Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-492-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2A-492-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Arvydas Žibas, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
E. K., E.
Ieškovas
O. S.
Advokatai
Kristina Česnauskienė, Vilma Normantienė
Civilinė byla Nr.2A-492-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė
procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.3 ; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Ramūno Mitkaus,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,atsakovei E. K. ir jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3527-480/2007 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l.2-4) prašė pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2004-12-06 paskolos sutartį, pagal kurią tariamai ji pasiskolino iš atsakovės 18.600 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. pasiskolino iš atsakovės 6.000 Lt, tačiau 2004-08-26, gavus iš banko paskolą vyro vardu, grąžino skolą su palūkanomis atsakovei. 2004-12-06 atsakovei paprašius, ieškovė pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį tariamai pasiskolino 18.600 Lt. Toks raštelis buvo reikalingas atsakovei kaip pasiteisinimas prieš kitą kreditorę, kuri reikalavo iš atsakovės grąžinti iš jos pasiskolintą sumą. Tokiu rašteliu atsakovė, neva, tikėjosi kreditorei paaiškinti, kad šiuo metu neturi pinigų ir negali su ja atsiskaityti. Tačiau vėliau atsakovė iš ieškovės pradėjo reikalauti atiduoti skolą pagal minėtą skolos raštelį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b.l.136-138) ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.143-144) ieškovė prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sutarčių aiškinimo taisykles, netaikė logiškumo, protingumo, sąžiningumo principo. Teismas sprendime nurodė priešingas aplinkybes nei byloje buvo nustatyta ir padarė neteisingas išvadas dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio. Sprendime neteisingai interpretuojami atsakovės žodžiai, kad ji niekada neskolinusi ieškovei pinigų. Šią aplinkybę atsakovė pripažino ir nurodė, kad anksčiau paskolintus pinigus ieškovė yra grąžinusi. Nustatytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtino, kad tarp šalių buvo geri, ilgamečiai santykiai, dėl ko ieškovė galėjo pasitikėti atsakove. Teismas akcentavo teisinių santykių dalyvių elgesio sąžiningumą, teisingumą, tačiau, vertindamas atsakovės asmenybę ir jos elgesį, šio principo netaikė. Teismas nevertino pateikto 2000-02-08 sutarties nuorašo, kuris patvirtino sutarties pasirašymą tarp šalių dėl tariamos paskolos. Be to, teismas nevertino prijungtos civilinės bylos posėdžio protokolo, kuriame įtvirtinti atsakovės paaiškinimai apie 2000-02-08 sutarties pasirašymo tikslus. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir 2004-12-06 sutartis buvo pasirašyta analogiškomis aplinkybėmis ir tikslais. Atsakovė minėtoje byloje pripažino, kad 2000-02-08 sutartis pasirašyta ne siekiant patvirtinti paskolos gavimo faktą, o kitais tikslais. Tokia pat sutartis išreikalauta iš Lietuvos Apeliacinio teismo nagrinėjamos bylos tarp N. M. ir atsakovės. Sutartis buvo pasirašyta 2000-01-26 dėl tariamos paskolos. 2004-12-06 sutarties tikslų negalima aiškinti pažodžiui. Sutartis buvo pasirašyta iš gailesčio atsakovei, iš kurios, remiantis jos žodžiais, pinigus grąžinti reikalavo kita kreditorė. Teismas nevertino atsakovės ir kitos kreditorės 2000-05-05 sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikta versija nėra išgalvota, tokia kreditorė egzistuoja iš tikrųjų, ir šiuo metu nagrinėjamas šios kreditorės ieškinys atsakovei. Teismas šališkai aiškino sutartį, jos sudarymo aplinkybes, nurodant kad buvo galima atsisakyti pasirašyti sutartį. Šie motyvai prieštarauja išdėstytam ieškinio pagrindui, nes, pasirašydama sutartį, ieškovė suvokė, kad sutartis pasirašoma neketinant pasiskolinti pinigų. Pateikti įrodymus, kad ieškovė negavo pinigų, neįmanoma, tokią išvadą galima padaryti iš kitų įrodymų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tačiau šis institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam tikslui prieštarautų. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitais CK 1.2 str. išvardintais principais. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartis sudaryta laikantis formos ir turinio reikalavimų (CK 6.870 ir 6.871 str.). Ieškovė nurodė aplinkybę, jog faktiškai negavo paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu. Kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės (CK 1.91 str.) ar dėl pačios ieškovės esminio suklydimo (CK 1.90 str.) bei kad tai tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Įrodyti sandorio tariamumą privalo reikalavimus pareiškęs asmuo. Šalys pripažįsta, kad liudytojų, dalyvavusių sudarant ginčo paskolos sutartį, nėra. Pagal CK 1.86 str. tariamuoju vadinamas sandoris, sudarytas tik vaizduojant sandorį, kuriame nėra esminio elemento - šalių valios, siekiančios tam tikrų teisinių pasekmių, išoriškai išreikšta valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2000 suformuota praktika, jog, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, t.y. ko sutarties šalys, sudarydamos sandorį, siekė ir kaip suderino savo valią (CK 6.193 str. 1 d.). Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė, prieš sudarydama ir pasirašydama sutartį, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Vadinasi, negavusi pinigų iš atsakovės pagal paskolos sutartį, kuri, ieškovės žodžiais tariant, buvo reikalinga tik atsakovei, norėjusiai pasiteisinti prieš savo kreditorę, ieškovė, būdama atidi, rūpestinga ir apdairi, pasirašydama minėtą sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad ,,pinigus sumoje 18.600 (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus) Lt gavau“, turėjo bent jau pasirūpinti kitu atsakovės pasirašytu rašteliu apie nurodytos pinigų sumos gavimą iš ieškovės, tuo labiau, kad pagal pasirašytą sutartį pinigai turėjo būti grąžinti tą pačią dieną. Kolegijai visiškai nesuprantama, kaip tos pačios (kaip ir suteikimo) pinigų grąžinimo datos nurodymas ginčijamoje sutartyje turėjo padėti atsakovei pasiteisinti prieš kreditorę S.-G. G. dėl gerokai didesnės sumos (131.000 Lt) grąžinimo, tuo labiau, kad pagal ieškovės teismui pateiktą 2000-05-05 sutartį (b.l.9), kurią ieškovė, atseit, gavusi iš atsakovės, net neaišku, kas iš ko skolinosi sutartyje nurodytą sumą, kadangi sutarties vienoje vietoje atsakovė vadinama skolintoja, kitoje – skolininku). Be to, priešingai nei nurodė ieškovė, tos pačios datos nurodymas sutartyje galėjo tik papiktinti tariamą kreditorę G., kadangi pinigai vietoj to, kad būtų grąžinti jai, yra paskolinti ieškovei. Be to, kolegijos nuomone, visiškai neįtikėtina, kad ieškovė, turėdama buhalterinį išsilavinimą ir būdama susidūrusi su pinigų skolinimaisis, vien tik atsakovės įkalbėta jai padėti pasiteisinti (o tiksliau – apgauti) jos kreditorę, be jokios naudos sau būtų sutikusi pati savo ranka parašyti ir pasirašyti itin jai nenaudingą gana didelės sumos paskolos sutartį, pagal kurią numatytos itin didelės 3 procentų palūkanos kas mėnesį. Todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šališkai aiškino sutartį ir jos sudarymo aplinkybes.

Ieškovės teiginį, kad 2004 m. gruodžio mėn. jai pinigai nebuvo reikalingi, paneigia šalių paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ieškovė remontavo būstą, 2005-12-30 ieškovė vartojimo reikmėms ėmė 20.000 Lt paskolą. Pažymėtina, jog pati ieškovė 18.600 Lt paskolos paėmimo aplinkybes skirtingose bylose aiškina skirtingai, kas yra pagrindu ieškovės paaiškinimus vertinti kritiškai. Prieštaravimuose, pateiktuose civilinėje byloje Nr.2-2271-454/2008, ieškovė nurodo visiškai kitokias paskolos raštelio pasirašymo aplinkybes, nei tai dėsto nagrinėjamos bylos ieškinyje. Pirmu atveju ieškovė teigė, kad ji yra grąžinusi 18.600 Lt skolą atsakovei, po ko atsakovė pasirašytą skolos raštelį suplėšiusi; skolos grąžinimui ieškovės vyras, neva, paėmė iš banko 19.880 Lt paskolą, tačiau po kurio laiko atsakovė vėl paprašiusi tą patį skolos raštelį perrašyti, ką ieškovė ir padariusi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad, pasirašydama 2004-12-06 skolos raštelį, jokių pinigų negavo, skolos raštelį surašė, norėdama padėti atsakovei, kuriai buvo iškilusios problemos su kitais kreditoriais. Apie tai, kad jau vieną kartą ieškovė yra grąžinusi pasiskolintus 18.600 Lt, ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr.2-2271-454/2008 ieškovė teigė, kad E. K. reikalaujama 18.600 Lt skola jai yra grąžinta. Tokiu teiginiu, kolegijos nuomone, ieškovė patvirtina, kad vis tik ji paėmė pinigus iš atsakovės. Šioje byloje ieškovė ginčija ne pinigų pasiskolinimo (paėmimo) faktą, o paskolos raštelio autentiškumą. Toks ieškovės nuomonių skirtumas bylose, kolegijos nuomone, tik patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji vien tik atsakovės įkalbėta sutiko pati savo ranka parašyti ir pasirašyti ginčijamą paskolos sutartį.

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civ.b. Nr.3K-3-862/2002). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs šalių pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovei priteistina 120 Lt advokato pagalbos (už 1 val. dalyvavimą teismo posėdyje) apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Priteistinų išlaidų dydis paskaičiuotas vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p., kuriame nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš ieškovės O. S. atsakovei E. K. 120 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėKolegijos teisėjai: Arvydas ŽibasRamūnas Mitkus