Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-56-673/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-03-30
Bylos Nr.: 1-56-673/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas: R. L., M. B.
Kaltinamasis: T. B.
Advokatai: Antanas Jarašius

Baudžiamoji byla Nr. 1-56-673/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64456-2015-6

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

(S)Kėdainių rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Stasei Svetickienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. L. ir M. B., jų atstovui adv. Sigitui Štaraičiui,

kaltinamojo T. B. gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), padarymu;

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2012-02-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d.; 2) 2015-09-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str.; 3) 2016-06-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu 10 mėn., vad. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn., įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 22 d. apie 3.00 val., T. B., nuėmęs durų vyrius, per duris įsibrovė į L. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., iš kur slapta pagrobė svetimą - L. A. priklausantį 128 eurų bendros vertės turtą: 120 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Prestigio Multipad“, 8 eurų bendros vertės du pakelius cigarečių ,,LM“.

2016 m. lapkričio 6 d. apie 19 val., T. B. ir A. Z., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios Vytauto g. 45, Dotnuvos mstl., Kėdainių r., veikdami kartu, įžūliu elgesiu piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra matant R. L. ir mažamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), prikibo prie M. B., iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, reikalavo nupirkti alaus, tampė nukentėjusįjį už rūbų, T. B. sugriebė nukentėjusįjį už peties, grasino fiziniu smurtu - sumušti, tampė už rūbų, T. B. ir A. Z. du kartus M. B. pastūmė, dėl ko nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną/duris jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o R. L. ir nukentėjusiųjų mažametis sūnus D. B. išgąsdinti.

Kaltinamasis T. B. kaltu padaręs abu nusikaltimus prisipažino visiškai.

Patvirtino, kad galimai 2015-11-22 apie 3 val., važiuodamas pro šalį, sugalvojo apvogti namą, neturėjo pinigų. Kaltinime nurodytoje vietoje iškėlė duris iš vyrių, įėjo į L. A. namą ir iš namo pavogė nešiojamą kompiuterį bei du pakelius cigarečių LM. Turto kiekio ir vertės neginčija. Žalą nukentėjusiajai atlygino, atsiprašė.

2016-11-06 apie 19 val., būdamas neblaivus, kartu su neblaivių šešių draugų kompanija buvo prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ Dotnuvos mstl. Matė, kad iš matymo pažįstamas nukentėjusysis M. B. atvažiavo su drauge, vaiko nematė. Pripažino, kad kartu su Z. prikibo prie M. B., reikalavo nupirkti alaus, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, buvo sugriebęs už peties, grasino sumušti, tampė už rūbų, tyčia stūmė - dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į parduotuvės sieną. Stūmė ir Z.. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiojo draugė lyg nebuvo išlipusi iš automobilio, vaiko verksmo negirdėjo. Suvokia, kad nukentėjusieji turėjo jaustis blogai, bijoti, išsigąsti, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą dėl atsitrenkimo į sieną. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Kodėl nukentėjusysis tvirtina, kad jis jam po įvykio grasino – negali atsakyti, taip nebuvo. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2016-11-06 apie 19 val., būdamas neblaivus stovėjo prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ Dotnuvos mstl. Kartu stovėjo šešių ar aštuonių draugų kompanija. Visi gėrė. Iš parduotuvės išėjus M. B. jie prie jo prikibo, neleido praeiti, prašė nupirkti alaus, o šiam nesutikus - iškeikė necenzūriniais žodžiais. Jis buvo sugriebęs nukentėjusįjį už rūbų, stūmė. B. irgi plūdosi, tampė nukentėjusįjį. Nuo jo stūmimo nukentėjusysis, lyg, atsitrenkė į parduotuvės duris. Pastūmus B. nukentėjusysis atsitrenkė į sieną. Merginos nematė, tačiau ji ir vaikas galėjo būti. Pripažįsta, kad išgėręs tampa agresyvus. Šiuo metu nebegeria, mokosi. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Gailisi.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

