Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. S. priteista 4 603,08 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios R. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 22 d., apie 11 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, virtuvėje tarpusavio konflikto su šeimos nariu seserimi R. S. metu tyčia peiliu dūrė jai į kaklo kairę pusę ir taip padarė durtinę pjautinę žaizdą kairėje kaklo pusėje su kairiosios bendrosios miego arterijos sužalojimu, kraujosruvą kairėje kaklo pusėje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. S. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas. Kadangi R. S. neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis nenagrinėjama.

R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. S. skundas yra nepagrįstas. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), taip pat įvertino tai, kad nuteistasis charakterizuojamas tik neigiamai, niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą – girtavo, anksčiau kelis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau išvadų nepadarė. Todėl vertinant jo asmenybę, atsižvelgiama į nusikaltimų darymo sistemingumą, jų pasikartojimą bei pobūdį. Taip pat teismas pagrįstai R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apygardos teismas pripažino tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji sesuo R. S. jam atleido. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji iš tikrųjų atleido broliui R. S., nes pastarasis jos atsiprašė, be to, atsisakė civilinio ieškinio. Tačiau iš R. S. parodymų matyti, kad nuteistasis anksčiau ją nuolat skriausdavo, mušdavo (t. 1, b. l. 60-61, t. 3, b. l. 130). Akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes R. S. švelninti laisvės atėmimo bausmę vien tik dėl to, kad nukentėjusioji jam atleido ir atsisakė civilinio ieškinio nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo nurodytus argumentus nuosprendyje aptarė ir įvertino, todėl dar kartą šias aplinkybes vertinti kitaip apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. S. sunkiai sužalojo savo sesers R. S. sveikatą ir jo veiką kvalifikavo kaip BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepažymėjo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro remdamasis nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šios aplinkybės nevertina esminiu BPK normų pažeidimu ir tai ištaiso apeliacinio proceso metu, nekeičiant nuosprendžio. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597, redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. birželio 27 d.) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 metų iki 12 metų. Apygardos teismas, įvertinęs R. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį ir santykį, visas svarbias bylos aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas įvertinęs visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, paskyrė R. S. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia BK 54 straipsnio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.