Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) M. G. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir UAB „Sergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas M. G. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų. Skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, kuriuo reikalauja taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį. Be to, skolininkas nesutinka, kad jo duomenys būtų teikiami UAB „Sergel“ bei reikalauja ištrinti visus duomenis, susijusius su juo.

A. E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2019 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S3i-28715 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, nustačiusi, jog skundas nėra pagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas perdavė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš civilinės bylos nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/14/02290, užvestą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2585-831/2013, dėl 147,98 Eur skolos, procesinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, pradinis byloje išieškotojas UAB „Bitė Lietuva“, iš skolininko M. G. (buvusi pavardė – S., vykdomosios bylos Nr. 0009/14/02290, b. l. 1–2, 7, 10, 15, 43, 47, 54, 65–66). Byloje kilo ginčas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, pvz., reikalavimo perleidimas, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).

Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi klausimai, susiję su skolininko prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Kai skola priteista, materialinis klausimas išspręstas ir prasideda skolos priverstinis vykdymas, todėl kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, nes procesinis teisių perėmimas nereiškė, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo. Teisių perėmėjui yra privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos (CPK 48 straipsnio 2 dalis), nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą neracionalu ir neoperatyvu būtų iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias teisės normas tam, kad vėliau vėl grįžti į vykdymo procesą, kadangi tokia našta tik sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų–prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), bei būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis).

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. gautas UAB „Sergel“ prašymas pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Bitė Lietuva“ į UAB „Sergel“, bei pateikta 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 18-0268LT, 2018 m. spalio 31 d. patvirtinimo apie reikalavimo teises į skolas kopija, bei įrodymai, jog apie sutarties sudarymą skolininkas buvo informuotas, išsiunčiant skolininkui 2019 m. vasario 4 d. pranešimą apie reikalavimo teisių perėmimą, kartu su 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT ir priedo prie reikalavimo perleidimo sutarties išrašo kopijomis (vykdomosios bylos Nr. 0009/14/02290, b. l. 26–30).

Antstolė iš pateiktų dokumentų nustačiusi, jog procesinių teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese įvyko, UAB „Sergel“ prašymą pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Bitė Lietuva“ patenkino ir 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo Nr. S3i-24849 pagrįstai ir teisėtai pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Bitė Lietuva“ į jo teisių ir pareigų perėmėją UAB „Sergel“ (vykdomosios bylos Nr. 0009/14/02290, b. l. 31).

Taip pat, skolininkas kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio ir reikalauja taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, nors šios įstatymo nuostatos yra taikomos tik vykdant mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą valstybės naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju vykdymo procesas kilo dėl civilinės sutarties nevykdymo UAB „Bitė Lietuva“, bet ne iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, todėl pastarojo įstatymo nuostatos netaikytinos.

Be to, skolininkas kelia klausimą ir dėl asmens duomenų tvarkymo. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ) asmens duomenis gali tvarkyti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančios kitas viešąsias funkcijas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal šios įstatymo nuostatas asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Asmens duomenų tvarkymo pagrindiniai reikalavimai, kuriuos duomenų valdytojas privalo užtikrinti, rinkdamas ir tvarkydamas asmens duomenis, tarp jų reikalavimas rinkti šiuos duomenis apibrėžtais ir teisėtais tikslais, tvarkyti asmens duomenis tiksliai, sąžiningai ir teisėtai yra reglamentuoti E. P. ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679. Pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, iš jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo procesą. Vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra vykdytini teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių. CPK 585 straipsnis numato antstolio reikalavimų privalomumą: antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti atitinkamas procesinių dokumentų formas. Įvertinus šias teisės aktų normas, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, kad antstoliui, atliekant vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją ir siekiant vykdymo tikslo, suteikta teisė rinkti informaciją apie skolininką bei trečiuosius asmenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, tai yra asmenų duomenys tvarkomi dėl teisėto intereso, siekiant atlikti antstoliui įstatymu pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, todėl antstolis turi teisę tvarkyti skolininko duomenis ir be jo sutikimo. CPK 638 straipsnyje nurodyta, kad išieškotojas vykdymo procese yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. CPK 639 straipsnyje įtvirtintos išieškotojo teisės, tarp kurių: dalyvauti pačiam ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą. CPK 599 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti CPK 56–57 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, išieškotojas ar jo atstovas, turintis įgaliojimą, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka, gali susipažinti su vykdomąją byla, gauti informaciją apie vykdymo eigą bei atlikti kitus vykdymo veiksmus, todėl antstolis įstatymu yra įpareigotas išieškotojui pareikalavus pateikti informaciją tiek apie skolininką, tiek apie vykdymo eigą. Kadangi vykdomojoje byloje skola nėra išieškota, vykdymo procesas nėra baigtas, todėl nėra įstatyminio pagrindo ištrinti skolininko duomenis ir vykdomąją bylą užbaigti, ar išieškotojui neteikti informacijos apie vykdymo procesą, kai tai įpareigoja procesinis įstatymas, pvz., CPK 639 straipsnio 2 punktas.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato skolininko skunde išdėstytais pagrindais panaikinti patvarkymą, kuriuo vykdymo procese pakeistas išieškotojas, bei nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą bei ištrinti visus asmens duomenis, susijusius su skolininku ir neteikti informacijos išieškotojui apie skolininką, todėl skolininko skundas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0009/14/02290 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.