VAGYSTĖ

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2015-11-22 apie 14.50 val. grįžusi į namus rado nuo vyrių nukeltas duris, sugadintą įleidžiamą durų spyną. Kambaryje pasigedo nešiojamojo kompiuterio, o virtuvėje neberado dviejų pakelių cigarečių ,,LM". Vėliau pas ją buvo atėjęs B., kuris prisipažino padaręs vagystę, tai yra pavogęs kompiuterį ir du pakelius cigarečių, atlygino žalą, jie susitaikė (1 tomas, b. l. 51, 53).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., namo durys rastos nukeltos nuo vyrių. Ant durų rėmo, ties spyna ir vyrių įstatymo vietoje, matomos laužimo žymės (1 tomas, b. l. 24).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. B. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., ir nurodė, kad iš to namo jis pavogė kompiuterį ir cigaretes, parodė pro kurias duris jis įsibrovė, nurodė, kad buvo išėmęs duris iš vyrių (1 tomas, b. l. 60).

VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMAS

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2016-11-06 apie 19 val., jis kartu su sugyventine R. L. ir jų vaiku D. B. atvyko prie parduotuvės ,,Agurkėlis", esančios Vytauto g. 45, Dotnuvos miestelyje, Kėdainių r. Prie parduotuvės prie jo prikibo A. Z. ir T. B., kurie vadino jį necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, reikalavo nupirkti alaus. Jis su jais nekalbėjo ir nuėjo į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės A. Z. abiem rankomis sugriebė jam už striukės, ties krūtine, sakė, kad jei jis nenupirks alaus, tai turi žinoti su kuo prasideda, sakė, kad gali blogai baigtis. Jis labai išsigando. Tada prie jo pripuolė T. B., sugriebė jam už peties, grasino išmušti dantis ir užsimojo ranka jam smogti, bet nepataikė. Tie abu asmenys buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. A. Z. ir T. B. ėmė tampyti jį už drabužių, stumdyti, kelis kartus stumdami trenkė jį į parduotuvės sieną. Dėl smūgio į sieną jis jautė fizinį skausmą. Tuo metu jo automobilyje, kuris buvo netoli, sėdėjęs jo dvejų metukų sūnus D. B., išsigandęs ėmė garsiai verkti. Jis prašė jų liautis, sakė, kad verkia vaikas, tačiau A. Z. ir T. B. į tai nekreipė dėmesio. Jo sugyventinė R. L. taip pat sėdėjo automobilyje ir viską matė. Norėdamas baigti konfliktą, kad jį paleistų, jis pasakė, kad nupirks jiems alaus ir nuėjo į parduotuvę, kur paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį (1 tomas, b. l. 102).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad įvykį mačiusi jo draugė buvo išsigandusi, vaikas verkė. Kaltinamiesiems sakė, kad verkia jo vaikas, bet jie necenzūriniais žodžiais pasakė, kad tai jiems nerūpi. Kaltinamieji taip pat turėjo girdėti verkiantį vaiką. Po bylos iškėlimo, gruodžio mėn., prie parduotuvės sutiktas B. jį išvadino „ožiu“, dėl bylos iškėlimo žadėjo išmalti dantis. Z. grasinimų jam neišsakė.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2016-11-06 apie 18-19 val., ji kartu su M. B. ir sūnumi D. B. atvyko prie parduotuvės Dotnuvoje. Ji ir vaikas liko automobilyje, o M. ėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės buvo kokie penki jaunuolius, kurie šūkavo, triukšmavo. Ji išsigando. M. išėjus iš parduotuvės jaunuoliai jį apstojo ratu, pradėjo rėkauti, šūkauti. Vienas jaunuolis M. suėmė už krūtinės ir jį stumtelėjo du kartus į priekį, kitas vaikinas sugriebė M. už peties ir jį stūmė, kažkuris užsimojo M. smogti. Ji ir vaikas išsigando, vaikas ėmė garsiai verkti. M. nuėjo atgal į parduotuvę, o lauke likę jaunuoliai toliau šūkavo, džiaugėsi savo elgesiu, džiaugėsi savo planu. Vėliau M. pasakojo, kad vaikinai reikalavo, jog jis nupirktų alaus, sakė, jog jį apstumdė, trenkė į sieną, kad jam skauda alkūnę (1 tomas, b. l. 111).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad dėl matyto įvykio ji išsigando, vaikas rėkė. Draugas sakė, kad susitrenkė alkūnę, ji buvo pamėlusi. Dėl patirto išgąsčio naktį blogai miegojo. Vaikas blogai miegojo porą savaičių, nors iki įvykio to nebuvo. Po šio įvykio vaikas pradėjo bijoti vyrų.

