Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. eB2-174-945/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
eB2-174-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00764-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2128-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00764-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Iplonita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. yra priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Iplonita“ iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad įmonė turi 27 523,34 Eur įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams, mokestinės nepriemokos nesumoka jau daugiau kaip penkerius metus, įmonės vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra, darbuotojų įmonėje nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą ir atsisakyti kelti UAB „Iplonita“ bankroto bylą bei nurodė, kad atsakovė užsiėmė didmenine prekyba buitinės chemijos gaminiais. Tarp atsakovės akcininkų kilo nesutarimai, todėl nuo 2015 m. atsakovės akcininkai nusprendė nebevykdyti aktyvios prekybos ir nebeplėtoti verslo, tačiau įmonės nelikviduoti. Vykdydama didmeninės prekybos buitinės chemijos gaminiais veiklą, atsakovė sudarė įvairių sutarčių, tarp kurių buvo sutartis su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau tekste – ir Organizacija), pagal kurią atsakovė 2013 m. kartu su Organizacija vykdė gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytą pareigą – organizavo ir finansavo pakuočių atliekų tvarkymą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, dėl ko atsakovei kilo pareiga sumokėti 21 640 Eur mokesčio už aplinkos teršimą. Būtent Organizacijos veiksmai nulėmė tai, kad atsakovei atsirado prievolė sumokėti aukščiau nurodytą mokestį į valstybės biudžetą, todėl atsakovė turi tokio paties dydžio reikalavimo teisę į Organizaciją dėl nuostolių atlyginimo, o Organizacijai atlyginus atsakovės patirtus nuostolius, atsakovė atsiskaitys su pareiškėja, todėl bankroto bylos iškėlimas šioje civilinėje byloje nėra tikslingas ir būtinas. 2015 m. duomenimis atsakovė kreditorių ir skolininkų neturėjo. Atsakovės vadovo žiniomis, materialaus turto įmonė neturi.

Siekdamas pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „Iplonita“ vadovą P. L. pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, tačiau reikalauti duomenys nebuvo pateikti, nurodant, kad visi šie duomenys yra pas atsakovės akcininką E. Š., kuris buvo atsakingas už įmonės buhalterijos ir finansinius klausimus. 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi teismas, siekdamas patikrinti įmonės finansinę būklę ir priimti teisingą sprendimą, bylos nagrinėjimą atidėjo ir įpareigojo atsakovės akcininką E. Š. pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę būklę, taip pat pasiūlė su bankroto bylos iškėlimu nesutinkančiai atsakovei iki teismo posėdžio pateikti duomenis, kad UAB „Iplonita“ turtinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos (įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės), taip pat išaiškino atsakovės vadovui, kad ši teismo nutartis neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą, tačiau iki teismo posėdžio jokie papildomi duomenys apie atsakovės finansinę padėtį pateikti nebuvo. 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atsakovės prašymu atidėtas, sudarant atsakovei paskutinę galimybę pagrįsti savo atsikirtimus dėl prašymo iškelti įmonei bankroto bylą nepagrįstumo ir pateikti duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau atsakovė (jos vadovas) jokių papildomų dokumentų apie įmonės turtinę padėtį ir vėl nepateikė. 2019 m. gruodžio 12 d. bylos nagrinėjimas atsakovės prašymu atidėtas dar kartą, atsakovei pateikus įrodymus, kad ji kreipėsi į pareiškėją dėl taikaus ginčo išsprendimo, nekeliant bankroto bylos. Nors iki numatyto teismo posėdžio teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, ar pareiškėja pateikė atsakymą dėl atsakovės siūlymo ginčą užbaigti taikiai, tačiau tokio atsakymo nebuvimas nėra kliūtis nagrinėti teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ypač įvertinus tai, kad šios bylos nagrinėjimas jau ir taip yra užsitęsęs, o atsakovė ĮBĮ nustatyta tvarka buvo įspėta apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turėjo visas galimybes dėl taikaus ginčo išsprendimo su pareiškėja susitarti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-381/2016, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Iplonita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. gegužės 17 d., įmonės vadovu nuo jos įsteigimo yra P. L.. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2013 m. (e. b. l. 109–112). Aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę teismas neturi, nes, kaip jau minėta, atsakovės vadovas neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2019 m. rugsėjo 26 d. finansinių ataskaitų rinkinį. 2013 m. balanso duomenimis vertinant atsakovės (ne)mokumą nesivadovautina, kadangi įmonės finansinė padėtis per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. yra pasikeitusi iš esmės, ką patvirtina ir pačios atsakovės atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, jog įmonė nuo 2015 m. gegužės 31 d. nebevykdo jokios veiklos, 2015 m. nutraukusi veiklą įmonė neturėjo jokio materialaus turto, kreditorių ir skolininkų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovės finansinė padėtis nustatoma pagal byloje esančius duomenis ir teismo iniciatyva surinktus duomenis iš viešųjų registrų.

VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 36). Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 35). Pati atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, įmonės vadovo turimomis žiniomis, įmonė jokio materialaus turto neturi.

Pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi 27 523,34 Eur įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams, kurį sudaro 21 640,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 1 161,71 Eur šio mokesčio delspinigių, 3 896,78 Eur pelno mokesčio ir 824,85 Eur šio mokesčio delspinigiai (e. b. l. 22–23).

Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad UAB „Iplonita“ apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui taip pat nėra (e. b. l. 108).

Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad iš UAB „Iplonita“ nuo 2019 m. gegužės 6 d. vykdomas 26 699,11 Eur skolos išieškojimas VMI naudai, iki 2019 m. lapkričio 25 d. nebuvo išieškota nei dalis skolos.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė veiklos nevykdo, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo juos teikti, taip pat negeneruoja pajamų ir nuosavybės teise neturi jokio materialaus turto, iš kurio galima būtų padengti 27 523,34 Eur dydžio įsiskolinimą kreditorei VMI. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą ir patvirtinančių atsakovės realias galimybes įvykdyti prievolę kreditorei ir toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė savo nesutikimą su bankroto bylos iškėlimu iš esmės grindžia tuo, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl to, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nevykdė (netinkamai vykdė) savo sutartinių prievolių, todėl atsakovė turi tokio paties dydžio, kaip ir atsakovės skola pareiškėjai, reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo į VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Teismas sutikti su tokiais argumentais neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Tokių gautinų sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai. Todėl atsakovės nurodomas turimas debitorinis įsiskolinimas nelaikytinas realiu jos turtu ir neįskaičiuotinas į turto sudėtį. Kita vertus, net ir pripažinus, kad atsakovė iš tiesų turi galiojančią reikalavimo teisę į VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir išieškoti skolą (nuostolių atlyginimą) yra realu, tai nepaneigtų atsakovės būklės atitikimo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nemokumo sąvokai, nes pagal atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybės, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ galėtų būti laikoma atsakinga už atsakovei atsiradusią prievolę sumokėti 21 640,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą bei 1 161,71 Eur šio mokesčio delspinigius, t. y. iš viso 22 801,71 Eur, kai atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 27 523,34 Eur sumą, t. y. viršija reikalavimo teisės dydį, o kito turto, kaip jau minėta, bylos duomenimis atsakovė neturi. Ši aplinkybė taip pat paneigia ir atsakovės vadovo argumentų, kad VMI sprendimo dėl 21 640 Eur mokesčio už aplinkos teršimą teisėtumas yra ginčijamas teismine tvarka, įtaką klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo sprendimui. Net ir tuo atveju, jeigu aptariama prievolė būtų pripažinta neegzistuojančia, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškėja akcentavo papildomą 3 896,78 Eur pelno mokesčio prievolę bei iš jos kylančią pareigą sumokėti 824,85 Eur delspinigius. Jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos pozicijos pagrįstumą, ar patvirtintų atsakovės vadovo teiginį, kad įmonė neturi jokių skolinių įsipareigojimų, į bylą nebuvo pateikta. Kitaip tariant, net ir pripažinus pagrįsta atsakovės vadovo poziciją, susijusią su mokesčiu už aplinkos teršimą, pradelstos atsakovės prievolės mažiausiai 4 721,63 Eur (3 896,78 Eur + 824,85 Eur) viršija įmonės turto vertę, kas patvirtina įmonės nemokumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skiriamas bankroto administratorius UAB „Reniva“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Iškėlus UAB „Iplonita“ bankroto bylą, areštuojamas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iplonita“ (juridinio asmens kodas 134729229, buveinės adresas: Savanorių pr. 339B, Kauno m.) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Iplonita“ bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės Nr. B-JA213).

Taikyti uždarosios akcinės bendrovės „Iplonita“ (juridinio asmens kodas 134729229) turtui ir piniginėms lėšoms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „Iplonita“.

Nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį uždarosios akcinės bendrovės „Iplonita“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, proceso dalyviams, administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Apie turtui ir piniginėms lėšoms taikytą areštą bei apie šios nutarties įsiteisėjimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Pavesti uždarosios akcinės bendrovės „Iplonita“ bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte.

Pavesti administratoriui per ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą sušaukti pirmąjį uždarosios akcinės bendrovės „Iplonita“ kreditorių susirinkimą.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas