su teismo argumentais, kad prieglobsčio prašymo motyvus reikalinga išsiaiškinti, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendime nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė Užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, o aplinkybė, kad jis pateikė prieglobsčio prašymą po to, kai buvo suorganizuotas išsiuntimas į kilmės valstybę, negali būti vertinama kaip nebendradarbiavimas, nes prieš pat Užsieniečio išsiuntimą pasikeitė faktinė situacija kilmės valstybėje, todėl atsirado pagrindas prašyti prieglobsčio.

10. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog byloje nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto judėjimo laisvės apribojimo pagrindas. Užsienietis neneigia, kad jis turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą iš karto po jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, tačiau tokio tikslo jis neturėjo – pirminis Užsieniečio atvykimo tikslas buvo darbas, tačiau pagrindas prašyti prieglobsčio atsirado tik po to, kai buvo pradėti vykdyti sprendimas dėl jo išsiuntimo, nes situacija tuo metu kilmės valstybėje iš esmės pasikeitė, todėl siekdamas saugumo, jis buvo priverstas nedelsiant prašyti prieglobsčio, dėl ko atitinkamai buvo sustabdyta išsiuntimo procedūra. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tikslas buvo ir yra prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje, o ne išsiuntimo procedūrų trukdymas ar stabdymas.

11. Užsienietis pažymi, jog tuo atveju, jei visgi būtų nuspręsta, kad jo sulaikymo pagrindai egzistuoja, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, o šiuo atveju taikytina priemonė, neapribojanti asmens judėjimo laisvės. Užsienietis nurodo, kad asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, byloje nenustatyta jo piktavališkumo institucijų atžvilgiu fakto, jis yra prieglobsčio prašytojas, yra žinomi Užsieniečio vardas, pavardė ir gimimo metai, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, kompetentingoms institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra. Pasibaigus vizos galiojimo laikui ir iki tol, kol buvo priimtas sprendimas dėl Užsieniečio grąžinimo, Užsienietis turėjo galimybę išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau to nedarė ir niekur nevyko, o netaikant judėjimo laisvės apribojimų, URC apgyvendintas Užsienietis galės būti kontroliuojamas. Užsienietis teismo nepagrįstai buvo vertinamas kaip nepatikimas asmuo, kuris gali bandyti slėptis, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės valstybę, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių.

Atsiliepimas

12. URC atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. URC teigimu, bylos duomenys leidžia spręsti, jog Užsienietis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra, siekia visais įmanomais būdais likti Europos Sąjungos teritorijoje, nes prašymo suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas manyti, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į kilmės valstybę, o Užsienietis jau turėjo galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūra iki šio sprendimo. Be to, byloje nėra duomenų, jog pasibaigus vizos galiojimui Užsienietis visą laiką buvo Lietuvos Respublikoje, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, be to, į Europos Sąjungą jis atvyko per Latvijos Respubliką. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, paneigiančių riziką, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar kitaip sutrukdyti kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Nagrinėjamoje byloje Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama pagrįstai, pirmosios instancijos teismo skirta priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsienietis, prašymą suteikti prieglobstį vykdant sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pateikęs siekdamas atidėti ir sutrukdyti jo išsiuntimą, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Teismo vertinimu, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo, Užsienietis gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip trukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, dėl to Įstatyme numatyti tikslai – prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir įvykdymas – gali būti pasiekti tik teikime nurodytu būdu ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę.

16. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrįsta rizika, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis galėtų siekti slapstytis ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, be to, nepagrįstas jo nebendradarbiavimo faktas. Užsienietis teigia, jog prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė vykdant išsiuntimo procedūrą dėl to, jog jo kilmės valstybėje iš esmės pasikeitė situacija, ir jis siekia ne atidėti ar sustabdyti išsiuntimo procedūrą, bet gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų tenkinti apeliacinį skundą: Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Bylos duomenimis, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas kilmės valstybės asmens pasą ir Lietuvos Respublikos nacionalinę „D“ tipo vizą. Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 18 d. panaikinus vizą ir 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu įpareigojus Užsienietį savanoriškai iki 2023 m. gegužės 21 d. išvykti į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), jis įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė. Siekiant užtikrinti Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė. VSAT 2023 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. 23S78649 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėn. nuo išsiuntimo. Nors Užsienietis sutiko išvykti į kilmės valstybę, buvo suderinta jo išvykimo data (2023 m. birželio 6 d.), 2023 m. birželio 1 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pagrindo sulaikyti Užsienietį buvimo yra pagrįsta. Nors apeliaciniame skunde Užsienietis teigia, jog prašymą suteikti prieglobstį pateikė dėl to, kad jo kilmės valstybėje iš esmės pasikeitė situacija, tokių duomenų (apie iš esmės pasikeitusią situaciją kilmės valstybėje nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, juo labiau – nuo 2023 m. gegužės 26 d., kada išreiškė prašymą greičiau išsiųsti jį namo) nepateikė, jo nuomonės pasikeitimas, kaip galima spręsti ir iš jo paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, susijęs su nepasitenkinimu dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymu ir perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įtraukimu.

20. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pagrindo sulaikyti Užsienietį buvimo yra pagrįsta, šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto sulaikymo pagrindo buvimo / nebuvimo, nėra svarbūs, nors, pažymėtina, byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija vertintų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, dėl ko taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).

22. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

23. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Nagrinėjamu atveju, nustatęs pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus nenuoseklius ir, kiek galima spręsti iš byloje pateiktų duomenų, kintančius paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, pagrįstai sprendė, kad Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., tačiau šio termino apribojimą nepagrįstai nesusiejo su įvykiu, kuris yra susijęs su jo statusu (prieglobsčio prašytojas), kurį jis įgijo iki galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo (Įstatymo 2 str. 20 d.), dėl ko skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra tikslinama. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas ir proporcingas nurodytiems tikslams pasiekti, terminas – protingas, nustatytas atsižvelgiant į tokio pobūdžio prašymų išnagrinėjimo terminus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), paliekama galioti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas DirvonasRičardas Piličiauskas