Liudytojas Š. R. parodė, kad tikslios datos nepamena, 2016 m. lapkričio pradžioje, apie 19 val., jis su neblaiviais draugais buvo prie parduotuvės. Motoroleriu atvažiavus S. visi jį apstojo ir Z. paprašė nupirkti alaus. S. alaus jiems nupirko. Tada atvažiavo M. B.. A. Z. ir T. B. jam taip pat sakė, kad šis nupirktų alaus, tačiau M. B. atsisakė tai daryti. Tada A. Z. M. B. apsikabino per sprandą ir toliau prašė nupirkti alaus. M. B. vėl atsisakius tai padaryti, Z. suėmė nukentėjusiajam už rūbų ties krūtine, pastūmė, dėl ko M. trenkėsi į parduotuvės duris. Z. ir B. grasino M. sumušti. T. M. sutiko nupirkti alaus ir nuėjo į parduotuvę. Jis matė, kaip M., būdamas parduotuvėje, kažkam skambino, visi išėjo pas A., kur atvyko policija ir sulaikė Z., nes jis iš A. brolio prie parduotuvės buvo atėmęs dviratį. Jam B. ir T. išėjus iš A. pamatė M. B. automobilį, bandė pabėgti, bet B. nugriuvo ir buvo sulaikytas. S. ir B. yra lėto būdo, gal dėl to jų Z. ir B. prašė nupirkti alaus. Pinigų alui jie neturėjo. Ne viską gerai prisimena, nes buvo neblaivus (1 tomas, b. l. 138-139).

Liudytojas E. T. parodė, kad įvykio metu jis su neblaiviais draugais, tame tarpe Z. ir B., buvo prie parduotuvės Dotnuvoje ir matė, kaip atvažiavo B.. Z. ir T. B. neleido B. išeiti iš parduotuvės, užstojo jam kelią, abu prašė, kad B. nupirktų jiems alaus. Matė, kaip Z. B. uždėjo ranką ant sprando, jį apsikabino, kilo triukšmas, jis girdėjo, kaip kažkuris sakė B. nupirkti alaus. B. nuėjo į parduotuvę ir neišėjo. Ji ne viską gali tiksliai nupasakoti, nes buvo neblaivus (1 tomas, b. l. 145-146).

Liudytojas E. M. parodė, kad 2016-11-06 apie 19 val., jis su neblaiviais draugais, tame tarpe Z. ir B., buvo Dotnuvoje prie parduotuvės ir matė, kaip prie parduotuvės atvažiavo iš matymo pažįstamas jaunuolis iš (duomenys neskelbtini). Jam išeinant iš parduotuvės T. B. užrėmė duris ir neleido išeiti. Tam jaunuoliui iš parduotuvės išėjus, prie jo prikibo A. Z. ir T. B., kilo triukšmas. Z. ir B. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, reikalavo nupirkti jiems alaus, grasino sumušti, matė kaip Z. nuo to vaikino atitraukė B.. Jaunuolis nėjo atgal į parduotuvę ir iš jos neišėjo. Matė, kad jaunuolio automobilyje sėdėjo moteris, vaiko nematė, galiniai automobilio stiklai buvo tamsinti, nesimatė (1 tomas, b. l. 152-153).

