Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.11.; 2.2.8.3.; (S).

2007 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., perduota prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto prokuratūra 2007 m. balandžio 22d. Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui perdavė kaltinamąjį aktą kartu su baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80710-06 medžiaga, kurioje

V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2006-07-13 apie 20.44 val., vairuodamas K. B. priklausantį automobilį „BMW 325“ v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Kaunas - Vilnius, link Savanorių pr., Vilniuje, lyjant ir esant šlapiai kelio dangai, ties įvažiavimu į „E.“ degalinę, esančią kelio Vilnius - Kaunas 15.2 km., pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 162, 172 punktų reikalavimus: buvo neatsargus ir neatidus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl ko vairuojamas automobilis slydo, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atsitrenkė į metalinį atitvarą, po ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešingos krypties, antra eismo juosta, link Grigiškių važiavusiu P. R. priklausančiu automobiliu „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. O., dėl ko pastarasis 2006-07-14 nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, o automobilio „VW Passat“ keleiviui V. P. bei automobilio „BMW“ 325 keleiviams M. J. ir A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

2007 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismo teisėjas priėmė nutartį perduoti bylą prokurorui. Teisėjas nurodė, kad baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi byloje surašytas kaltinamasis aktas, iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, teisėjo manymu, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d.). Vertinant V. B. pareikšto įtarimo ir suformuluoto kaltinimo tekstus darytina išvada, kad jam inkriminuojamų veikų aprašymas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 187 str.ir 219 str. reikalavimų, nes,

Pirma, 2007-03-02 d. V. B. pateiktame įtarime pagal Lietuvos Respublikos BK 285 str. 5 d. (b.l.71) nurodyta, jog 2006-07-13, apie 20.44 val., vairuodamas K. B. priklausantį automobilį „BMW 325“ v/n (duomenys neskelbtini) jis važiavo keliu Vilnius – ­Kaunas, antra eismo juosta apie 80-90 km/h greičiu, su įjungtais artimųjų šviesų žibintais ir įjungtais valytuvais, esant geram matomumui ir neapšviestai, asfaltuotai kelio dangai, o V. B. kaltinime, iš esmės skirtingai nuo jam pareikšto įtarimo, nenurodytos pagrindinės nusikalstamos veikos aplinkybės, jo vairuojamo automobilio greitis, žibintai, automobilio judėjimo juosta, matomumas, kelio dangos apšvietimas, jos paviršius, ir kt. Kaltinime nurodyta, kad žuvęs R. O. vairavo P. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, tačiau ši aplinkybė nenurodyta jam įteiktame įtarime.

Antra, V. B. suformuluotame ir pateiktame įtarime bei teismui perduodame kaltinime neišvardinti autoįvykio metu R. O. padaryti kūno sužalojimai nuo kurių jis mirė, neišvardinti nukentėjusiesiems V. P., M. J., A. M. padaryti kūno sužalojimai, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojoje byloje esančio kaltinimo ir pateikto įtarimo priėmimas ir nagrinėjimas reikštų jog pats teismas turi tikslinti ir plėsti kaltinimą, arba sufleruoti prokurorui ką pareikštame įtarime ir ka1tinime reikia keisti, tačiau tai pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinimo pakeitimas pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str., gali būti nagrinėjamo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė. Teisėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi ar kaltinamojo V. B. vairuojamas, K. B. priklausantis automobilis „BMW 325” ir automobilis „VW Passat“, kurį vairavo R. O. buvo drausti draudimo bendrovėje; neišspręstas draudimo bendrovių įtraukimo į bylą civiliniu ieškovu ar atsakovu klausimas.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BPK 219 str. įtvirtinta, kokie duomenys privalo būti nurodomi kaltinamajame akte. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti iš kaltinamojo akto tiek nusikalstamos veikos vieta (kelio Vilnius- Kaunas 15,2 kilometras, ties įvažiavimu į „E.“ degalinę), tiek laikas (2006-07-13 apie 20.44 val.) ir padariniai (R. O. 2006-07-14 nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, o automobilio „VW Passat“ keleiviui V. P. bei automobilio „BMW 325“ keleiviams M. J. ir A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) yra nurodyti kaltinamajame akte. Teismo nuomone, be šių duomenų kaltinamajame akte privalėjo būti nurodytos ir kitos aplinkybės: V. B. vairuojamo automobilio greitis, žibintai, automobilio judėjimo juosta, matomumas, kelio dangos apšvietimas, jos paviršius. Akivaizdu, kad teismo nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos pareikšto kaltinimo aiškumui ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas neturi būti keičiamas ar performuluojamas kitaip.

