Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. F., gim. (duomenys neskelbtini);. R. F., R. F. pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruojantis gyv. vietą - (duomenys neskelbtini) gyvenantis - (duomenys neskelbtini)., el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 09.06 val., vykdamas krovinine transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, adresu Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., krovininių automobilių muitinio tikrinimo vietoje, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 straipsnio 6 dalyje, valstybės tarnautojui - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiajam inspektoriui K. K., davė 10 Eur kyšį, tai yra davė mažesnį negu 1 MGL dydžio vertės kyšį.

Kaltinamasis A. F. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2019 metų spalio mėnesio dirba tolimųjų reisų vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini); iš Kaliningrado miesto veža anglį į Prancūziją, o iš Prancūzijos gabena medikamentus į R. F., Maskvos m. 2019 m. lapkričio 11 d., grįždamas atgal, važiavo tuščias per Baltarusijos Respubliką iš R. F. į Kaliningrado m. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 9 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą; iš pradžių praėjo valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kontrolę, o po to prie jo priėjo muitinės pareigūnas. Jo vairuojamos transporto priemonės kuro bakų talpa yra 1500 litrų, todėl muitinės pareigūnas iškart jo paklausė, ar jis turi ADR pažymėjimą. Kadangi ADR leidimo neturėjęs, todėl muitinės pareigūnui atsakęs, kad jo neturi. Vėliau, kai su muitinės pareigūnu įlipo į krovininės transporto priemonės kabiną, ant grindų, tarp vairuotojo sėdynės ir miegamosios vietos gulėjo 10 Eur kupiūra, kurią prieš tai padėjo, ištraukęs ją iš savo piniginės. Muitinės pareigūnas pamatęs ant grindų gulinčius 10 Eur, paklausė jo, kas tai. Tada pastūmė 10 Eur kupiūrą prie pareigūno ir pasakė, kad šie pinigai skirti jam. Tada muitinės pareigūnas pasakė, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Po to paėmė pinigus, įdėjo į pasą ir nuėjo į tarnybines patalpas. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto.

Kaltinamojo A. F. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojo K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis nuo 2013 metų dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste ir į jo pareigas įeina keleivių ir krovininių bei lengvųjų transporto priemonių fizinis tikrinimas, muitinės procedūrų įforminimas ir kitos funkcijos. 2019 m. lapkričio 11 d., nuo 9 val. iki 11 val. dirbo tuščių krovininių transporto priemonių tikrinimo aikštelėje, į kurią tuo metu atvyko tuščias krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį (vilkiką) vairavo R. F. pilietis A. F.. Atlikęs dokumentinį tikrinimą, pasakęs vairuotojui, kad lauktų prie savo automobilio, nes bus atliekamas fizinis krovininės transporto priemonės patikrinimas. Apžiūrėjęs priekabą, pastebėjo, kad ant krovininės transporto priemonės sumontuoti 1500 litrų talpą viršijantys kuro bakai; tada paklausęs vairuotojo ar jis turi su savimi ADR pažymėjimą. Vairuotojas atsakęs, kad ne ir pasiūlęs jam su juo eiti į kabiną. Įlipus į kabiną, vairuotojas demonstratyviai ant kabinos grindų padėjo vieną 10 Eur kupiūrą. Pasiteiravus, kam skirti šie pinigai, A. F. atsakęs, kad jam, nes nenori, kad jam būtų skirta didelė bauda. Vairuotoją iškart perspėjęs, kad toks pinigų davimas pareigūnui, siekiant išvengti pažeidimo, yra pareigūno papirkimas ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas atsakęs, kad supranta, tačiau savo siūlymo neatsisakęs ir pinigų nepasiėmęs. Tada paėmęs visus įforminimui pateiktus dokumentus, įdėjo į jo pasą pinigus ir pasakęs, kad ši veika bus įforminta. Vairuotojas nieko neatsakęs. Apie šį incidentą nedelsiant informavęs pamainos viršininką. Vėliau apie įvykį buvo pranešta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Po to R. F. piliečiui A. F. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. Apžiūros metu aprašyti šio posto patalpų išdėstymai, taip pat nustatyta, kad ant muitinės pareigūnų darbo vietų – išorėje esančių langelių yra priklijuoti informaciniai užrašai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis apie numatytą atsakomybę už pareigūnų papirkimą.

Iš byloje esančių Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS) duomenų, kurių išraše nurodyta, kad R. F. pilietis A. F., vykdamas krovinine transporto (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2019 m. lapkričio 11 d. apie 09.06 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą.

Iš byloje esančio Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 10 Eur kupiūra Nr. EA1426071304.

Iš byloje esančiu Administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad protokole nurodyta, kad jis buvo surašytas R. F. piliečiui A. F. dėl ADR pažymėjimo nebuvimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, davė mažesnės nei 1 MGL vertės – 10 Eur kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo K. K. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. F. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka bei prašo paskirtą baudą leisti sumokėti per 2-3 mėnesių laikotarpį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 Eur kupiūra, saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 Eur kupiūrą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonę, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.