Liudytojas T. G. parodė, kad apie 19 val. jis kartu su neblaiviais draugais, tame tarpe Z. ir B., buvo prie parduotuvės Dotnuvoje. Matė, kaip prie parduotuvės atvažiavo M. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir kaip prie jo prikibo A. Z. ir T. B., užstojo kelią, pakeltu tonu prašė nupirkti alaus. Kilo triukšmas, ginčas. T. B. M. stumtelėjo į krūtinę ar petį, dėl ko šis nugara atsitrenkė į parduotuvės sieną. T. M. nuėjo į parduotuvę ir kažkam skambino. Jis pas buvo neblaivus, todėl negali visko tiksliai nupasakoti (2 tomas, b. l. 4-5).

Liudytoja I. R. parodė, kad ji įvykio laiku dirbo parduotuvėje „Agurkėlis“. Prie parduotuvės susirinko vaikinų kompanija, kurioje buvo ir abu kaltinamieji. Jie buvo neblaivūs. Jis vis jų prašydavo praleisti žmones į parduotuvę. Apie 19 val. į parduotuvę atėjo išsigandęs jaunuolis, sakė, kad Z. griebė jį už krūtinės ir tampė reikalaudamas nupirkti alaus, jaunuolis kvietė policiją. Ji paties įvykio nematė, tik girdėjo, jog lauke buvo garsiai šūkaujama (1 tomas, b. l. 126).

Liudytojas R. A. nurodė, jog 2016-11-06 girtavo su draugais, tarpe kurių buvo B. ir Z., jis pirko jiems alaus. Dar dienos metu B. ir Z. su sniegu mėtė į pravažiuojančius automobilius. Kai draugus palikęs apie 17-18 val. parėjo namo, į namus grįžęs 13 metų jo brolis V. A. pasakė, kad prie parduotuvės prie ko prisikabino Z., kuris prašė pinigų, o jam pinigų nedavus – paslėpė jo dviratį. Dėl to mama iškvietė policiją. Tuo tarpu pas juos motoroleriu atvažiavo vaikinas, pravarde „S“, kuris jam pasakė, kad jo (A.) draugai liepė jam jį atvežti iki parduotuvės, pasakojo, kad jis irgi jiems pirko alaus, nes kitaip jie žadėjo neatiduoti motorolerio. Jis paskambino E. paklausti kas nutiko ir papašė ateiti į garažą. Atėjo visi, tame tarpe Z.. Pasiūlė jiems alaus, norėjo, kad jie būtų, kol atvyks policija. Atvykę policijos pareigūnai jo brolio paklausė, kuris reikalavo pinigų ir paslėpė dviratį, tai brolis parodė į Z., kuris ir buvo sulaikytas (1 tomas, b. l. 132).

PK pažyma patvirtina, kad apie įvykį M. B. pagalbos telefonu pranešė 2016-11-06 19.12 val., nurodė, jog negali išeiti iš parduotuvės, nes jam grasina 7 neblaivūs asmenys, neišleidžia išeiti iš parduotuvės, puola muštis, mažas vaikas paliktas mašinoje (1 tomas, b. l. 95).

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad nukentėjusysis D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – nukentėjusiaisiais pripažinti M. B. ir R. L. (1 tomas, b. l. 122, 123).

Iš alkotesterio patikrinimo rezultatų (2 tomas, b. l. 12-13, 80-81) matyti, kad T. B. 2016-11-06 20.51 val. buvo nustatytas 1,54 promilių, o A. Z. 2016-11-06 19.55 val. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas.

