Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo išnagrinėjęs M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.), esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. nuo 2016-02-12 buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais Bendrovės kreditoriais, 2016 m. birželio 16 d. iš kasos išmokėta 1500 E. M. V. (2016 m. balandžio 22 d. sudarė Bendrovės vardu paskolos sutartį su M. V.). Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o ketvirtąja ir penktąja eile atsiskaityti atitinkamai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. nors ir pareiškusi, kad ji dėl padaryto pažeidimo nekalta, tačiau duodama paaiškinimus teismui apie jai inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes, savo kaltę jai inkriminuojamu pažeidimu iš esmės pripažino, patvirtinusi, kad, jos manymu, žiūrint formaliai, pažeidimas yra. Taip pat M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų biudžetui – mokėti mokesčių. Buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinės paskolos suteikimo. Buvo pateiktas prašymas leisti minėtą sumą sumokėti vėliau. Per tą laiką, kol bus suteikta paskola, buvo prašoma leisti mokėti tik palūkanas. 2016-04-11 VMI atsakyme į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kuris buvo parašytas 2016-03-08 nurodyta, jog prašoma pateikti dokumentus, įrodančius, kad bendrovė turės galimybę vykdyti sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygas mokestinės nepriemokos atidėjimo atveju. Buvo nuspręsta įmonei suteikti tiksline paskolą – tai matyti 2016 m. balandžio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į VMI raštą. Buvo nuspręsta per 5 mėnesius ženkliai sumažinti mokestinę nepriemoką ir suteikti 1500 eurų iš jos asmeninių lėšų. Minėta paskola – 1500 eurų buvo suteikta. Jie buvo įdėti į kasą grynais. Buvo pasirašyta paskolos sutartis. Iki birželio mėnesio buvo nagrinėjamas įmonės prašymas dėl mokestinės priemokos atidėjimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Po dviejų dienų buvo nuspręsta paskolą grąžinti, nes ji buvo tikslinė. Dėjo labai daug pastangų gelbėdama bendrovę, dalyvaudama teismo procesuose. Nors visi VMI reikalavimai buvo užtikrinti, atsakymas vis vien buvo neigiamas. Mano, kad negalėtų pažeisti VMI, kaip kreditorės, reikalavimus, nes paskola buvo tikslinė – skirta mokėti palūkanoms. Paskola buvo grąžinta birželį, nes ji buvo tikslinė. Buvo manoma, kad tikrai gaus atidėjimą. Specialiai nenorėjo pažeisti VMI teisių. Formalus pažeidimas yra, tačiau jis nebuvo padarytas iš savanaudiškų paskatų. Ji bandė gelbėti bendrovę. Jeigu vertinti, kad formalus pažeidimas buvo padarytas nuo paskolos susigrąžinimo – tai administracinės nuobaudos skyrimo senatis turėjo sueiti 2016-12-15.

Institucijos atstovė 2017-03-02 raštu nurodė, kad palaiko pareiškimą, kuriuo prašė skirti M. V. baudos, numatytos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, vidurkį.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 iki 2 896 Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1 400 iki 3 000 eurų, atsižvelgiant į ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi baudos vidurkis (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra daugiau nei dešimčia eurų didesnis nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, spręstina, kad švelnesnė atsakomybė numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl M. V. veika neperkvalifikuotina ir nagrinėtina pagal ATPK teiseną (ANK įsigaliojimo įstatymo 5 str. 4 d.).

ATPK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad M. V. nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad 2016-09-02 Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 115259,12 Eur, iš jų: 357,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7,57 Eur šio mokesčio delspinigių, 615,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 26,49 Eur šio mokesčio delspinigių, 11393,83 Eur pelno mokesčio ir 510,06 Eur šio mokesčio delspinigių, 90724,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) ir 6752,07 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-07-27, ji yra išieškoma nuo 2016-03-03 (b.l. 35-38). Pagal patikrinimui pateiktus bankų išrašus nustatyta, kad nuo 2016-02-12 buvo vykdomi atsiskaitymai: su advokatu A. B.- 2016-06-08 4200,00 Eur, su G. M.- 2016-06-08 1850,00 Eur, su MB „(duomenys neskelbtini)“- 2016-06-09 7240,05 Eur, su K. T.- 2016-06-09 4300,00 Eur, su D. B.- 2016-06-09 4200 Eur, su Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaru D. B.- 2016-06-09 279,71 Eur, su AB „Energijos skirstymo operatorius“- 2016-06-09 100,00 Eur, su Advokatų profesine bendrija AVOCAD- 2016-06-10 3570,00 Eur, 2016-06-16 iš kasos išmokėta 1500 E. M. V. (paskolos grąžinimas). Be to, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymus, tokiu būdu, Bendrovei priklausantys pinigai nepateko į jos sąskaitą.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad tuometinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdama Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad M. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje minėtomis datomis, turėdama skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises.

Kaip minėta, pati administracinėn atsakomybėn trauktina M. V. teismo posėdyje neneigė aplinkybės, jog turėdama skolą VMI, ji atsiskaitė su kreditoriais, nes jos teigimu, ji negalėtų pažeisti VMI, kaip kreditorės, reikalavimus, nes paskola buvo tikslinė – skirta mokėti palūkanoms. Šios nurodytos aplinkybės esminės reikšmės, sprendžiant jos kaltės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisė pažeidimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad anksčiau minėti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti 2016-10-19, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nėra praėjęs. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamos M. V. argumentas, kad byloje suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas, yra nepagrįstas.

Teismo vertinimu, nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl M. V. pripažintina kalta padariusi šį pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), taip pat į tai, jog nenustatyta M. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. V. – byloje nėra duomenų apie jos teistumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ji administracine tvarka bausta nebuvo, aukštojo išsilavinimo, dirba, savanoriauja, ištekėjusi, turi mažametį vaiką, taip pat turi įsipareigojimų bankui.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

M. V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.