Prokuroras pažymi, jog remiantis tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu neišspręstas draudimo bendrovės įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas, byla negali būti perduodama prokurorui. Teismas, nusprendęs, kad civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje turi būti įtraukta draudimo įmonė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 111 str. 1 d., turi teisę bylos nagrinėjimo metu priimti nutartį įtraukti draudimo įmonę į bylą civiliniu atsakovu.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti. Kaltinamasis V. B. ir jo gynėja, nukentėjusiųjų atstovė ir nukentėjusieji palieka šį klausimą kolegijos nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Byla prokurorui perduodama esant šių trijų sąlygų visumai.

Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Aprašant veiką turi būti nurodomas kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymų leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Teisėjas pagrįstai nurodė, jog V. B. kaltinime, iš esmės, skirtingai nuo jam pareikšto įtarimo, nenurodytos pagrindinės svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kadangi kaltinamajame akte nurodoma jog V. B. buvo „neatsargus ir neatidus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl ko vairuojamas automobilis slydo, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, <...> “, tačiau nenurodoma faktinė aplinkybė, parodanti kaip pasireiškė jo pasirinktas nesaugus greitis, t.y. kokiu greičiu V. B. galėjo važiuoti. Be to, V. B. suformuluotame ir pateiktame įtarime bei teismui perduodame kaltinime neišvardinti autoįvykio metu R. O. padaryti kūno sužalojimai nuo kurių jis mirė, neišvardinti nukentėjusiesiems V. P., M. J., A. M. padaryti kūno sužalojimai, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, parodančios veikos padarymo būdą, kadangi nenurodomi padaryti kūno sužalojimai, atsiradę eismo įvykio pasekmė ir nulėmę žmogaus žūtį.

Pagal BPK 255 str. 2 d., kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti nuteistas pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamoji byla Nr. 2K–7–13/2006), apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Šiuo atveju kaltinamajame akte nėra nurodytos pagrindinės svarbios veikos faktinės aplinkybės, nurodančios veikos padarymo būdą ir teismui papildžius kaltinimą šiomis aplinkybėmis pažeidžiant BPK 255, 256 str. reikalavimus ir nepagrįstai suvaržant kaltinamojo V. B. teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, galėtų būti iš esmės suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, nes viena pagrindinių kaltinamojo ginčijamų aplinkybių galėtų būti veikos padarymo būdas ir faktas. Esant situacijai, kai prokuroras reiškia netinkamai suformuluotus kaltinimus ir nesinaudoja BPK numatytomis galimybėmis keisti ir tikslinti kaltinimą, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu neįtraukus į bylą civilinių ieškovų ar atsakovų, jie ikiteisminio tyrimo metu negali pasinaudoti BPK 110 str. 2 d. numatytomis teisėmis (BPK 110 str. 2 d., 111 str. 2 d.).

Skundo argumentas, kad kaltinamajame akte yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas ir padariniai, neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi jame nenurodytos visos pagrindinės svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo nurodytos aplinkybės: V. B. vairuojamo automobilio greitis, žibintai, automobilio judėjimo juosta, matomumas, kelio dangos apšvietimas, jos paviršius, neturi jokios įtakos pareikšto kaltinimo aiškumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.