Asmens kratos metu pas T. B. ir A. Z. pinigų rasta nebuvo (2 tomas, b. l. 17, 84).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimais, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą (gyvenamąją ar negyvenamąją). Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

Kaltinamasis T. B. prisipažino, kad išėmęs duris įsibrovė į gyvenamąjį namą ir iš namo pagrobė svetimą turtą

Kaltinamojo kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo ištirti aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, tarpe kurių: nukentėjusiosios L. A. parodymai, kad grįžusi rado iš vyrių iškeltas namo duris, o namuose pasigedo kompiuterio ir cigarečių, kad atėjęs kaltinamasis prisipažino, jog pavogė jis ir atlygino žalą. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog į namą buvo įsibrauta. Be to, pats kaltinamasis savo parodymus dėl įsibrovimo į gyvenamąją patalpą bei turto pagrobimo patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu.

Pagrobto turto vertė kaltinamojo veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. įtakos neturi, nes vagystė buvo padaryta įsibraunant į gyvenamąjį namą.

Kaltinamojo padaryta vagystė iš gyvenamosios patalpos – baigtas nusikaltimas, nes pagrobtu turtu jis turėjo galimybę disponuoti pagal savo valią. Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog į namą patenka neteisėtai, grobdamas svetimą nuosavybę numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (2017-01-01 įsigaliojusi BK redakcija), kurios dispozicija įsigaliojus įstatymo pakeitimui nepasikeitė, todėl veikos kvalifikavimas pagal BK 284 str. kaltinamųjų teisės į gynybą nepažeis.

Kaltinamieji T. B. ir A. Z. kaltais prisipažino visiškai, patvirtino, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog T. B. ir A. Z. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi akivaizdžiai įžūliai, viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, abu ne tik, kad reikalaudami nupirkti alaus iškeikė nukentėjusįjį M. B., bet grasino jį sumušti, tyčiodamiesi tąsė jį už rūbų, stumdė, dėl abiejų kaltinamųjų stūmimo nukentėjusysis atsitrenkė į sieną/duris, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o automobilyje tokį cinišką elgesį su šeimos nariu stebėję M. B. draugė R. L. ir jų mažametis sūnus labai išsigando, pergyveno, vaikas verkė. Šias aplinkybes patvirtino ištirti ir teismo posėdyje patvirtinti nukentėjusiųjų parodymai. M. B. patvirtino, kad dėl tokio kaltinamųjų elgesio jis ne tik stumtas ir atsitrenkęs į sieną/duris užsigavo, juto fizinį skausmą, tačiau buvo pažemintas, išgąsdintas, pergyveno dėl automobilyje esančių savo artimųjų, mažo ir verkiančio vaiko. R. L. patvirtino, kad pamačiusi, kaip elgiamasi su jos vaiko tėvu, ji labai išsigando, nuleidusi galvą ir bijodama tyliai sėdėjo automobilyje, o vaikas labai verkė. Nukentėjusieji turėjo rimtą pagrindą bijoti dar ir dėl to, kad įvykio vietoje viso buvo 6-8 neblaivūs asmenys – kaltinamieji ir jų draugai, kurie vien savo buvimu ir elgesiu kėlė didelį nesaugumo jausmą nukentėjusiesiems, be to, skyrėsi ir abiejų kaltinamųjų fizinis sudėjimas, lyginant su nukentėjusiuoju. Kaltinamųjų kaltę patvirtino ir ištirti aukščiau jau aprašyti liudytojų Š. R., E. T., E. M., T. G., I. R., R. A. parodymai. Nekyla jokių abejonių, tą pripažino ir patys kaltinamieji, kad dėl tokio kaltinamųjų elgesio nukentėjusieji jautėsi nemaloniai, išgąsdinti, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo iškeiktas, pažemintas, kvietė policijos pagalbą, todėl akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. B. tvirtinimu, kad jam dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, nes nukentėjusysis buvo tyčia stumtas, atsitrenkė į kietą paviršių. Tai, kad nukentėjusysis skundėsi skausmu patvirtino ir nukentėjusioji R. L.. Fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, be to, teismo medicinos specialistas išvadoje dėl kito asmens pasisakė, kad skausmas nėra objektyvus nusiskundimas (2 tomas, b. l. 57).

