- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- eI3-869-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02918-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Vilniaus betono demontavimo technika"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-12551 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 54-18 (toliau – ir Nurodymas, PN); 3) proceso metu pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas.
2. Savo skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ buvo įteiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko L. O. 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas Nr.PN54-18 nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijose kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos paskelbimo pradžios (2018-11-23)priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Reikalavimus nurodyta įvykdyti iki 2019-06-28 ir apie įvykdymą nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusi pareigūną (Instituciją).
2.2. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr.(3.0)-AD5-12551 „Dėl 2019-06-13 privalomojo nurodymo Nr.PN54- 18“ (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjos skundas netenkintas ir paliktas galioti nepakeistas Nurodymas.
2.3. Sprendime nurodyta, kad PN priimtas tuo pagrindu, kad yra nustatyti trunkamieji pažeidimai. Neaišku, kokie trunkamieji pažeidimai nustatyti. Sprendime taip nurodoma, jog skundžiamas PN priimtas vadovaujantis 2019 m. birželio 12 d. Patikrinimo aktu Nr.PA65-114 (toliau ir – Patikrinimo aktas), nors pačiame Privalomajame nurodyme tokių teiginių nėra. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo tikrinamas iki PN ir surašyti patikrinimo aktai – 2018 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas Nr.V-8.10-88/ATKS-32, 2019 m. kovo 1 d. patikrinimo aktas Nr.PA65-41 ir po jo – 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas Nr.PA65-152. Vienok Privalomajame nurodyme ir 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr.PA65-l 14 aprašyti pažeidimai nėra užfiksuoti, nei 2019 m. kovo 1 d. patikrinimo akte Nr.PA65-41, nei 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr.PA65-152, nei 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte. Dėl to nėra aišku, kokie Privalomajame akte nurodyti pažeidimai aplinkos apsaugos pareigūnų manymu yra trunkamieji.
2.4. PN 5 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad iškastame kasinyje nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio kaip reglamentuojama Sąvartyno taisyklių 27 p, pašalinta apie 10 kūb. m. statybinių medžiagų, turinčiu asbesto, atliekų (atliekos kodas 17 06 05) (šiferis turintis asbesto) bei kitas mišrias atliekas sumaišytas su gruntu. pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (toliau – ir Sąvartynų taisyklės) 6 p., visi sąvartynai skirstomi į tris klases: pavojingų atliekų sąvartynai; nepavojingų atliekų sąvartynai; inertinių atliekų sąvartynai. Pareiškėja pagal išduotą TIPK eksploatuoja inertinių medžiagų sąvartyną. Pagal Sąvartynų taisyklių 27 p. reikalavimas turėti dirbtinės medžiagos membraną taikomas tik nepavojingų ir pavojingų medžiagų sąvartynams. Tuo tarpu inertinių medžiagų sąvartynui taikomos Sąvartynų taisyklių 24 p. nuostatos ir užtenka, kad būtų nelaidus mineralinis, kurio filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10r⁷ m/s, storis - ne mažesnis kaip 1 m. Pagal Sąvartynų taisyklių 43 p., atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertiniu atlieku sąvartynu reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pagal TIPK pareiškėjai buvo leista šalinti statybines atliekas, kurios turi asbesto (kodas 17 06 05), grunto ir akmenų atliekas (kodas 17 06 04).Šiuo atveju naudota molinė danga, prie skundo pridėta UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d. pažyma Nr.306, taip pat 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodyta, jog minimos teritorijos iš esmės atitinka sąvartynų dugno ir šonų pagrindų gruntui keliamus laidumo vandeniui reikalavimus.
2.5. Privalomojo nurodymo 5 p. 2 papunktyje nurodyta, kad iškasti du kasiniai nesilaikant sklypo pietinėje dalyje numatytos 50 m pločio apsauginių želdinių zonos, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d, kaip numatyta Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane Leidimo sąlygų 13 p., 4 lentelėje. Tačiau tokių teiginių nėra Tyrimo protokole. Reikalavimas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje įrengti 50 m. pločio apsauginių želdinių zoną iki 2016 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas „First Oportunity“ OU, o ne UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. TIPK leidimas pareiškėjai išduotas tik 2018 m. gegužės 4 d. (Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas Nr.(28.1)-A4-4216), t. y. po 2016 m. Šiame sprendime reikalavimo prieš pradedant vykdyti veiklą įrengti 50 m. pločio apsauginių želdinių zoną sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje, nėra. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr.(30.1)-A4- 8497 suderintas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas. Šio Reglamento priede Nr .l sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatyta atliekų su asbestu saugaus šalinimo aikštelė.
2.6. Privalomojo nurodymo 5 p. 3 papunktyje nurodyta, kad Statybiniu medžiagų, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 p. numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio uždarymo bei sutvarkymo priemonės, tai yra atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais aikštelėje, tuo nesilaikant Leidimo sąlygų reikalavimų. Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.469 patvirtintame Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo, ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 p. nurodyta: Tvarkos aprašas reglamentuoja Plane numatytų priemonių taikymą Įmonės bankroto ar kitu atveju, kai Įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veikla. Taigi šios priemonės taikomos tik įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Teritorija, tame tarpe ir asbesto šalinimo, yra aptverta, ant tvoros yra įspėjamieji užrašai. statybinės medžiagos, turinčios asbesto atliekų, yra išpiltos įrengtoje atskiroje sekcijoje, įrengtoje pagal įnertiniu atlieku sąvartynu reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Tai patvirtina prie skundo AAD pridėta nuotrauka.
2.7. Privalomojo nurodymo 5 p. 4 papunktyje nurodyta, kad atliekų tvarkymo teritorijos (galimai teršiamos teritorijos) nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. DĮ-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 p. ir Leidimo 26 p. reikalavimų. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 p. pažymėta, kad Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Tad, šis reikalavimas taikomas tik galimai teršiamai teritorijai. Tokios teritorijos sąvartyne yra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Nei PN, nei Patikrinimo akte nėra konkrečiai nurodyta, kokios galimai teršiamos teritorijos nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga.
2.8. Privalomojo nurodymo 5 p. 5 papunktyje nurodyta, kad teritorijos dalinai apjuostos metaline tinkline tvora, tvorų išdėstymas atitinka sklypų perimetrą ir ribas. Teritorijos nėra pilnai uždaros, į jas laisvai gali patekti pašaliniai asmenys, tuo nesilaikant Sąvartynų taisyklių 32 p. reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta sąlyga iki 2016 m. lapkričio 1 d. veiklos teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele nėra įgyvendinta. Sąvartynų taisyklių 32 p. nustatyta, kad sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys. Sąvartyno teritorijos yra aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į šias teritorijas yra uždaromi metaliniais vartais. Patikrinimo dieną vartai laikinai buvo nuimti, kad galėtų patekti transportas, o patys vartai buvo šalia, tai įrodo pridedama nuotrauka. Tyrimo protokole nurodyta: ,,Sklypo teritoriją juosia metalinė tinklinė tvora“. Jokie pašaliniai asmenys patekti į teritorijas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patekti negali. Pareiškėja turi ir veiklos teritorijoje naudoja laikiną garsą slopinančią tvorelę, jos nuotrauka pridėta. Patikrinimo metu ši garsą slopinanti tvorelė buvo sandėliuojama kitoje vietoje, nes darbai nebuvo vykdomi. Darbų vykdymo metu šia garsą slopinančia tvorele yra aptveriama veiklos teritorija.
2.9. Privalomojo nurodymo 5 p. 6 papunktyje nurodyta, kad sąvartyne nėra įrengtu svarstyklių, tuo nesilaikant Sąvartynų taisyklių 33 p. reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame Sąvartynų taisyklių punkte nėra nurodyti detalūs reikalavimai svarstyklėms, nėra nurodyto kokio tipo ir rūšies jos turi būti. Sąvartyne dirbantys ir dirbsiantys mechanizmai - krautuvas Volvo L 110E turi sumontuotas svarstykles. Tą įrodo krautuvo registracijos dokumentas, UAB „Kurt Koening statybinės medžiagos“ pažyma ir sertifikatas.
2.10. Privalomojo nurodymo 5 p. 7) papunktyje nurodyta, kad sąvartyne nėra įrengto įrenginio automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, tuo nesilaikant Sąvartynų taisyklių 31 p. reikalavimų. Pareiškėja turi kilnojamąjį įrenginį automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos ratams valyti (plauti) – tai įrodančios nuotraukos pateiktos kartu su skundu AAD. Šis įrenginys yra atvežamas ir bus atvežamas į sąvartyno teritoriją, kai iš jo išvažiuos automobiliai ir juo bus plaunami automobilių ratai. Teisės aktai nedraudžia naudoti tokį kilnojamąjį įrenginį automobilių ratams plauti. Patikrinimo metu pareigūnai net neklausė apie tokį įrenginį. Jiems juo pasidomėjus, šis įrenginys būtų parodytas bei pademonstruotas jo veikimas. Pažymėtina ir tai, jog tokių faktų, susijusių su įrenginiu, skirtu automobilių ratams valyti, nėra užfiksuota Tyrimo veiksmų protokole. Sąvartyno taisyklėse nėra nurodyti detalūs reikalavimai tokiam įrenginiui.
2.11 Privalomojo nurodymo 5 p. 8) papunktyje nurodyta, kad sąvartyne vykdomas grunto ir akmenų (atliekos kodas 17 05 04) naudojimas (atliekos naudojimo kodas R5 - Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas, R13 - Rl- R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas). Sijojant nuo grunto atskiriami akmenys ir statybinės inertinės medžiagos, kurios panaudojamos sąvartyno kelių tiesimui, tuo nesilaikant Leidimo sąlygų 27.3 p. p. reikalavimų. Vadovaujantis Leidimo sąlygų 27.3. p. p. nustatytas grunto ir akmenų (atliekos kodas 17 05 04) galimas apdorojimo būdas - šalinimas (šalinimo veiklos kodas Dl- išvertimas ant žemės ar po žeme). Pažymėtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokia grunto ir akmenų atliekų naudojimo veikla nebuvo vykdoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių faktų nėra užfiksuota ir Tyrimo veiksmų protokole.
2.12. Privalomojo nurodymo 6.1 p. dalis - nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijose kol nebus įrengtas atlieku apdorojimo ir šalinimo irenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo salygas ir reikalavimus yra visiškai nesuprantamas:
2.12.1. pats sąvartynas šiose teritorijose funkcionuoja nuo 2006 metų. Iki šiol jokių patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad jis neatitinka Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų.
2.12.2. iš tokio Privalomojo nurodymo, jei jis ir būtų teisėtas (su kuo mes nesutinkame), teksto net neaišku kokius konkrečius darbus UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ turi atlikti, kad būtų įremtas atlieku apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus. Trečia, pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 p. nurodyta, kad privalomajame nurodyme, be kitų, turi būti šie duomenys: kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Vėlesniame patikrinimo akte – 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas Nr.PA65-l 52 jokių sąvartyno įrengimo trūkumų nėra nurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
2.13. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė argumentus, išdėstytus skunde.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, pateikia šiuos argumentus:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 2 str. 3 d. aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. AAVKĮ 2 str. 7 d. nurodyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
3.2. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ įstatymo 18 str. nurodytais atvejais. Pareiškėjai PN buvo duotas vadovaujantis AAVKĮ 18 str. 2 p. po 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo nustačius, kad pareiškėjas teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vykdo atliekų apdorojimą (šalinimą ir naudojimą) nesilaikydamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-12/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) sąlygų ir Sąvartynų taisyklių, reikalavimų.
3.3. Skunde nurodoma, kad nebuvo AAVKĮ nurodytų pagrindų duoti ginčijamą PN – pareiškėjui nežinoma, koks buvo nustatytas aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų trunkamasis pažeidimas. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 235 str. 4 d., pareiškėjo vadovas buvo patrauktas administracinės atsakomybėn.
3.4. Skunde teigiama, kad pareiškėjui yra visiškai nesuprantama PN 6.1 p. dalis - nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijose, kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus. Skunde nutylimas faktas, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. raštu (pranešimu), adresuotu trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl PN, pažymėjo, jog supranta, kad PN 6.1 p. nurodytą reikalavimą sudaro trys atskiri reikalavimai: „1) užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantis atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitiktų Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus; 2) kol 1 p. nurodytas reikalavimas nėra įvykdytas, nepriimti atliekų; 3) kol 1 p. nurodytas reikalavimas nėra įvykdytas, perduoti priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas tokias atliekas teisę tvarkyti turinčiam tvarkytojui“. Be kita ko, taip pat pranešė, kad PN 6.1 p. reikalavimas yra įvykdytas. Kadangi kiti du PN reikalavimai turėtų būti vykdomi tik neįvykdžius pirmojo reikalavimo dėl sąvartyno įrengimo, todėl nebėra pagrindo teikti informaciją apie jų įvykdymą.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vėlesniame, 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. PA65-152 (T I b. l. 61-63) jokių sąvartyno įrengimo trūkumų nėra nurodyta. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes minėtame patikrinimo akte nurodyta, jog neplaninis teminis patikrinimas atliekamas pagal atsakovo gautą konkretų pranešimą.
3.6. Skunde teigiama, kad Patikrinimo aktas surašytas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Pareiškėjas buvo informuotas apie Patikrinimo aktą elektroniniu, jis įteiktas vadovui 2019 m. birželio 13 d. Sprendime netiksliai nurodyta data (turėtų būti 2019 m. gegužės 17, o ne birželio 12), tačiau tai esmės nekeičia.
Šalies argumentai
3.7. Prie skundo pridėta UAB „Grota“ 2019 m. birželio 19 d. pažyma Nr. 306 (T I, b. l. 27), kurią pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui kartu su skundu dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjui duoto PN, negalima remtis, nes ji yra parengta remiantis Teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkos monitoringo (poveikio požeminiam vandeniui dalies) programa 2018-2022 metams, todėl pažymoje nurodyti duomenys kelia abejonių dėl nurodytų duomenų teisingumo, tikslumo ir pagrįstumo – nėra aišku iš kur paimti nurodyti teritorijų grunto filtracijos koeficientai, nėra duomenų, ar jie ištirti laboratoriniais tyrimais ir įvertinti, nepateikti tyrimų protokolai. Tuo tarpu UAB „Grota“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 353 (T I, b. l. 65-69) yra parengta vadovaujantis tyrimų faktinės medžiagos schema ir grunto filtracinių tyrimų laboratorinio tyrimo protokolais, tačiau atsakovui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjui duoto PN tokia pažyma nebuvo pateikta.
3.8. Skunde nurodoma, kad reikalavimas sklypo, esančio Vilniuje(duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje įrengti 50 m pločio apsauginių želdinių zoną iki 2016 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas „First Oppurtunity“ OÜ, o ne pareiškėjui. Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į įrenginio pasidalijimą tarp dviejų ūkio subjektų, 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4- patikslino TIPK leidimo rekvizitus (T I, b. l. 72) ir nurodė, kad įrenginį, kuriam išduotas TIPK leidimas, nuo 2018 m. gegužės 4 d. eksploatuoja ir valdo du ūkio subjektai – pareiškėjas (žemės sklypai, kurių kad. Nr. 0101/0159:505, Nr. 0101/0159:549) ir „First Oppurtunity“ OÜ (žemės sklypas, kurio kad. Nr. 0101/0159:504). TIPK leidimo 15 p. 4 lentelėje „Aplinkosaugos veiksmų planas“ numatyta iki 2016 m. lapkričio 1 d. įrengti 50 m pločio želdinių zoną (T I, b. l. 90). Taigi, atidalinant TIPK leidimą tarp pareiškėjo ir „First Oppurtunity“ OÜ minėta prievolė nepanaikinta. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žemės sklypo teritorijoje veiklą vykdo pareiškėjas (T I, b. l. 74-75), jis, įgyvendindamas Aplinkos apsaugos veiksmų planą, turi įrengti 50 m pločio želdinių zoną TIPK leidime nustatytose vietose.
3.9. Skunde nurodoma, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės taikomos tik įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, tačiau pareiškėjo atžvilgiu tokios procedūros nėra taikomos. Šis skundo argumentas atmestinas kaip yra nepagrįstas, nes Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-8497 (T I, b. l. 130) suderino Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (T I b. l. 131-147) bei Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (T I, b. l. 148-162). Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis ir pareiškėjas, kaip atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė, privalo laikytis Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų kaip numatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 p. „Informacija apie atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemones“ eilutėje Nr. 2 nurodyta, kad atliekos, turinčios savo sudėtyje asbesto, šalinamos atskiroje, aptvertoje ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais aikštelėje ir t. t. (T I, b. l. 157). Nors pareiškėjas skunde teigia, kad teritorija, tame tarpe ir asbesto šalinimo, yra aptverta, ant tvoros yra įspėjamieji užrašai – tai patvirtina kartu su skundu atsakovui pateikta nuotrauka (T I, b. l. 33), tačiau pateikta nuotrauka dėl teritorijos paženklinimo negalima remtis kaip patikimu įrodymu, nes kartu su ja nepateikti duomenys kas, kur ir kada darė šią nuotrauką, o 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu buvo konstatuota, jog asbesto turinčių atliekų šalinimo vieta, esanti adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) nebuvo paženklinta įspėjamaisiais užrašais, į teritoriją galima laisvai patekti, nes nėra įrengtų vartų (tai įrodo 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu darytos nuotraukos ir schema).
3.10. Skunde nurodoma, kad PN 5 p. 4 papunkčio tekste nėra nurodyta, ar kuri nors galimai teršiama konkreti žemės sklypų teritorijos dalis nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga ir dėl to ji tokia danga turi būti padengta, nes galimai teršiamos teritorijos, esančios adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose yra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Tiek Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, tiek TIPK leidime (26 p.) yra nustatyta, kad tik galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (T I, b. l. 97), tačiau visai žemės sklypo ir/ar sąvartyno teritorijai tokios dangos reikalavimo nėra nustatyta. Šis skundo argumentas atmestinas kaip yra nepagrįstas, nes Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 4.5 punkte apibrėžta, kad galimai teršiama teritorija – tai <...> atliekų tvarkymo objekto <...> teritorija, todėl atsižvelgiant į šį reglamentavimą visa pareiškėjo teritorija, kurioje yra atliekų tvarkymo objektas, privalo būti padengta nelaidžia danga, pvz.: asfalto, asfaltbetonio, betono danga, o ne natūralus gruntas.
3.11. Skunde nurodoma, kad PN 5 p. 5 papunktyje teiginiai neatitinka faktinės situacijos ir yra neteisingi, nes teritorijos, esančios adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į šias teritorijas yra uždaromi metaliniais vartais. Patikrinimo dieną, 2019 m. gegužės 17 d., vartai laikinai buvo nuimti, kad galėtų patekti transportas, o patys vartai buvo šalia – tai patvirtina kartu su skundu atsakovui pateikta nuotrauka (T I, b. l. 32). Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad turi ir veiklos teritorijoje naudoja laikiną garsą slopinančią tvorelę – tai patvirtina kartu su skundu atsakovui pateikta nuotrauka (T I, b. l. 31). Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sąvartynų taisyklių 32 p. nurodyta, kad sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys. TIPK leidimo 15 p. 4 lentelėje „Aplinkosaugos veiksmų planas“ numatyta iki 2016-11-01 aptverti kilnojama garsą slopinančia tvorele (tomas I, b. l. 90). Pareiškėjo pateiktomis nuotraukomis (tomas I, b. l. 31, 32) negalima remtis kaip patikimais įrodymais, kadangi kartu su minėtomis nuotraukomis nepateikti duomenys kas, kur ir kada darė šias nuotraukas, o 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. birželio 19 d. patikrinimų metu buvo konstatuota, kad vartų nebuvo, į pareiškėjo teritoriją buvo galimai laisvai patekti. Iš 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini) darytų nuotraukų matyti, kad vartai nebuvo įrengti ar kažkur šalimais laikomi (pridedamos 2019-05-17 patikrinimo metu darytos nuotraukos ir schema), taip pat 2019-05-17 patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjo veiklos teritorijoje, esančioje adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo mobilios garsą slopinančios tvorelės, nors teritorijoje buvo vykdomi darbai, tačiau teritorija neapuosta jokia garsą slopinančia tvorele.
3.12. Skunde nurodoma, kad PN 5 p. 6 papunktyje teiginiai apie tai, kad nėra įrengtų svarstyklių neatitinka tikrovės, nes Sąvartynų taisyklių 33 p. nėra nurodyti detalūs reikalavimai svarstyklėms, nėra nurodyta kokio tipo ir rūšies jos turi būti. Sąvartyne dirbantys ir dirbsiantys mechanizmai – krautuvas Volvo L 110E turi sumontuotas svarstykles (T I, b. l. 28, 30). Patikrinimą atlikę pareigūnai galėjo patikrinti egzistuojant šias aplinkybes, tačiau to net nebuvo klausiama. Pagal Sąvartynų taisyklių 33 p., sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos, o pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, 2.3 p., – atliekų priėmimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštelėje atliekų svėrimas yra atliekamas metrologiškai patikrintomis elektroninėmis automobilių, tiltinio tipo svarstyklėmis (T I, b. l. 143). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad svarstyklėms nėra nurodyti detalūs reikalavimai, nėra nurodyta kokio tipo ir rūšies jos turi būti.
3.13. Skunde nurodoma, kad PN 5 p. 7 papunktyje teiginiai apie tai, kad nėra įrangos automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas turi kilnojamąjį įrenginį automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti (plauti), – tai patvirtina kartu su skundu atsakovui pateiktos nuotraukos (T I, b. l. 34). Įrenginys yra atvežamas ir bus atvežamas į sąvartyno teritoriją, kai iš jo išvažiuos automobiliai ir juo bus plaunami automobilių ratai. Patikrinimo metu pareigūnai net neklausė apie tokį įrenginį, jiems pasidomėjus šis įrenginys būtų parodytas bei pademonstruotas jo veikimas. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes pagal Sąvartynų taisyklių 31 p. sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti. Kaip konstatuota 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu, – sąvartyno teritorijoje nebuvo nei mobilaus (atitinkančio skunde pateiktose nuotraukose), nei stacionaraus ratams apiplauti skirto įrenginio. Pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis (T I, b. l. 34) negalima remtis kaip patikimais įrodymais, kadangi kartu su minėtomis nuotraukomis nepateikti duomenys kas, kur ir kada darė šias nuotraukas.
3.14. Skunde nurodoma, kad PN 5 p. 8 papunktyje teiginiai neatitinka tikrovės, nes žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jokia grunto ir akmenų atliekų naudojimo veikla nebuvo vykdoma. Šis skundo argumentas atmestinas kaip yra nepagrįstas, nes TIPK leidimo 27.3 p., 38 lentelėje „Leidžiamos šalinti atliekos“ nurodyta, kad gruntas ir akmenys šalinami išverčiant ant žemės ar po žeme (T I, b. l. 101-102), o 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens vyriausiajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui L. O., vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui S. A., Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento Taršos integruotos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. L., pareiškėjo atstovei projektų vadovei R. L., pastaroji paaiškino, kad pareiškėjas sijoja gruntą, permala statybines atliekas, kurias po to naudoja pareiškėjo teritorijoje keliams tiesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2019 m. gegužės 17 Departamento Vilniaus valdyba Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija atliko pareiškėjos patikrinimą, surašė Tyrimo veiksmų protokolas (T I b. l. 64), 2019 m. birželio 12 d. surašė Patikrinimo aktą (T I b. l. 37-40).
4.2. 2019 m. birželio 13 d. Departamento Vilniaus valdyba Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN54-18. Pareiškėjui PN buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau –ir AAVKĮ) 18 str. 2 p. pagrindu po 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo nustačius, kad pareiškėjas teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdo atliekų apdorojimą (šalinimą ir naudojimą) nesilaikydamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-12/2015 (toliau – ir TIPK leidimas, Leidimas) sąlygų ir Sąvartynų taisyklių reikalavimų (iš viso konstatuoti 8 pažeidimai). Privalomu nurodymu pareiškėja buvo įpareigota nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijose, kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus. Taip pat pareiškėja buvo įpareigota nurodymus įvykdyti iki 2019 m. birželio 28 d. ir apie tai pranešti nurodymą davusį pareigūną.
4.3. 2019 m. birželio 27 d. Pareiškėja apskundė Privalomąjį nurodymą Departamentui. Departamentas 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. Nr. (3.0)-AD5-12551 paliko galioti Privalomąjį nurodymą.
5. Ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja nesutinka su Privalomajame nurodyme konstatuotais pažeidimais, taip pat mano, kad pažeidimai nebuvo trunkamieji, t. y. nebuvo pagrindo duoti PN AAVKĮ 18 straipsnio 2 p. pagrindu ir tuo, kad PN neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (yra neaiškus, nemotyvuotas).
6. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę reguliuoja AAVKĮ. Pagal AAVKĮ 2 str. 3 d. aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.
AAVKĮ 2 str. 7 d. nurodyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ įstatymo 18 str. nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
7. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 1 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 1):
7.1. Pareiškėja nesutinka, kad įrenginyje turėjo būti įrengtas membraninis sluoksnis, nes eksploatavo inertinių atliekų sąvartyną, kuriam pakankamas nepralaidus natūralus mineralinis sluoksnis su tam tikrais parametrais. Tuo tarpu Departamentas rėmėsi aplinkybe, kad šiame sąvartyne buvo pašalintos asbesto turinčios medžiagos, taigi taikytini pavojingų ir nepavojingų kategorijai priskirtų sąvartynų reikalavimai, pagal kuriuos reikalinga membraninė danga.
7.2. Įvertinus Sąvartynų taisykles matyti, kad asbesto turinčias atliekas šalinti leidžiama visuose sąvartynuose, tame tarpe ir inertinių atliekų. Sąvartyno taisyklių skirsnio „Atliekų priėmimo kriterijai“ 43 punktas tiesiogiai nurodo, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Taigi tokios atliekos gali būti šalinamos inertinių atliekų sąvartyne laikantis tam tikrų sąlygų. TIPK leidimo 27.3 p. 38 lentelėje nustatyta, kad pareiškėjai leidžiama šalinti statybines atliekas, kurios turi asbesto (kodas 17 06 05), grunto ir akmenų atliekas (kodas 17 06 04). Dėl to šiame sąvartyne galėjo ir gali būti šalinamos statybinių medžiagų turinčių asbesto atliekos (kodas 17 06 05), grunto ir akmenų atliekos (kodas 17 06 04). Į bylą pateikta UAB „Grota“ 2019-06-19 pažyma Nr.306, kurioje nurodyta, jog minimos teritorijos iš esmės atitinka sąvartynų dugno ir šonų pagrindų gruntui keliamus laidumo vandeniui reikalavimus. 2019 m. liepos 11 d. sprendime jokių motyvų dėl pareiškėjos argumentų atmetimo nėra. Darytina išvada, kad šį pažeidimą atsakovas konstatavo nepagrįstai.
8. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 2 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 2):
8.1. Pareiškėja nesutinka, kad pažeidė 50 m pločio apsauginių želdinių zoną iškasdama kasinius. Remiasi tuo, kad tokia zona buvo nustatyta leidime kitam subjektui 2016 m., o taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo rekvizitų patikslinime pareiškėjai perėmus sąvartyną, tokių įpareigojimų nebuvo.
8.2. Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-V.7-12/2015, kuriuo modifikuotas 2006 m. gruodžio 22 d. išduotas leidimas (T I b. l. 72), šis reikalavimas buvo numatytas ne tik „First Oportunity“ OU, bet ir pareiškejai. 2018 m. gegužės 4 d. Aplinkos apsaugos agentūra pagal pareiškėjos prašymą priėmė sprendimą patikslinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-12/2015, padalinant įrenginį 2 veiklos vykdytojams (atskiriant pareiškėjos objektą nuo „First Oportunity“ OU valdomo objekto). Prie šio sprendimo pridėtų Leidimo sąlygų 4 lentelėje (T I b. l. 90) buvo nustatytas reikalavimas įrengti 50 m. pločio apsauginių želdinių zoną. Byloje esantis Susitarimas tarp pareiškėjos ir „First Oportunity“ OU rodo, kad pareiškėja perima teises pagal 2013 m. gruodžio 16 d. atnaujintą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-12/2015 ir įsipareigoja vykdyti ūkinę veiklą pagal leidime nurodytas sąlygas (T I b. l. 127). Tai, kad Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas numatė atliekų šalinimo aikštelę, nereiškia, kad buvo atsisakyta apsauginės želdinių zonos. Šios leidimo sąlygos nebuvo pakeistos. Aplinkos apsaugos įstatymo 19-1 straipsnis numato, kad Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi Departamentas pagrįstai konstatavo šį pažeidimą.
9. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 3 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 3):
9.1. Pareiškėja teigia, kad pažeidimas, kad statybinių medžiagos, turinčių asbesto, atliekos (atliekos kodas 17 06 05) šalinamos ne pagal Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (jos nėra šalinamos sąvartose (iki 2,4 m aukščio) ant žemės paviršiaus atskiroje, aptvertoje ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais aikštelėje) nustatytas nepagrįstai. Teigia, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas taikytinas tik nemokumo atveju.
9.2. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2006 m. gruodžio 22 d. išduotame Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.7-12/2015 numatytas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas numato atliekų tvarkymo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo priemones. Taigi PN ir Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja pažeidė Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, kadangi šis leidimo skyrius taikomas įmonei nutraukus veiklą, šiuo gi atveju įmonė yra veikianti. Tuo tarpu Sąvartynų taisyklių 43 punktas numato, kad atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Iš byloje esančių nuotraukų, Patikrinimo akto nustatyta, kad šio reikalavimo nebuvo laikomasi. Pareiškėjos pateikta nuotrauka apie įspėjamąjį ženklą nepaneigia šių aplinkybių, nes neaišku, kada daryta, be to, neaišku, kokia tvora ir kada fotografuota, iš teritorijos nuotraukų matosi, kad jos viduje tvorų nėra. Taigi pagrįstai konstatuota, kad asbesto turinčios atliekos buvo pašalintos kasinyje su kitomis atliekomis, ne atskiroje sekcijoje, prie tos sekcijos įspėjamųjų ženklų nebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neužtikrino tinkamo asbesto turinčių atliekų šalinimo, tačiau tuo pažeidė Sąvartynų taisyklių 43 punktą. Nuoroda į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą šalintina iš PN.
10. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 4 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 4):
10.1. Pareiškėja nesutinka su pažeidimu, kad galimai teršiamos teritorijos nebuvo padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), nes konkrečiai nėra nurodyta, kurios teritorijos neturi dangos. Pareiškėjos teigimu, visos galimai teršiamos teritorijos yra padengtos kieta danga.
10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas numato, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Toks pat reikalavimas numatytas ir Leidimo 26 punkte. Pareiškėja konkrečiai nenurodo, kokios teritorijos ir kokia danga yra padengtos. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kietos dangos ginčo teritorijoje nėra (T II b. l. 20-35). Šiuo atveju taikytinas bendras įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo principas, kad įrodinėja tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Todėl laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad galimai teršiamos teritorijos yra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga. Be to, šioje byloje ginčijamas PN, kuriuo nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą, kol įrenginys nebus sutvarkytas pagal reikalavimus. Taigi nesant ginčo, kad kieta danga turi būti įrengta, toks nurodymas nepažeidžia pareiškėjos interesų. Todėl dėl šio pažeidimo pareiškėjos argumentai atmetami.
11. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 5 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 5):
11.1. Vadovaujantis Sąvartynų 32 punkte sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jo teritoriją negalėtų pakliūti pašaliniai asmenys, Leidimo Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta iki 2016 m. lapkričio 1 d. teritoriją aptverti garsą slopinančia tvorele. Pareiškėja tvirtina, kad teritorijos yra aptvertos metaline tinkline tvora, o įvažiavimai į šias teritorijas yra uždaromi metaliniais vartais, tik patikrinimo dieną vartai laikinai buvo nuimti, kad galėtų patekti transportas, o patys vartai buvo šalia, kas matosi iš Departamento pateiktos nuotraukos. Patikrinimo metu garsą slopinanti tvorelė buvo sandėliuojama kitoje vietoje, nes darbai nebuvo vykdomi.
11.2. Iš esmės ginčo nėra, kad patikrinimo metu vartų ir garsą slopinančios tvorelės nebuvo. Pareiškėja konkrečiai nenurodo, kur buvo laikomi vartai patikrinimo metu ir kaip organizuojamas jų nuėmimas ir pastatymas. Iš patikrinimo metu darytų nuotraukų (T II b. l. 24, 29) matyti, kad vartų nebuvo, tuo tarpu buvo vykdomi darbai (T II b. l. 30). Iš pareiškėjos pateiktos nuotraukos matyti, kad vartai suformuoti iš dviejų pastatomų segmentų, nėra stacionarūs, todėl neįrodo, kad patikrinimo metu vartai buvo įrengti. Tas pats pasakytina apie garsą slopinančią tvorelę. Pareiškėjos paaiškinimai nėra nuoseklūs – ji teigia, kad vartai buvo nuimti, nes tuo metu reikėjo pravažiuoti technikai, o tuo pačiu dėl tvorelės teigia, kad darbai nebuvo vykdomi. Taigi šie pareiškėjos paaiškinimai vertintini kritiškai. Minėta, šioje byloje ginčijamas PN, kuriuo nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą, kol įrenginys nebus sutvarkytas pagal reikalavimus. Taigi nesant ginčo, kad vartai ir garsą slopinanti tvorelė turi būti įrengta, toks nurodymas nepažeidžia pareiškėjos interesų. Todėl dėl šio pažeidimo pareiškėjos argumentai atmetami.
12. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 6 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 6):
12.1. Sąvartynų taisyklių 33 p. Sąvartyne turi būti įrengtos svarstyklės ir visos jame šalinamos atliekos turi būti sveriamos. Sąvartynų taisyklių 31 p. nustatyta, kad sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti.
12.2. Pareiškėja remiasi aplinkybe, kad sąvartyne dirbantys ir dirbsiantys mechanizmai - krautuvas Volvo L 110E turi sumontuotas svarstykles. Pareiškėja nurodo, kad turi mobilų ratų plovimo įrenginį, tačiau neteigia, kad patikrinimo metu sąvartyne jis buvo, paaiškina, kad naudoja jį tik pagal poreikį.
12.3. Ginčo nėra, kad patikrinimo metu svarstyklių ir ratų plovimo įrangos nebuvo, pareiškėjas ir neteigia, kad patikrinimo metu ši technika buvo sąvartyne. Tai, kad pareiškėja pateikė duomenis, kad turi krautuvą su svarstyklėmis neįrodo, kad buvo įrengtos svarstyklės. Pareiškėja konkrečiai nenurodo kaip planuoja ir organizuoja šios įrangos panaudojimą pagal poreikį. Dėl ratų apiplovimo įrangos pasakytina, kad pagal pareiškėjos paaiškinimus tuo metu technika turėjo pravažiuoti, buvo vykdomi darbai, taigi poreikis tuo metu turėti įrangą buvo. Įvertinus šiuos paaiškinimus laikytina, kad pažeidimai konstatuoti pagrįstai. Be to, šioje byloje ginčijamas PN, kuriuo nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą, kol įrenginys nebus sutvarkytas pagal reikalavimus. Taigi nesant ginčo, kad svarstyklės ir ratų plovimo įranga turi būti įrengta, toks nurodymas nepažeidžia pareiškėjos interesų. Todėl dėl šio pažeidimo pareiškėjos argumentai atmetami.
13. Dėl pažeidimo nurodyto PN 5 punkto 7 papunktyje (toliau – ir Pažeidimas 7):
2019 m. birželio 12 d. surašytame patikrinimo akte konstatuota, kad sąvartyne vyksta atliekų perdirbimas. Toks teiginys laikytinas apibendrinimu, išvada. Nei Tyrimo veiksmų protokole, nei Patikrinimo akte nėra konkrečiai nurodyta, kaip pasireiškė toks perdirbimas, kada buvo vykdomas. Išnagrinėjus skundą Departamente, pateikdamas 2019 m. liepos 11 d. sprendime Departamentas nenurodė jokių motyvų dėl šio pažeidimo. Atsiliepime nurodė, kad tokia išvada padaryta remiantis pareiškėjos atstovų paaiškinimais patikrinimo metu. Pažymėtina, kad perdirbimas nėra trunkamasis pažeidimas, jo nutraukimui nėra reikalingi aktyvūs pareiškėjos veiksmai, kuriuo ji turėtų atlikti tam, kad sąvartynas veiktų pagal reikalavimus. Todėl nėra susijęs su teikiamais nurodymais, taigi ši skundo dalis tenkintina ir šio pažeidimo konstatavimas šalintinas iš PN.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Šiuo atveju iš Nutarimo ir Sprendimo turinio aiški nurodytų pažeidimų esmė, remtasi teisės aktais. Pareiškėja savo 2019 m. birželio 27 d. rašte buvo nurodžiusi kaip supranta šalintinus trūkumus, taip pat nurodė, jog prašo šį raštą laikyti pranešimu apie nurodymo įvykdymą (T II b. l. 15-17).
Pareiškėja prašė teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo klausimas (Vilniaus apygardos apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2020). Administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos vadovas pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo. Administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarė analogiški pažeidimai, kurie nurodyti Nurodyme. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi prižinta kaltė dėl visų pažeidimų, išskyrus pirmąjį (dėl filtravimo sistemos) ir aštuntą (dėl asbesto atliekų naudojimo). Tuo tarpu pareiškėjos vadovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas dėl administracinės bylos sustabdymo, LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 98 str. 1 d. 3 p.) nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ pagal 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-602/2018). Taigi šiuo administracinio nusižengimo byla neturi prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimą.
16. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pašalinant iš Nurodymo 5 punkto 1) papunktį (dėl Pažeidimo 1) ir 8) papunktį (dėl Pažeidimo 8), 3) papunktyje vietoje nuorodos į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, pateikiant nurodą į Sąvartynų taisyklių 43 punktą ir atitinkamą (kurioje Nurodymas paiktas galioti) Sprendimo dalį. Nurodymo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.
17.1. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
17.2. Šiuo atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji įgijo teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra proporcingas patenkintų reikalavimų skaičiui. Šiuo atveju skundo reikalavimas patenkintas iš esmės dėl 2 pažeidimų, tuo tarpu PN iš viso nurodyti 8 pažeidimai, taigi laikytina, kad patenkinta ¼ reikalavimų.
17.3. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „Bulotas, Gasiūnas, Makauskas BGM LAW“ advokatu G. B. (T I b. l. 198). Iš pateiktos sąskaitos matyti, kad advokatas parengė skundą teismui, už kurį išrašyta PVM sąskaita faktūra nr. AGB 1738 1500 Eur sumai be PVM, taip pat išrašyta PVM sąskaita faktūra už pasirengimą ir atstovavimą byloje AGB Nr. 1764 500 Eur sumai be PVM. Šios sumos apmokėtos.
17.4. Skundo parengimo išlaidoms taikytinas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1262,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokestis už skundo parengimą sudaro 3156,75 Eur, (1262,7 Eur x 2,5=3156,75 Eur), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, į aplinkybę, kad atstovas teikia teisines paslaugas pareiškėjos vadovui su tomis pačiomis aplinkybėmis susijusiose kitose bylose, taip pat atstovauja pareiškėją bylose dėl aplinkosauginių pažeidimų, sprendžia, jog už skundo parengimą sumokėta suma mažintina iki 1000 Eur. Taigi Proporcingai reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 250,00 Eur (1000 Eur*1/4) suma, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų, pareiškėja yra PVM mokėtoja. Tai reiškia, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį turi teisę į PVM atskaitą, kas reiškia, kad jai išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos apimtyje išlaidų realiai nepatyrė
17.5. Rekomendacijų 7, 8.19 p. nustatyta, kad už vieną pasirengimo atstovauti, atstovavimo teisme valandą maksimalus rekomenduotinas užmokesčio advokatui už vieną atstovavimo teisme valandą yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Šiuo atveju taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1317,6 Eur. Kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros AGB Nr. 1764 įkainio tarifas taikytas 1 paslaugų valandai. Taigi maksimali priteistina suma sudaro 131,18 Eur. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui pareiškėjui priteistina 32,80 Eur už advokato pagalbą atstovaujant teismo posėdyje ir už pasirengimą atstovavimui.
17.6. Taigi, tenkinant pareiškėjos prašymą iš dalies, iš viso pareiškėjai priteistina 282,80 Eur (250 Eur +32,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra struktūrinis atsakovo padalinys, jis šalintinas iš proceso kaip neturintis atskiro suinteresuotumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pašalinti iš proceso trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktą Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos inspekciją.
Pareiškėjos UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ skundą tenkinti iš dalies ir pašalinti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN 54-18 5 punkto 1) papunktį ir 8) papunktį, 3) papunktyje vietoje nuorodos į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, pateikti nurodą į Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, 43 punktą, panaikinti atitinkamą Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-12551 dalį.
UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ (j. a. k. 125722762) naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti 282,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.