- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-1596-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00155-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- E. Ū.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Ū. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmes tas pareiškėjos skundas civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ū. skundą dėl notarės R. V. veiksmų, suinteresuotu asmeniu byloje esant B. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė panaikinti Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. 2011-01-31 nutarimą atsisakyti išduoti E. Ū. paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį palikėjos V. M. palikimo ir įpareigoti notarę išduoti E. Ū. paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį palikėjos V. M. palikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-09-19 mirė palikėja V. M.. Palikėja 1994-12-12 testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukrai B. V.. Teismo įsiteisėjusiu 2010-02-10 sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. Ū., kuri yra V. M. dukra, palikimo atsiradimo momentu, tai yra 2006-09-19, buvo reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad kiti palikėjos vaikai ir dvi anūkės yra praradę paveldėjimo teisę – turtas buvo paveldimas pagal testamentą, kito turto, kuris neįeitų į testamento sudėtį, mirusioji neturėjo, taip pat nėra pripažinta, jog kuris nors iš įstatyminių įpėdinių palikimo atsiradimo momentu, tai yra 2006-09-19, buvo reikalingi išlaikymo, teismas pripažino, jog tik pareiškėja E. Ū. bei B. V. turi teisę paveldėti savo motinos V. M. turtą. Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. 2011-01-31 priėmė nutarimą atsisakyti išduoti E. Ū. paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį palikėjos V. M. palikimo. Testamentu E. Ū. jokio turto palikėja V. M. nepaliko. Byloje nustačius, kad yra septyni įstatyminiai mirusios V. M. įpėdiniai – 6 mirusiosios V. M. vaikai, ir anksčiau nei palikėja mirusios dukters V. P. vaikai, teismas sprendė, jog pareiškėjai priklausytų ne jos nurodyta 1/4, o 1/14 pagal testamentą paveldimo turto dalis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų suformuotą praktiką, teismas pripažino, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti E. Ū. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/4 dalį palikėjos V. M. turto (LAT 2004-11-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-588/2004). Suinteresuotas asmuo B. V. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos E. Ū. iš viso 9 588,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias nuo 2008-01-08 iki 2011-02-24 patyrė bylinėjimosi metu su E. Ū.. Teismas nustatė, jog B. V. nepateikė šioje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, be to, šios išlaidos nėra susijusios su šia byla, dalis jų yra priteistos iš suinteresuoto asmens B. V. įsiteisėjusiais teismo sprendimais (pvz. 2011-01-03 sumokėti 500 Lt E. Ū.; 2011-02-19 sumokėtas 123,28 Lt žyminis mokestis VMI), todėl B. V. prašymą atmetė. Iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteisė teismo turėtas 25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti. Motyvuose nurodo:
1) palikimo atsiradimo metu, 2006-09-19 pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, dėl ko pagal CK 5.20 str. 1 d. ji turi teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą;
2) CK 5.20 str. 1 d. nuostata diferencijuoja privalomos palikimo dalies dydį pagal praradusius ir nepraradusius teisę į palikimą asmenis, o nustatant kuri dalis tektų paveldint pagal įstatymą reikia vertinti faktines bylos aplinkybes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu;
3) teisę į V. M. palikimą įgijo ir turi tik du asmenys, o būtent, pareiškėja ir B. V., todėl paveldint pagal įstatymą kiekvienai iš jų tektų po ½ dalį viso palikimo, nuo kurios pusė ir sudarytų ¼ dalį viso palikimo;
4) privalomos palikimo dalies paveldėtojo paveldimos palikimo dalies dydis nustatomas atsižvelgiant ne į statistinį įstatyminių įpėdinių skaičių, o tik į tų įpėdinių, kurie palikimą priėmė skaičių;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė R. V. prašo 2011-05-24 nutartį palikti galioti, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) įstatymas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu ir buvimu įstatyminiu pirmosios eilės įpėdiniu, todėl nustatant privalomosios dalies dydį, pastarasis skaičiuojamas nuo įstatyminių visų pirmos eilės įpėdinių skaičiaus;
2) kadangi mirusioji turėjo 7 vaikus, todėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai gali būti išduotas tik į 1/14 dalį mirusiosios turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su skundu dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį V. M. palikimo, kuriuo prašė teismo panaikinti Šakių rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. V. 2011-01-31 nutarimą atsisakyti išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį palikėjos V. M. palikimo ir įpareigoti Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. V. išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį palikėjos palikimo. Teismas, skundžiama 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą atmetė.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas ar pagrįstai notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į privalomąją palikimo dalį, t. y. dėl palikimo privalomosios dalies dydžio nustatymo, CK 5.20 str. 1 d. pagrindu. Apeliantės teigimu, privalomosios dalies dydis nustatomas pagal asmenų, pareiškusių prašymą paveldėti pagal įstatymą, skaičių. Kadangi paveldėti palikėjos turtą įgijo teisę tik pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. V. (kuri kreipėsi dėl palikimo priėmimo), tai pagal įstatymą jos paveldėtų kiekviena po ½ dalį, todėl remiantis CK 5.20 str. pareiškėjai tenka ¼ dalis palikėjos turto. Su šiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad palikimo privalomosios dalies dydis nepriklauso nuo asmenų, pareiškusių prašymą paveldėti pagal įstatymą, skaičiaus, t.y. privalomosios dalies dydis priklauso nuo faktiškai esančių įstatyminių įpėdinių skaičiaus, nors ne visi iš jų išreiškė valią priimti palikimą (2004-11-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-588/2004//Teismų praktika Nr. 23).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundo netenkino, konstatavę, kad notaras pagrįstai neišdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į jos prašomą ¼ privalomąją palikimo dalį, kadangi CK 5.20 str. 1 d. nediferencijuojami asmenys pareiškę ir nepareiškę sutikimą priimti palikimą, todėl palikimo privalomosios dalies dydis nepriklauso nuo asmenų, pareiškusių prašymą paveldėti pagal įstatymą, skaičiaus, o nagrinėjamu atveju yra septyni įstatyminiai mirusios V. M. įpėdiniai – 6 mirusiosios V. M. vaikai, ir anksčiau nei palikėja mirusios dukters V. P. vaikai, todėl pareiškėjai priklausytų ne jos nurodyta 1/4, o 1/14 pagal testamentą paveldimo turto dalis.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p. 339 str.,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.