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, nes jie, būdami suaugę ir psichiškai sveiki, suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jų pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusieji jausis pažeminti ir išgąsdinti, ir viso to, siekdami pasirodyti ir prieš draugus, norėjo. Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamieji ne tik nukentėjusiajam (-siems) bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę žmonės buvo sutrikdyti, išgąsdinti, jautėsi nemaloniai, nukentėjusysis buvo užgautas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo išgąsdintas, pažemintas, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Nukentėjusysis prie parduotuvės atvyko automobiliu, kuriame sėdėjo nukentėjusiaisiais pripažinti R. L. ir mažametis vaikas D. B.. Tai, kad paminėti nukentėjusieji įvykio vietoje buvo, įrodyta pačių nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, PK pažymos apie nukentėjusiojo pranešima pagalbos telefonu turinys. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelė yra prie parduotuvės, o visas įvykis įvyko lauke prie parduotuvės, automobilyje sėdėję asmenys turėjo galimybę įvykį matyti ir matė, todėl kaltinamųjų aiškinimas, kad jie nematė automobilyje buvusios moters ir negirdėjo verkiančio vaiko vertintinas kritiškai. Nukentėjusysis M. B. nurodė, kad girdėjo pradėjusį verkti vaiką, tuo motyvuodamas prašė kaltinamųjų jį praleisti, tačiau kaltinamieji jam atsakė, kad jiems jo vaikas nerūpi. Šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes abu kaltinamieji, teismui nurodė, jog ištirti (perskaityti) nukentėjusiojo parodymai yra teisingi. Jei M. B. girdėjo verkiantį vaiką, tai tą turėjo girdėti ir girdėjo kaltinamieji, tačiau savo chuliganiškų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nenutraukė. Be to, tai, kad automobilyje buvo moteris, patvirtino ir liudytojas – kaltinamųjų draugas E. M.. Bet kuriuo atveju, kaltinamieji, atlikdami nusikalstamus veiksmus viešoje vietoje, privalėjo įvertinti, kad jų veiksmus gali matyti kiti asmenys, todėl jie privalo prisiimti atsakomybę ir už kilusias pasekmes ne tik dėl nuo jų tiesiogiai nukentėjusiojo asmens. Nekyla jokių abejonių, kad įvykį mačiusieji, išsigandę, sutrikdyti nukentėjusiojo draugė ir jų mažametis vaikas pagrįstai yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Dėl kaltinamojo T. B. atžvilgiu nukentėjusiojo galimai panaudoto fizinio smurto. Visų pirma, T. B. nebuvo sulaikytas kartu su A. Z., nes pastarasis pradžioje buvo sulaikytas dėl kito įvykio – dviračio atėmimo iš V. A., dėl ko taip pat buvo kviesta policija. Antra, kaltinamasis T. B. iki atvykstant M. B. iškviestiems policijos pareigūnams jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl nukentėjusysis turėjo pagrįstą teisę imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sulaikyti, ypač, kuomet jis to sulaikymo bandė išvengti. Aplinkybę, kad T. B., pamatęs, jog nukentėjusysis M. B. atvyko su broliu, bandė pabėgti, patvirtina ištirti kaltinamojo draugo liudytojo Š. R. parodymai. Esant tokiai situacijai, nukentėjusysis ne tik turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų sulaikytas, bet ir imtis aktyvių sulaikymo ar gynybos priemonių nuo galimo ar gresiančio sulaikomo asmens pasipriešinimo. M. B. nurodė, kad bandant sulaikyti T. B. užsimojo jam smogti, todėl jis jam vieną kartą ir sudavė į veido sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytu motyvu - dėl ko jis panaudojo fizinį smurtą. Gi kaltinamojo T. B. nurodytos jo sulaikymo aplinkybės iš dalies buvo paneigtos. Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nurodė - tai buvo įrašyta į užduotį teismo medicinos specialistui, kad sulaikant jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais į veido ir galvos sritį, o nugriuvusiam įspirta ne mažiau 4 kartų į įvairias kūno vietas (2 tomas, b. l. 57). Deja toks kaltinamojo nurodytas kiekis smūgių buvo paneigtas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, jog T. B. buvo nustatyta tik kraujosruva kairėje akyje ir kraujosruva pilvo kairėje, tai yra 2 smūgių pasekmės. Akivaizdu, kad kumščiais mušant tiek kartų ir spardant, kaip nurodė T. B., turėjo objektyviai likti žymiai daugiau žymių ant kūno. Be to, teismo medicinos specialistas pasisakė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki ištyrimo - 2016-11-08 (įvykis 2016-11-06), tuo pačiu neleidžiant daryti neabejotinos išvados, kad net ir objektyviai užfiksuoti sužalojimai pas T. B. atsirado būtent dėl nukentėjusiojo M. B. veiksmų. Neatmetama, kad kraujosruva ant šono galėjo atsirasti pabėgti norėjusiam kaltinamajam pačiam nugriuvus. Nežiūrint aptartų prieštaringų kaltinamojo T. B. parodymų dėl jam suduotų smūgių kiekio, jei kraujosruva kaltinamojo akyje galėjo atsirasti M. B. sudavus sulaikomam ir dėl to pasipriešinti ketinusiam kaltinamajam T. B., pastarajam padaryto sužalojimo sunkumas – nežymus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju atleistų nukentėjusįjį M. B. nuo atsakomybės (BK 29 str.). Todėl kaltinamojo T. B. atžvilgiu nukentėjusiojo galimai panaudoto fizinio smurto aplinkybė šioje byloje nei kaltinamųjų veikos kvalifikacijos, nei jos padarymo aplinkybių sunkumo vertinimo nekeičia, neturi ir negali turėti įtakos sprendžiant ir dėl bausmės parinkimo.

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad T. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), o A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, kaltu prisipažino ir gailėjosi (vagystės epizodas). Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamojo elgesys teismui neleidžia daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – T. B. teisiamas už du nusikaltimus, kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis, visi nusikaltimai baigti, tyčiniai, o A. Z. teisiamas už vieną, baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamieji chuliganiškai elgėsi ir kibo ne tik prie šioje byloje nukentėjusio M. B.; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininkų asmenybes:1) T. B.: neteistas, už vagystę buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str., tačiau tyrimas atnaujintas, nes metų bėgyje padarė naują tyčinį nusikaltimą, 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, dirbęs kelis mėnesius, darbo biržoje neregistruotas, išbrauktas pažeidus registravimosi tvarką, gyvena išlaikomas mamos, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, sveikas; 2) A. Z.: teistas 3 kartus, visus kartus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, pirmą kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, antrą kartą viešieji darbai pakeisti į areštą, trečią kartą -2016-06-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas vėl buvo atidėtas - A. Z. buvo suteikta galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realios bausmės atlikimo, A. Z. buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamasis vėl padarė naują nusikaltimą, vėl neblaivus smurtavo prieš žmogų, 2010-05-12 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. remiantis BK 38 str.; nuolat baudžiamas už administracinius nusižengimus (viso 30 kartų), turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirba, dirbdavo tik po kelis mėnesius, mokosi, su darbo birža sudaręs profesinio mokymo sutartį C ir CE vairuotojo kategorijai gauti, sveikas, turi tris vaikus, kaltinamojo tvirtinimu – sugyventinė dirba (2 tomas, b. l. 117-141, 3 tomas, b. l. 52-66, 78-87).

