Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-469-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
2A-469-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00063-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Remigijus Rinkevičius, Loreta Paulavičienė
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-469-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00063-2009-2

Teisėja Snieguolė Bielskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 51.2.; 121.5.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui G. B., jo advokatui Remigijui Rinkevičiui,atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Loretai Paulavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 16 830,88 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis ir atsakovas A. K. tarpusavio susitarimu susitarė dėl rangos darbų bute, esančiame adresu Bajorų kelias 17-24, Vilniuje, atlikimo. Šalių susitarimas dėl rangos darbų atlikimo buvo žodinis. Dėl netinkamai atliktų gipso kartono montavimo darbų ieškovas patyrė 10 002,88 Lt (sugadinto turto atstatomųjų darbų kaštai) ir 6 828 Lt (išmokėta kompensacija trečiajam asmeniui V. K. natūra), t.y. 16 830,88 Lt dydžio žalą. Žala atsirado atsakovui sienoje pažeidus (grąžtu) remontuojamo buto vandens sistemą (vandens bakelį) dėl ko vanduo ilgą laiko tarpą nekontroliuojamai tekėjo po remontuojamo buto perdangomis ir sąlygojo jo kapitalinį remontą bei savininko patirtų nuostolių atlyginimą darbais natūra bei piniginę kompensaciją bendrai 16 830,88 Lt sumai. Atsakovui 2009-02-17 buvo persiųstas pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas apie pareigą atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius (žalą). Į jį iki ieškinio pareiškimo momento atsakovas nepateikė jokio atsakymo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti ne tik žalos padarymo faktą bet ir žalos dydį. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu dėl vandentiekio avarijos) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip statybos rangos darbus atlikusio asmens nesugebėjimas tinkamai atlikti savo darbą, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šiuo atveju, rangos santykiai egzistavo tik tarp ieškovo ir užsakovo V. K.. Todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės, o atsakovas neturi pareigos atsakyti nei pagal kreditoriaus pateiktą 2009-01-23 susitarimą dėl žalos atlyginimo, nei pagal 2008-08-14 raštelį, nes nei vienas iš jų nepatvirtina sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimo fakto. Nagrinėjamu žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui subrogacijos pagrindu perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes naudos gavėjo V. K. ir G. B. prievolės kilo iš 2007-09-10 šalių sudarytos rangos sutarties. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas įrodinėtų, kad jį ir atsakovą siejo rangos sutarties santykiai, atsakovui nekiltų prievolė atsakyti, nes CK 6.650 str. 2 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti ir buvo pasitelkęs subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, tuomet jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai.CPK 178 straipsnis įpareigoja ieškovą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kadangi ieškovas į bylą nepateikė jokios šalis siejančios sutarties, manė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturi jokio pagrindo (b.l. 46-47).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo G. B. naudai 13 455,37 Lt atlyginimo, 644 Lt bylinėjimosi išlaidų, procesines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad analizuodamas esamus rašytinius įrodymus įrodymus (b.l. 7, 8, 10, 60) ir šalių bei liudytojų paaiškinimus teismas turi pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas A. K. atliko darbus, kuriuos jam pavedė atlikti ieškovas G. B. pas liudytoją V. K. jo bute. Atsakovas turėjo darbo įgūdžius ir gebėjo atlikti jam pavestus darbus, ką pats patvirtino (b.l.7), nepriklausomai ar buvo, ar nebuvo sudaryta su juo sutartis raštu. Tokios sutarties nebuvimas nesudaro teisinio pagrindo nenagrinėti atsakovo veiksmų buvusioje situacijoje ir neanalizuoti ieškovo galimą patirtą žalą dėl atsakovo atliktų darbų(veiksmų) (CK 6.263 str.). Šie darbai susiję su santechnikos mazgo - jame esančio vandens bakelio pragręžimu būtent atsakovo darbo metu, nes kitokiu būdu mechaninio poveikio atsiradimas šioje konkrečioje situacijoje negalėjo įvykti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal esamus įrodymus pagrįsti tiek ieškovo, tiek liudytojo V. K. teiginiai, kad pragręžus bakelį buvo atgal išsuktas medvaržtis (b.l.82), teismas mato, kad atsakovas taip elgdamasis pasielgė neprotingai ir taip neapdairiai atsižvelgiant į pasekmes, nes tokio veiksmo-palikimas bakelio su kiauryme ir pasekmės-vandens tekėjimas per pažeistą bakelį galėjo ir turėjo būti atsakovo numatytas, kadangi tai logiška ir protinga elementarių gebėjimų žmogui, ir tuo labiau statybos darbų meistrui. Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai buvo tiesiogine įvykusios avarijos name priežastimi. Teismas turi objektyvų pagrindą konstatuoti,kad yra nustatytos aplinkybės,kurios atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas atsakovui A. K.. Iš byloje esančių dokumentų (b.l. 12-13) seka išvada, kad V. K. buvo sumokėta 6 828 Lt suma iš ieškovo už atliktus darbus sutarties dienai. Draudikas taip pat įsipareigojo sumokėti V. K. 9 000 litų. Kadangi ieškovas ir liudytojas nepaneigė šių aplinkybių, tai teismas preziumavo sutartį esant įvykdyta. Teismas iš liudytojo parodymų, esamų byloje įrodymų mato, kad po įvykio remontą ir su juo susijusius darbus ir toliau kontroliavo buto šeimininkas V. K. ir pats mokėjo už medžiagas ir atliktus darbus tam tikra apimtimi, kuri atsispindi aukščiau minėtoje sutartyje (b.l.70). 2008-11-13 sudaryta darbų eigos padarinių šalinimo ir atstatymo sąmata (b.l. 34) yra preliminari, todėl negali būti įrodymu, kad ieškovas turėjo konkrečių išlaidų, kurios šiuo dokumentu pagrindžia ieškinį. Iš pateiktų įrodymų (b.l. 53-59, 71-73) teismas negali padaryti neabejotinos išvados, kad minėti rašytiniai įrodymai patvirtina būtent ieškovo išlaidas dėl šioje byloje nurodomų išlaidų dydžio, išskyrus 2008-12-05 398,47 Lt, kadangi įrodymai yra susiję jau su paties V. K. išlaidomis ir išlaidomis prekėms, kurias jis asmeniškai darė ir ko pagrindu buvo pasirašoma išlaidų padengimo sutartis, nes po 2009-02-10 jam buvo sumokėta 6 828 Lt šalių susitarimu už atstatomųjų darbų išlaidas, kas seka iš sutarties (b.l. 15-16). Ieškovo nurodomos prekės sąskaitose-faktūrose gali būti susijusios su kitais statybos darbais, su kitomis sutartimis ir esant tokioms aplinkybėms objektyviai nepagrindžia buvusių išlaidų dydžio dėl konkretaus asmens V. K. buto remonto, nes, kaip matyti sąskaitose, buvo nurodomas konkretus asmuo V. K., kai tai buvo jam skirta (b.l. 58). Tokiu būdu teismas mato pagrįstas šias (6 828 Lt) išlaidas ir tas, kuriomis ieškovas įrodė savo turėtas išlaidas dėl atsakovo veiksmų – 6 228,90 Lt, t.y. viso 13 455,37 Lt. Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas, nes ieškovo neįrodytas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, jog žala yra kilusi iš 2007 m. rugsėjo 10 d. ieškovo ir V. K. sudarytos rangos sutarties. Apie tai, kad šių darbų atlikimui ieškovas turi teisę pasitelkti kitus asmenis sutartyje nėra numatyta. V. K. yra buto savininkas ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Subrangos santykių egzistavimo faktą teismas nustatė vien remdamasis atsakovo rašteliu bei jo atstovės el. laišku. Pažymėtina, kad subrangos santykiai yra atlygintini, tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo tiriamos ir vertinamos. Teismas taip pat nesiaiškino, kas vis dėlto atliko bakelio prakiurdinimo veiksmus: ar bute dirbę santechnikai ar bakelio apsiuvimo darbus atlikę M. B. ir A. K.. Atsakovo pasirašytas raštelis negali būti vertinamas kaip bakelio prakiurdinimo veiksmų atlikimo įrodymas, vertinant jį kartu su aplinkybėmis, kuriomis jis buvo surašytas. Iš eksperto Č. I. 2008 m. rugsėjo 3 d. išvados negalima vienareikšmiškai teigti, kad žalos atsiradimo priežastis yra bakelio apsiuvimo veiksmai. Rangos santykiai egzistavo tik tarp ieškovo ir užsakovo V. K., todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės, o atsakovas neturi pareigos atsakyti nei pagal kreditoriaus pateiktą 2009 m. sausio 23 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, nei pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštelį, nes nei vienas iš jų nepatvirtina sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimo fakto. Tarp V. K. ir G. B. susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsakovas veikė verslo liudijimo, leidžiančio jam užsiimti statybos darbais pagrindu, atsakovas neturėjo statybos darbų ar su tuo susijusio išsilavinimo, šios informacijos ieškovas neatskleidė V. K. ir taip pažeidė bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Dėl to ieškovas laikytinas nesąžiningu. Ieškovui, kaip verslininkui, taikytini didesnės atsakomybės standartai, todėl dėl atsiradusių pasekmių kaltas pats ieškovas. Ieškovas pasitelkdamas subrangovus pažeidė rangos sutartį, todėl už nuostolius, kuriuos vykdydami sutartį padarę subrangovai, netiesiogiai turi atsakyti pats ieškovas. Č. I. 2009 m. rugsėjo 3 d. išvadoje nurodyta, kad avarijos metu buvo pakenktos tik koridoriaus grindys.

