Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Kitais teismui žinomais adresais procesinių dokumentų nepavyko įteikti. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs – Druskininkų miesto savivaldybėje. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovui procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovui CPK nurodytais būdais, o jų atsakovui neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2019 m. sausio 18 d. sudarė turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ atsakovui perdavė laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį televizorių Philips (modelio Nr. 43PUS7303/12), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (el. b. l. 21-24). Turto perdavimo – priėmimo akte užfiksuota, kad UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui kilnojamąjį daiktą (televizorių) (el. b. l. 25). Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Be kredito“ 2018 m. gegužės 11 d. sudarė reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises į atsakovo prievoles (el. b. l. 9, 12-20). Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 897,75 Eur dydžio skolą (el. b. l. 9). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. kovo 18 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (el. b. l. 8), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovui pranešimas buvo faktiškai įteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).

9. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį tinkamai nevykdė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 897,75 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. iš atsakovo priteistina 79,00 Eur delspinigių. Toks delspinigių dydis neprieštarauja atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytai sutarčiai (el. b. l. 21, Nuomos sutarties specialiosios sąlygos).

11. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (976,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 97,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 75,00 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą (el. b. l. 28, 30, 36) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

13. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 9,62 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, tenkinus ieškinį, 9,62 Eur suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 897,75 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 75 ct) skolą, 79,00 Eur (septyniasdešimt devynių eurų ir 00 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (976,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,84 Eur (devyniasdešimt septynių eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.