Teismas daro išvadą, kad:

1) bausmės tikslas pirmą kartą nuteisiamam T. B. gali būti pasiektas už nusikaltimus skiriant jam laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), mažesnes nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), skiriant draudimą ir įpareigojimus (BK 48 str. 5-7 d.), kurie įtakotų pilnamečio, tačiau besielgiančio itin nebrandžiai kaltinamojo elgesį, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, nes jo padarytos nusikalstamos veikos savo esme nesiskiria pagal savo pavojingumą (BK 63 str. 4 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 65-66 str.);

2) kaltinamajam A. Z., kuris išvadų po trijų teistumų nepadarė, turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį - bausmę paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2016-06-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.), nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė. T. B. šioje byloje buvo sulaikytas nuo 2016-11-06 iki 2016-11-08, paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 tomas, b. l. 19-21, 58-66). A. Z. šioje byloje buvo sulaikytas nuo 2016-11-06 iki 2016-11-08, paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis PK (2 tomas, b. l. 86-88, 110-114). Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusieji M. B. ir R. L., kaip įstatyminė atstovė atstovaudama ir nukentėjusiuoju pripažintą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 49-50), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu ir prašė patenkinti. Ieškiniu solidariai iš kaltinamųjų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą: M. B. - 400 Eur, R. L. - 250 Eur, D. B. - 250 Eur.

Kaltinamieji su tokio dydžio civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko.

Nukentėjusieji akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė M. B. patirtu fiziniu skausmu, išgąsčiu, viešu pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, dėl išgąsdinto mažamečio vaiko, dėl automobilyje įvykį mačiusių ir likusių artimųjų saugumo; R. L. ir vaiko D. B. patirtu išgąsčiu dėl matyto M. B. atžvilgiu daromo nusikaltimo, po įvykio likusiomis pasekmėmis, kurios pasireiškė nemiga, nerimu, baime, saugumo jausmo praradimu.

Kaltinamieji yra jauno amžiaus ir darbingi. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio atitinka ir teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų dydžiams. Mažinti ieškinio sumos dėl neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra.

Kadangi civilinis ieškinys realus, įrodytas byloje apklaustų asmenų parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl pagrįstas ir turi būti tenkintinas, solidariai iš kaltinamųjų priteisiant nukentėjusiesiems: M. B. - 400 Eur, R. L. - 250 Eur, D. B. - 250 Eur, neturtinės žalos atlyginimą, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktinis įrodymas. Dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, saugomos Kėdainių r. PK (2015-12-21 kvitas Nr. 0051545, 1 tomas, b. l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos ir sunaikintinos (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš T. B. ir A. Z. priteistina po 4,45 Eur valstybės naudai.

Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos: M. B. - 200 Eur, R. L. – 100 Eur (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems ir jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamųjų. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (3 tomas, b. l. 47-48). Kaltinamieji sutiko atlyginti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas nukentėjusįjį M. B. atstovavo jau ikiteisminio tyrimo metu, abiejų nukentėjusiųjų vardu ruošė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajam M. B. iš kaltinamųjų T. B. ir A. Z. priteistina po 100,00 Eur, o nukentėjusiajai R. L., atstovaujančiai ir mažametį nukentėjusįjį D. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamųjų T. B. ir A. Z. priteistina po 50,00 Eur atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu: uždraudžiant lankytis pramogų centruose, kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešo pasilinksminimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais; įpareigojant 1) nuo 21 val. iki 06 val. būti namuose; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 3) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu: uždraudžiant lankytis pramogų centruose, kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešo pasilinksminimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais; įpareigojant 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 3) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės metu uždraudžiant lankytis pramogų centruose, kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešo pasilinksminimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir įpareigojant: 1) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 3) neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų;

Išaiškinti, kad T. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus draudimą ir įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimą ir įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo draudimo, įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti T. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-06 iki 2016-11-08, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės, paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2016-06-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (10 mėn. l/at) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymo laiką nuo 2016-02-02 iki 2016-02-03 ir nuo 2016-11-06 iki 2016-11-08 (1:1).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis PK, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius – panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. B. ir A. Z.: 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamųjų T. B. ir A. Z. po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) iš kiekvieno M. B., gim. (duomenys neskelbtini) - nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno R. L., gim. (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš kaltinamųjų T. B. ir A. Z. po 4,45 Eur (keturi eurus 45 ct) teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Daiktinį įrodymą – dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, saugomas Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė