Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulėta energija plius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14519-894/2016 pagal ieškovės J. M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulėta energija plius“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, viršvalandinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo, pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 125 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu); priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Saulėta energija plius“ 1 036 Eur už viršvalandinį darbą (350 valandų) laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. sausio 4 d., 88,20 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti iki atleidimo iš darbo dienos, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant po 207,20 Eur už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6496-638/2016, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. 2016 m. balandžio 19 d. teisme gautas atsakovės UAB „Saulėta energija plius“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytas atsakovei UAB „Saulėta energija plius“ dešimties dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paduoto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams šalinti.Atsakovė UAB „Saulėta energija plius“ 2016 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė, kad ji su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių nesutinka, kadangi priimant sprendimą nebuvo suteikta teisė atsakovei pateikti paaiškinimus dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, nes teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne atsakovės veiklos adresu, o taip pat nurodė, kad ieškovei buvo nurodyta aplinkybė, jog ji turi dirbti 14 darbo dienų, o ne 14 kalendorinių dienų. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismo prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Tuo tarpu ieškovės prie ieškinio pateiktuose prieduose (darbo sutartyje, pranešime – atsakyme, ant voko, kurį atsakovė siuntė ieškovei) atsakovė yra nurodžiusi adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra įvykdžiusi jai kylančios pareigos pranešti apie įmonės buveinės vietos pasikeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Teismas sprendė, jog Juridinių asmenų registro išrašė esant nurodytam atsakovės adresui – (duomenys neskelbtini), bei nesant kitų duomenų apie kitą korespondencijos adresą, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų. Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui teismas nurodė, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Be to, teismas nurodė, kad darbdavys pasirašė ant ieškovės 2015 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo be jokių pastabų dėl atleidimo datos, o taip pat nebuvo priimtas darbdavio įsakymas dėl ieškovės atleidimo vėlesne, nei nurodyta jos prašyme, data. Kadangi ieškovė neginčija aplinkybės, jog ji 2016 m. sausio 4 d. iš ieškovės priėmė jos grąžinamą darbo aprangą ir raktus nuo patalpų, kuriose ieškovė vykdė savo darbo funkcijas, teismas darė išvadą, jog pati atsakovė sutiko su ieškovės prašymu darbo sutartį nutraukti nuo 2016 m. sausio 4 d. Teismas pažymėjo, jog atsakovė turėjo pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties su ieškove nutraukimą bei atsiskaityti su ieškove paskutinę jos darbo dieną – 2016 m. sausio 4 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saulėta energija plius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovei apie teisme iškeltą civilinę bylą buvo pranešta tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kadangi teismas buvo suklaidintas dėl ieškovės kaltės, kuri savo procesiniuose dokumentuose nenurodė atsakovės faktinės buvimo (darbo) vietos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė atsakovės buveinės vietą, kaip faktinę atsakovės buveinę. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių nustatyti atsakovės buveinės vietos ir jos papildomai nepatikslinto nesiųsdamas procesinių dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), kaip ieškovės nurodyta darbo vieta (duomenys neskelbtini), esanti greito maisto užkandinė „Döner Hause“. Ieškovės ieškinyje nurodytu adresu nedirba nei vienas įmonės darbuotojas, be to įmonė neturi ir jokių patalpų, o nurodytas adresas yra likęs nuo įmonės registracijos VĮ Registrų centras, tačiau šiuo adresu nesinaudojama. Galimybės įregistruoti įmonę adresu (duomenys neskelbtini) neturėjo, kadangi nėra gavę sutikimo. Įmonė savo faktinę veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), esančioje greito maisto užkandinės „Döner Hause“ patalpose, kurioje ir dirba įmonės vadovas, turintis teisę vadovaujantis įmonės įstatais priimti ir atleisti darbuotojus. Prieš kreipdamasi į teismą ieškovė pareiškimu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kurio nagrinėjimo metu atsakovė buvo tinkamai informuota ir pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ginčų komisijoje buvo pateiktas atsakovei faktiniu įmonės buvimo adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. M. J. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. oficialiu atsakovės buveinės adresu, nurodytu viešajame registre. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikė, kad visi dokumentai yra įteikiami atsakovo nurodytu oficialiu buveinės adresu, nes toks adresas viešai pateikiamas Juridinių asmenų registre, skelbiamas viešai internete. Duomenų, kad atsakovei korespondenciją reikia siųsti adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė ir nenurodė. Dėl to negali būti laikoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjantis teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme sprendimas už akių buvo priimtas 2016 m. balandžio 12 d., atsakovei nepateiktus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, laikė, jog apeliantei procesiniai dokumentai buvo įtekti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pakartotinai juos išsiunčiant apeliantės buveinės adresu. Apeliantė UAB „Saulėta energija plius“ 2016 m. balandžio 19 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi buvo atmestas. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog jai nebuvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kadangi jai procesiniai dokumentai buvo tinkamai neįteikti, t. y. procesiniai dokumentai siųsti atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o ne adresu, kuriuo ji iš tikrųjų vykdo savo veiklą, ir kuriuo buvo ieškovės darbovietė – (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 135 straipsnio 1 dalį atsakovės buveinės vietą teismui turi nurodyti ieškovė. Teikdama ieškinį šioje byloje ieškovė atsakovės buvimo vietą nurodė atsakovės juridinių asmenų registre 2012 m. gruodžio 18 d. deklaruotą adresą – (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytu adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, grąžinti atsakovei neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 20). Pakartotinai procesiniai dokumentai, patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, atsakovei išsiųsti tuo pačiu, kaip ir ieškinyje nurodytu, atsakovės juridinių asmenų registre deklaruotu, adresu (b. l. 22), tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte“. 2016 m. kovo 22 d. teisėjos rezoliucija, atsakovei siųstus procesinius dokumentus, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nutarta laikyti įteiktus po 10 dienų (b. l. 23). Akivaizdu, kad nors atsakovei procesiniai dokumentai vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi laikytini įteiktais tinkamai, tačiau 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių priėmimo metu apeliantei apie vykstantį teismo procesą nebuvo žinoma. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Kaip nustatyta Juridinių asmenų registre atsakovės deklaruota buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovė teigia, kad jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o ši aplinkybė buvo gerai žinoma ir pačiai ieškovei, kurios darbo vieta ir buvo nurodytu adresu, ką patvirtina, kartu su ieškiniu ieškovės teikti rašytiniai įrodymai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nustatė, kad byloje esančiuose kartu su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, t. y. pačios ieškovės ranka rašytuose raštuose tiek ieškovei grąžinant užkandinės „Döner Hause“ aprangą, tiek raktus nuo užkandinės paradinių durų (b. l. 13-14), buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas, nepavykstant įteikti atsakovei jai skirtų procesinių dokumentų, nesikreipė į ieškovę dėl atsakovės tikslaus adreso patikslinimo, juolab žinant aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas yra iš darbo teisinių santykių, o atsakovė yra ieškovės darbdavys, todėl manytina, kad ieškovė pakankamai gerai turėjo žinoti, kokiu adresu atsakovė vykdo savo nuolatinę veiklą ir koks yra tikslus jos darbdavio adresas. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių atsakovei procesinius dokumentus siųsti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytu kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus atsakovei skirtų procesinių dokumentų įteikti pirmą kartą, savo iniciatyva Juridinių asmenų registre tikrino atsakovės duomenis, tačiau teismo procesinių dokumentų nesiuntė ir atsakovės valdymo organo – vadovo E. Ž. Gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai atliko teismo procesinių dokumentų įteikimą, kadangi atsakovei primą kartą nepavykus įteikti dokumentų, juos siuntė pakartotinai, Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, sutampančiu su ieškinyje nurodytu, tačiau nesiėmė kitų veiksmų, siekiant nustatyti faktinę atsakovės buvimo vietą, nepasinaudojo galimybe teismo procesinius dokumentus siųsti kitais byloje esančiais adresais, tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir atsakovės vadovo Gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, jog konstatavus asmens informavimo apie procesą trūkumus, turi būti vertinama proceso visuma bei asmens galimybė realiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nesant tinkamo atsakovei skirtų procesinių dokumentų įteikimo, ko pasėkoje pažeidė procesines teismo sprendimo už akių priėmimo taisykles. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama dar ir tuo, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.). Siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) šioje byloje yra 1,02 Eur. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek šių išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.