Atsiliepimas

Ieškovas G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas logiškai priėjo prie išvados, jog atsakovas A. K. realiai atliko gipso kartono apsiuvimo darbus, kuriuos jam pavedė atlikti ieškovas pas liudytoją V. K. jo bute. Pats atsakovas pripažino, kad prieš tai dirbdamas statyboje bendrovėje pas ieškovą jis turėjo tam tikro darbo įgūdžius ir gebėjo atlikti jam pavestus darbus. Tai, kad tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo sudaryta sutartis raštu, nesudaro teisinio pagrindo nenagrinėti atsakovo veiksmų buvusioje situacijoje ir neanalizuoti ieškovo galimą patirtą žalą dėl atsakovo atliktų darbų. Byloje pakanka įrodymų konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų, pasekmių bei atsiradusios žalos. Vartojimo rangos taisyklės šioje byloje negali būti taikomos, nes šalis siejo verslo profesiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007-09-10 V. K. (užsakovas) ir ieškovas G. B. (rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. 14. Rangos sutarties vykdymui ieškovas G. B. pasitelkė atsakovą A. K.. 2008-08-14 atsakovas A. K. surašė raštą, kuriame nurodė, kad jis bute Bajorų kelio 17-24, Vilniuje, atliko gipskartonio montavimo darbus vonioje, taip pat tualeto potinkinį apsiuvimą, ir galbūt netyčiomis galėjo pragręžti klozeto bakelį, o su tuo susijusius nuostolius sutiko padengti savo galimybių ribose (galbūt darbu) (b l. 7). 2008-11-10 buvo sudarytas ekspertizės aktas dėl (duomenys neskelbtini), grindų dangos defektų priežasčių. Ekspertizės akte buvo konstatuota, jog parketo grindų dangos deformacijos priežastimi galima laikyti 2008-08-08 vandentiekio avariją, kurios metu 72 val. iš klozeto bakelio tekėjo vanduo. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas yra atsakingas už vandentiekio avarijos sukeltų nuostolių trečiajam asmeniui V. K. atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas turėtų atlyginti ieškovui šio patirtą 13 455,37 Lt turtinę žalą atlyginant V. K. jo patirtus nuostolius, sukeltus vandentiekio avarijos. Atsakovas A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad ieškovas turi pats atlyginti visus V. K. patirtus nuostolius, kadangi ieškovas kaip rangovas turi netiesiogiai atsakyti už subrangovo, t.y. atsakovo, sukeltus nuostolius.

Žala V. K. buvo padaryta pragręžus klozeto bakelį, todėl ieškovui, atlyginusiam V. K. patirtus nuostolius, perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi yra sprendžiami klausimai dėl deliktinės atsakomybės, tai santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. K. neturi lemiamos reikšmės ginčo sprendimui, nes žala kilo ne dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, bet pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasekoje buvo sužalotas V. K. turtas. Dėl minėto teisėjų kolegija detaliau nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutartinių santykių tarp ieškovo ir V. K. kvalifikavimo bei sutarties vykdymo, kaip neturinčių reikšmės sprendžiant klausimus dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumo.

Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str. 4 d.), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos CK 6.246–6.249 str. nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas nesiaiškino, kas vis dėlto atliko bakelio prakiurdinimo veiksmus: ar bute dirbę santechnikai ar bakelio apsiuvimo darbus atlikę M. B. ir A. K., o atsakovo pasirašytas raštelis negali būti vertinamas kaip bakelio prakiurdinimo veiksmų atlikimo įrodymas, vertinant jį kartu su aplinkybėmis, kuriomis jis buvo surašytas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeisdamas CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, įvertino byloje apklaustų liudytojų A. V. ir V. K. parodymus, atsakovo A. K. patirtį atliekant statybos darbus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (2008-08-14 atsakovo pasirašytą raštą; ekspertizių aktus), nurodydamas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiant atsakovo civilinę atsakomybę , o kuriuos – atmeta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų vertinimo procedūrą, o minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovas pasitelkdamas subrangovus pažeidė rangos sutartį, todėl už nuostolius, kuriuos vykdydami sutartį padarę subrangovai, netiesiogiai turi atsakyti pats ieškovas. Teisėjų kolegija su vertinimu, jog už nuostolių atsiradimą turi atsakyti ir ieškovas nesutinka. Iš liudytojų parodymų matyti, jog klozeto apsiuvimo darbus, kurių metu ir buvo prakiurdytas bakelis, atsakovas atliko ieškovo nurodymu. Taip pat byloje nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės sutarties dėl minėtų darbų atlikimo, tačiau įvertinus visą medžiagą galima teigti, jog tarp bylos šalių buvo susiklostę neformalūs rangos teisiniai santykiai, kadangi atsakovas įsipareigojo atlikti bakelio apsiuvimo darbus, o ieškovas už juos sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas veikė savo rizika, todėl už savo veiksmais sukeltą žalą privalo atsakyti vienasmeniškai (CK 6.263 str. 2 d.). Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumui, nepateikė savo paskaičiavimų dėl V. K. turtui padarytos žalos atlyginimo (jos dydžio pagrįstumo, realios galimybės atlyginti ją mažesnėmis sąnaudomis ir kt.), todėl teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžią, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus (b. l. 12-13, 34, 53-59) ieškovas iš viso patyrė 13 455,37 Lt žalos bei šią sumą pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo A. K. priteistinos valstybės ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo G. B. prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, jo prašymas priteisti iš atsakovo A. K. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš atsakovo A. K. priteistinos 7.05 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo šalims ir ieškovui jo patirtos 500 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. 500 Lt ieškovui G. B. advokato pagalbos ir 7.05 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič