- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- I-7661-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01538-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.), Anastasija Osina
- Pareiškėjas
- G. B., M. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, vertėjaujant Anastasijai Osinai, dalyvaujant pareiškėjams G. B. (G. B.) ir M. T. bei jos atstovei Valentinai Tubis, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Alinai Karpovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. T. ir G. B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. T. ir G. B. padavė teismui prašymą (t. I, b. l. 1–2) atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti.
Pagrįsdami savo reikalavimą nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-02-15 archyvo pažymėjimą Nr. T-168-13, jų mama H. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 dešimtinių žemės (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, pareiškėjai, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), turi teisę atkurti nuosavybės teises į nurodytą turtą. Pagal Atkūrimo įstatymą, prašymas atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateiktas iki 2001-12-31, o giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – iki 2003-12-31. Pareiškėjai prašymo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nustatytais terminais nepateikė, todėl prašo terminus atnaujinti. Prašymą grindžia tuo, kad yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos, neišmano nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų. Prašymo anksčiau neteikė, nes žinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste nepakanka laisvos žemės. Nuomonę dėl prašymo pateikimo pakeitė atsižvelgę į nuo 2014-11-01 įsigaliojusias Atkūrimo įstatymo nuostatas, kad jiems gali būti suteikiamas lygiavertis miško plotas.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovė prašė tenkinti teismui pateiktą prašymą ir atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą (t. II, b. l. 77–80) prašė jį atmesti.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. ir teismų praktiką, teismas gali atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, jei nustato, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Teismui pateiktame prašyme nurodytus argumentus paneigia į bylą pateikta nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija, patvirtinanti, kad pareiškėjams yra žinoma nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, nes jie yra pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Be to, pareiškėjų nurodytos priežastys negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjai patvirtino, kad terminą praleido dėl pasirinkto elgesio būdo, t. y. patys nusprendė nesikreipti dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vadinasi, pareiškėjai savo valia atsisakė teisės atkurti nuosavybės teisės, todėl jų prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjų motina H. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 10 dešimtinių žemės (t. I, b. l. 3), todėl pareiškėjai, kaip paveldėtojai, turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytu terminu, t. y. iki 2001-12-31, pareiškėjai prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų motinos iki nacionalizacijos valdytą žemę kompetentingoms institucijoms nepateikė.
Pareiškėjai prašo teismą atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2008-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Todėl, nurodyti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
Vertinant, ar asmenų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti, būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip tai nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Įvertinęs teismui pateiktame prašyme ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas priežastis, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sukliudė jiems laiku pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nenustatė.
Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė pažymėjo, kad prašymo laiku nepateikė, nes pareiškėjai buvo suklaidinti, kadangi Lietuvos centrinis valstybinis archyvas nepateikė duomenų apie jų motinos turėtą žemę. Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-02-15 pažymoje Nr. T-168-B yra nurodyta, kad jų motina H. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 10 dešimtinių žemės (t. I, b. l. 3)
Pareiškėjos atstovė teisminiame bylos nagrinėjime nurodė ir iš esmės priešingus argumentus, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos H. B. valdytą žemę norėjo pateikti kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau nusprendė to nedaryti, nes būtų per daug sudėtinga. Pateiktame prašyme pareiškėjai taip pat nurodė, kad apie jų motinos (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę jiems buvo žinoma, tačiau prašymo atkurti nuosavybės teises neteikė, nes žinojo, kad Vilniaus mieste nepakanka laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimui. Nuomonę pakeitė tik po to, kai sužinojo, kad, pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, jiems gali būti suteikiamas lygiavertis miško plotas.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad terminą prašymui pateikti pareiškėjai praleido dėl subjektyvių ir išimtinai nuo jų valios priklausiusių priežasčių, t. y. pasirinkto pasyvaus savo teisių realizavimo būdo. Teismui nėra nurodytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios priežastys, kurios sukliudė jiems laiku ir tinkamai, ar bent per protingą terminą (po to kai gavo duomenis apie H. B. turėtą žemę) paduoti prašymą atkurti nuosavybes teises ar kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Kitos pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės, t. y. senyvas amžius, valstybinės kalbos žinių trūkumas ir sudėtingas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad pareiškėjai laiku ir tinkamai realizavo savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. B. valdytą žemę, todėl jiems buvo žinoma nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir teisės aktuose nustatyti terminai. Be to, negalėdami savo teisių realizuoti patys, tam pareiškėjai turėjo teisę pasitelkti įgaliotus atstovus.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir atnaujinti jiems terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į motinos H. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę nėra, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų M. T. ir G. B. (G. B.) prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.